- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-687-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. ir D. B. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos V. B. ir D. B. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 str. 7 p., administracinio teisės pažeidimo teisena V. B. ir D. B. atžvilgiu nebuvo pradėta. Nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos nurodyta, kad pareigūnai, 2011 m. lapkričio 18 d. vertindami Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje esančios Plaštakos upelio vagos ir krantų būklę, pastebėjo, jog V. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iškastas nedidelis dirbtinis vandens telkinys. Minėtame žemės sklype suformuojant teigiamas bei neigiamas reljefo formas, Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje žemės paviršiaus tūris iš viso pasikeitė 146 m³. V. ir D. B. galimo administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra 2010 m. - 2011 m., o administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena V. B. ir D. B. atžvilgiu nebuvo pradėta.
V. B. ir D. B., nesutikdami su minėtu nutarimu, apskundė jį teismui. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi V. B. ir D. B. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą.
Šalies argumentai
V. B. ir D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties motyvuojamąją dalį. Nurodo, kad nesutinka su tam tikrais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais. Apeliantai pažymi, kad teismas nutartyje konstatuoja, jog yra įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. žemės paviršiaus tūris dirbtinio vandens telkinio vietoje pasikeitė 146 m³, tačiau šio tūrio pokyčio dydžio bei pokyčio priežasčių teismas nagrinėdamas bylą nevertino, aplinkybių netyrė, įrodymų nerinko, o byloje pateiktų įrodymų šiuo požiūriu nenagrinėjo ir netikrino, todėl nutartyje negalėjo daryti aptariamų ir ginčijamų išvadų. Pasak apeliantų, teismas, darydamas išvadą dėl neva įrodyto 146 m³ žemės paviršiaus tūrio pokyčio, be kita ko, nutartyje nevertino ir nemotyvavo kodėl atmeta, apeliantų byloje pateiktus argumentus ir įrodymus dėl tariamo žemės paviršiaus pokyčio. Apeliantai nurodo, kad kūdros ploto pokyčius sąlygoja natūrali gamta, laikotarpis, praėjęs nuo kūdros įrengimo iki byloje ginčijamo Švenčionių rajono agentūros 2012- 12-14 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos priėmimo dienos, teisės aktų leidžiamos geodezinių matavimų paklaidos, neišsamus 2007 m. topografinis planas, kuris negalėjo būti naudojamas palyginimui su 2012 m. topografinio plano duomenimis. Pasak apeliantų, šių paaiškinimų teismas nutartyje nevertino, taip pat nepasisakė, kodėl atmeta šiuos paaiškinimus ir įrodymus.
Apeliantai nurodo, kad nors teismas nutartyje ir nurodė, jog veiksmų neteisėtumas galėtų būti vertinamas tik atlikus pilną ir visapusišką tyrimą, tačiau pats nutartyje pateikė kai kurių aplinkybių, susijusių su administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu, vertinimą, be kita ko nepagrįstą teisės aktais bei byloje esančiais įrodymais ir faktais. Apeliantai pažymi, kad teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog visas minėtas žemės sklypas patenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį, įsteigtą Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d nutarimu Nr. 1-2913 pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą ir suderintą draustinio projektą, draustinio ribų planas yra įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Pasak apeliantų, teismas šias išvadas grindė tik vieninteliu dokumentu, t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (3)-V3-851-(12.1). Teismas, darydamas šią išvadą neatsižvelgė ir nemotyvavęs nesirėmė byloje esančiu argumentu, jog Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio ribų plano, kaip to reikalauja Saugomų teritorijų įstatymo 23 str. 2 d. Teismas, darydamas išvadą apie pabaigtą formuoti draustinį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog Vyriausybė nėra pritarusi ir nustačiusi šio draustinio ribų, tokiu būdu teismas nutartimi paneigė imperatyvią Saugomų teritorijų įstatymo 23 str. 2 d. nuostatą.
Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nutartyje teigdamas, jog Plaštakos upelis ir jo hidrografinė struktūra yra viena iš Plaštakos slėnio kraštovaizdžio komponentų tiek fiziniu geografiniu, tiek reljefo morfologiniu, tiek geomorfologiniu, kitais kraštovaizdžio įvairovės aspektais ir yra sudėtinė, neatsiejama Plaštakos slėnio dalis, nepagrįstai išplečia Saugomų teritorijų įstatymo 8 str. 3 d. 3 p., 10 str. 3 d. 4 p. apibrėžtą hidrografinio draustinio sampratą ir paskirtį bei Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. I-2913 ir Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1486 nurodytą draustinio saugomą objektą. Apeliantai pažymi, kad teismas nutartyje konstatuodamas, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 18, 30-33), teisme apklausto liudytojo J. Č. paaiškinimų nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 18 d. <. .. > matėsi šviežiai iškasta žemė, reljefo pakitimai, rėmėsi melagingais, prieštaringais, nenuosekliais ir fiktyviais aplinkosaugos institucijų ir pareigūnų parodymais. Pasak apeliantų, tiek skunde, tiek teismui pateiktuose 2013-02-17 rašytiniuose paaiškinimuose, tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu jie yra nurodę bei pateikę šių parodymų prieštaringumą, neatitikimą tikrovei, nenuoseklumą bei fiktyvumą liudijančius įrodymus, tačiau teismas nemotyvuotai jų nutartyje neįvertino bei nepateikė tokių įrodymų atmetimo motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra (toliau institucija) prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Institucija pažymi, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu esą Ukmergės rajono apylinkės teismas, konstatuodamas, jog laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. žemės paviršiaus tūris dirbtinio vandens telkinio vietoje pasikeitė 146 m³, skundžiamą nutartį grindė teismo posėdyje nenagrinėtais įrodymais. Institucija paaiškina, jog V. B. ir D. B. (apeliantai) Ukmergės rajono apylinkės teismo posėdžių metu ginčijo tik patį neteisėtų žemės kasimo darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje, atlikimo faktą, tačiau neginčijo pasikeitusio žemės paviršiaus tūrio (146 m³) dydžio. Minėtą tūrį apskaičiavo kvalifikuoti nepriklausomi UAB „Aplinkos inžinerija“ geodezinių darbų specialistai, kurie, atlikę žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinius matavimus, lyginant minėto žemės sklypo 2007 m. 2012 m. topografines nuotraukas, nustatė žemės paviršiaus tūrių pokyčius.
Institucija mano, kad visiškai nelogiškas yra apeliaciniame skunde dėstomas samprotavimas apie tai, jog kūdros plotą, o taip pat ir galimus žemės paviršiaus tūrio pokyčius minėtame žemės sklype įtakojo natūralios gamtinės sąlygos, tokios kaip potvyniai, atlydžiai, kūdros buvimas šaltiniuotoje vietoje ir pan. Institucija pažymi, kad byloje yra nustatyta ir dokumentais pagrįsta išvada, jog minėtame žemės sklype buvusi kūdra buvo neteisėtai praplatinta, suformuoti kūdros šlaitai, iškastas griovys. Pasak institucijos, akivaizdu, jog dėl apeliaciniame skunde minimų natūralių gamtinių procesų, tokių kaip potvyniai ir atoslūgiai, negalėjo susiformuoti teigiamos reljefo formos. Žemės sklype atsiradęs griovys taip pat negalėjo susiformuoti natūralių gamtinių procesų metu. Taigi, darytina išvada, jog natūralūs gamtos reiškiniai negalėjo būti veiksniu, įtakojusiu tokį žymų (146 m³) žemės paviršiaus tūrio pokytį minėtame žemės sklype.
Institucija mano, kad jog visiškai nepagrįsti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), neva nepatenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį, kadangi tai nenurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, o taip pat, esą nei ties V. B. ir D. B. sklypo ribomis, nei jo apylinkėse niekada nebuvo įrengta jokių draustinį žyminčių specialiųjų ženklų. Pasak institucijos, nors šie apribojimai ir nebuvo įregistruoti, tačiau jų turi būti laikomasi, nepaisant aplinkybės, ar į atitinkamus dokumentus įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką byloje Nr. A63- 1555/2010, kurioje konstatuota, kad pakankamas pagrindas yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais. Taigi apskrities viršininko sprendime atsiradusi klaida neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymais nustatytų veiklos apribojimų.
Institucija pažymi, kad tikslus administracinio teisės pažeidimo bei žalos padarymo laikas šioje byloje nebuvo nustatytas, tačiau atsižvelgiant į geodezinių darbų specialistų, atlikusių 2007 m. ir 2012 m. V. ir D. B. priklausančio žemės sklypo toponuotraukų palyginimą bei nustačiusių žemės grunto tūrio pokytį minėtame žemės sklype, taip pat į pareigūnų, atlikusių V. ir D. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimus (VRAAD Ukmergės rajono agentūros, Saugomų teritorijų tarnybos, Anykščių regiono parko direkcijos), raštiškus paaiškinimus, darytina išvada, jog kūdra, kuri buvo iškasta 2007 m., vienerių metų laikotarpyje, t. y. nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn., buvo neteisėtai praplatinta, suformuoti kūdros šlaitai, iškastas griovys. Kaip teisingai pastebėjo Ukmergės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, 2011 m. lapkričio 18 d. patikrinimo metu pastebėjus kūdrą bei pradėjus dėl jos tyrimą, buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl pati teisena neturėjo prasmės ir negalėjo būti pradėta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 35 straipsnyje yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos V. B. ir D. B. atžvilgiu nurodyta, kad pareigūnai, 2011 m. lapkričio 18 d. vertindami Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje esančios Plaštakos upelio vagos ir krantų būklę, pastebėjo, jog V. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iškastas nedidelis dirbtinis vandens telkinys. Nutarime taip pat nurodyta, kad minėtame žemės sklype suformuojant teigiamas bei neigiamas reljefo formas Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje žemės paviršiaus tūris iš viso pasikeitė 146 m³. Akivaizdu, kad galimai neteisėtas nedidelio dirbtinio vandens telkinio kasimas ir formavimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 13-15) patvirtina, kad 0,0122 ha vandens telkinys V. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v., įregistruotas nuo 2011 m. vasario 1 d. ir padarė pagrįstą išvadą, kad 0,0122 ha ginčo kūdra buvo iškasta ir suformuota iki 2011 m. vasario 1 d., taigi ir visi veiksmai, susiję su šios kūdros iškasimu ir formavimu buvo atlikti iki 2011 m. vasario 1 d. Taigi remiantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros nutarimo, kuriuo vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., būtų nutarta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinė teismo byla Nr. N575-1253/2010). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti apie administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą. Todėl akivaizdu, kad jau 2011 m. lapkričio 18 d. patikrinimo metu pastebėjus kūdrą bei pradėjus dėl jos tyrimą, buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl pati teisena neturėjo prasmės ir negalėjo būti pradėta. Esant tokioms aplinkybėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra pagrįstai ir teisėtai priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, V. B. ir D. B. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas. V. B. ir D. B. nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir nebuvo pripažinti kaltais padarę administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.). Tokiu atveju nebenagrinėjama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitos su administracinės atsakomybės taikymu susijusios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3065/2010, N62-3104/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-12-18 ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo Nr. VR-2.9-35 dėl atsakovų - V. B. ir D. B. - padarytos 3153,60 Lt žalos aplinkai, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje, neteisėtai suformavus teigiamas bei neigiamas reljefo formas, ko pasėkoje žemės paviršiaus tūris minėtame sklype (Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje) iš viso pasikeitė 146 m³. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, todėl tik civilinę bylą nagrinėjantis teismas nustatys, ar žala gamtai buvo padaryta, kokiais veiksmais ir spręs dėl tų veiksmų teisėtumo bei kitus civilinės atsakomybės klausimus. Todėl dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, ar žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje, ar laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. žemės paviršiaus tūris dirbtinio vandens telkinio vietoje pasikeitė 146 m³, ir kt., apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šie klausimai gali būti išspręsti civilinio arba administracinių bylų teisenos proceso tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria netenkintas V. B. ir D. B. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos V. B. ir D. B. atžvilgiu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą bei V. B. ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.