Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-23 · Byla Nr. N-444-3221-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
N-444-3221-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3221/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. spalio 13 d., apie 07.45 val., Vilniuje, Ozo – Ukmergės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį PEUGEOT 206, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažino D. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Konstatavo, kad D. P. kaltė įrodyta bylos medžiaga.

II.

Apeliaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nusprendus, kad atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla – skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, paskirtos baudos dydį sumažinant ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad 2009 m. spalio 13 d., apie 07.45 val., važiavo Ukmergės gatve link Geležinio Vilko gatvės, o iš šalutinio kelio – Ozo gatvės – į pagrindinį kelią rikiavosi automobilis BMW. Tuo metu ant Šeškinės kalno buvo spūstis, automobiliai važiavo nedideliu atstumu vienas nuo kito, ir taip važiuodamas, jis savo automobilio veidrodėliu kliudė automobilio BMW veidrodėlį. Nurodo, kad išsigando, pasimetė, būdamas streso būsenoje, apžiūrėjo savo automobilį, pažeidimų nematė, todėl pagalvojo, kad niekam žalos nepadarė. Pavažiavęs trumpą atstumą, per galinį veidrodėlį pamatė daug automobilių, o dėl intensyvaus eismo negalėjo sustoti, nes būtų kliudęs kitas mašinas, be to, pažymi, kad skubėjo. Apelianto teigimu, BMW automobilio savininkas neturi jokių pretenzijų, nes žalą jis atlygino. Pabrėžia, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes vairavo įstatymų nustatyta tvarka apdraustą automobilį, turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Nurodo, kad labai gailisi, jog pasielgė ne visiškai teisingai, ir mano, kad tai neturėtų būti laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos. Pasak apelianto, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pasak apelianto, jis yra studentas, gyvena Vilniaus rajone, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, būtų apsunkintas jo susisiekimas su mokymo įstaiga, be to, jis nėra baustas administracine tvarka, todėl mano, jog paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Pažymi, kad skirdamas galutinę administracinę nuobaudą, teismas net nevertino galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei pažeidė ATPK 33 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu D. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo padarydamas veiką, įtvirtintą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog apelianto veika negali būti vertinama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, bei keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – sumažinti paskirtą baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai – paties apelianto rašytinis paaiškinimas ir jo argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde, akivaizdžiai pagrindžia tą faktą, jog apeliantas, suprato kliudęs kitą automobilį, jis juto kontaktą tarp automobilių, tačiau sąmoningai nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 9, 24). Automobilių fotonuotraukos patvirtina, jog automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 12-14). Pažymėtina, jog apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pasimetė, dėl intensyvaus eismo negalėjo sustoti, skubėjo, apžiūrėjęs savo automobilį, pažeidimų nematė, šiuo atveju neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Taip pat pabrėžtina, jog apeliantas turi vairuotojo pažymėjimą, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus, kuriuose nustatyta, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. P. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, todėl jo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, apeliantui nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, nes pateikdamas apeliacinį skundą, asmuo turėjo galimybę nurodyti visas su įvykiu susijusias aplinkybes, jo manymu, turinčias įtakos jo veikos kvalifikavimui ar nuobaudos individualizavimui, bei pateikti su tuo susijusius įrodymus.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų padarymą D. P. buvo paskirtos minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos administracinės nuobaudos.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savo rašytiniame paaiškinime, savo kaltę pripažino (b. l. 9), tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis būtų gailėjęsis dėl padarytos veikos. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad labai gailisi, jog pasielgė ne visiškai teisingai. Visa tai rodo, kad yra pagrindo šią aplinkybę laikyti deklaratyvia, t. y. nelaikyti jos atsakomybę lengvinančia.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog BMW automobilio savininkui jis yra atlyginęs žalą ir šis jam neturi jokių pretenzijų, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl ši apelianto nurodyta aplinkybė nelaikoma jo atsakomybę lengvinančia.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra studentas, gyvena Vilniaus rajone, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, būtų apsunkintas jo susisiekimas su mokymo įstaiga, jis nėra baustas administracine tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo, paskirtos administracinės nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, jog ATPK 33 straipsnyje numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Tuo atveju, kai asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, ir jų bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesubendrino D. P. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtų administracinių nuobaudų, tuo pažeisdamas ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, subendrinant D. P. paskirtas administracines nuobaudas.

Teismui pateiktas 2009 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2280093 patvirtina, kad D. P. sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 26). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundai dėl administracinių nuobaudų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis yra grąžintinas (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti D. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti D. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinti paskirtas administracines nuobaudas apėmimo būdu ir galutinai D. P. skirti – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.“

Grąžinti D. P. 2009 m. gruodžio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB DnB NORD banke sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius