- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2-864/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. S., I. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio apygardos administraciniam teismui
- Kategorijos
- 113.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ieškovių V. S. ir I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė, civilinėje byloje Nr. 2-1625-48/2007 pagal ieškovių V. S. ir I. V. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės V. S. 237 374 Lt, o I. V. – 205 282,84 Lt dėl neteisėto atlyginimo sumažinimo prarastą uždarbį už 2000-01-01 - 2007-05-28 laikotarpį bei įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą nuo 2007-05-29 mokėti V. S. ir I. V. ne mažesnį, nei 10 174,50 Lt atlyginimą kas mėnesį. Nurodė, kad pagal konstitucinę doktriną bet kokie mėginimai mažinti teisėjų atlyginimą ir kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas traktuotini kaip kėsinimasis į teismų ir teisėjų nepriklausomumą, todėl skiriamos teismams darbo užmokesčio lėšos negalėjo būti mažinamos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas bylą 2007 m. lapkričio 9 d.nutartimi byloje paskyrė ekspertizę ir sustabdė bylą iki bus atlikta ekspertizė. Teismas nurodė, kad ginčo pobūdis, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai bei argumentai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-21 nutartyje, priimtoje šioje byloje, suformuluoti vertinamieji kriterijai, kurie būtų teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą – ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-28 nutarimo Nr. 1494 priėmimo metu valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis, ar teisėjų atlyginimo mažinimas buvo atliktas laikantis proporcingumo principo reikalavimų tiek dėl valstybėje susiklosčiusios ekonominės bei finansinės padėties, tiek ir dėl kitų kategorijų asmenų, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės biudžeto, ar faktinis pagrindas laikinai mažinti teisėjų atlyginimą, jeigu toks realiai buvo, tebeegzistuoja ir nėra pasibaigęs – suponuoja ginčą nagrinėjančio teismo pareigą vertinti valstybės ekonominę ir finansinę būklę atitinkamais laikotarpiais. Kartu nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas teismui paskirti ekspertizę, nes, vertinant šios civilinės bylos faktines aplinkybes, reikalingos ir specialios žinios finansų, ekonomikos srityse ( CPK 212 str. ). Teismas taip pat nurodė, kad ekspertizę atliks šalies ekonominės būklės vertinimus atliekantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kuris yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria sustabdyta civilinė byla ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantės nurodo, kad:
1. Bylos nagrinėjimas sustabdytas nepagrįstai, nesant tam pagrindo. Teismas bylos sustabdymą motyvuoja būtinumu skirti ekonominę – finansinę ekspertizę, tačiau klausimus ekspertams formuluoja ne ekonominius – finansinius, bet teisinius. Pagal ekspertams pateiktus klausimus tampa aišku, kad teismas nesiima atsakomybės ir jam tenkančios pareigos aiškinti atskirųjų įstatymų normas. Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis ekspertizės klausimai visai nesusiję su nagrinėjamu ieškiniu. Penktuoju klausimu klausiama ar buvo sumažintas visų valstybės finansuojamų sričių finansavimas. Į šį klausimą gali atsakyti atsakovas. Šeštuoju ir septintuoju klausimais bandoma paklausti, kas yra rašoma 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Šioms aplinkybėms nustatyti specialių žinių nereikia.
2. Bylos sustabdymą sąlygojo ne būtinumas skirti ekspertizę, o nenoras priimti šioje byloje sprendimą. Šią aplinkybę patvirtina ir nuolatiniai bylos nagrinėjimo atidėjimai. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pareiga ieškovių atlyginimo sumažinimo teisėtumą tenka atsakovui, teismas ginčijama nutartimi pats ėmėsi rinkti papildomus įrodymus už atsakovą, tuo pažeisdamas teismo nešališkumo principą.
3. Ieškovių atstovė teismui pateikė prašymą priimti dalinį sprendimą šioje byloje, tačiau teismas dalinio sprendimo nepriėmė motyvuodamas tuo, kad reikalavimas nedalus, turi būti sprendžiamas kartu. Su tokia teismo pozicija apeliantės nesutinka, nes atsakovas pripažįsta, jog nuo 2003 metų mažesnis atlyginimas ieškovėms mokamas nepagrįstai, o tai sudaro pakankamą pagrindą dalies reikalavimo patenkinimui, t.y. dalinio sprendimo priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.
Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškinys yra paduotas, prašant priteisti iš Lietuvos valstybės V. S. 237 374 Lt, o I. V. – 205 282,84 Lt dėl neteisėto atlyginimo sumažinimo prarastą uždarbį už 2000-01-01 - 2007-05-28 laikotarpį bei įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą nuo 2007-05-29 mokėti V. S. ir I. V. ne mažesnį, nei 10 174,50 Lt atlyginimą kas mėnesį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepagrįsto darbo užmokesčio sumažinimo, turėjo įvertinti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-28 nutarimo Nr. 1494 priėmimo metu valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis, ar teisėjų atlyginimo mažinimas buvo atliktas laikantis proporcingumo principo reikalavimų tiek dėl valstybėje susiklosčiusios ekonominės bei finansinės padėties. Šiam klausimui išspręsti reikalingos specialistų išvados, todėl teismas teisėtai skyrė byloje ekspertizę. Kadangi ieškinio išsprendimas galimas tik atlikus minėtą ekspertizę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios bylos nagrinėjimą sustabdė.
Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas nepasisakė dėl ieškovių prašymo priimti dalinį sprendimą, todėl teisėjų kolegija atskirojo skundo motyvų susijusių su prašymu priimti dalinį sprendimą nenagrinėja.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas, palikti nepakeistą.