Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-2922-1064/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
e2-2922-1064/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36792-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Fomičiova
Ieškovas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2922-1064/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36792-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. B. 1071,59 Eur negrąžinto kredito, 504,83 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 97,20 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 42,66 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 19 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (1071,59 Eur) nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovei ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat du kartus buvo siųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais praėjus 30 d. nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2019-01-21).

Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų byloje dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. liepos 13 d. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 12-059900-RK, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 1071,59 Eur (3700 LT) dydžio kredito limitą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų, todėl susidarė 1071,59 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1071,59 Eur negrąžinto kredito (CK 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 504,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2018 m. lapkričio 16 d. ir 19 proc. dydžio metinės palūkanas už negrąžintą 1071,59 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų mokėjimą, jeigu ko kito nenumato sutartis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 19 proc. dydžio metinių mokėjimo palūkanų. Kadangi atsakovė negrąžino 1071,59 Eur jai suteikto kredito ir paskolintais pinigais tebesinaudoja, ieškovei iš atsakovės priteistina 504,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2018 m. lapkričio 16 d. ir 19 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 1071,59 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės netesybas, kurios yra apskaičiuotos taikant sutartyje nustatytą 0,05 proc. per dieną delspinigių normą ir iš viso sudaro 139,86 Eur.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Delspinigiai (arba kompensuojamosios palūkanos) gali būti priteisiami kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis, nes įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino jai suteikto kredito, o ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti 139,86 Eur delspinigių tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1716,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 39 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 5,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, j. a. k. 112029651, iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1071,59 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną Eur 59 ct) negrąžinto kredito, 504,83 Eur (penkis šimtus keturis Eur 83 ct) mokėjimo palūkanų, 19 proc. mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (1071,59 Eur) nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 139,86 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis Eur 86 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1716,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-23), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur (trisdešimt devynių Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 5,51 Eur (penkių Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova