- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-305-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- G. M. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Prienų
- Atsakovas
- J. M.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22 (S)
2007 m. balandžio 11 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės G. M. B. atstovei advokatei K. R., trečiojo asmens Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atstovams V. M. ir advokatui G. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. M. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-356-644/06 pagal ieškovės G. M. B. ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims Vilniaus universiteto Onkologijos institutui ir Prienų 1-ojo notaro biuro notarei V. B. dėl testamento, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G.M. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais: 1997-04-18 V. M. testamentą, patvirtintą Lietuvos onkologijos centro direktoriaus E. V., registro Nr. 15, 2001-03-23 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B., reg. Nr. 1438, J. M., 2006-01-16 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B., reg. Nr. 379, J. M. po V. M. mirties dėl 0,1447 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-43). Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad testamente nebuvo išreikšta tikroji motinos valia dėl ligos, testamentas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes testamentu perduotos bendro naudojimo patalpos gyvenamajame name, motina norėjo, kad turtas ieškovei su broliu atsakovu J. M. būtų padalintas per pusę.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G.M. B. valstybei 19,20 Lt. bylinėjimosi išlaidas bei 300 Lt atsakovui J. M. advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, kad V. M., sudarydama testamentą, visiškai suprato savo veiksmus ir aiškiai išreiškė savo valią, ką patvirtino ne tik ieškovė, bet ir liudytoja V. J. (V. M. gydytoja), patvirtinusi, kad taikytas gydymas neturėjo jokios įtakos V. M. suvokimui, supratimui, be to po testamento sudarymo 1997-04-18 V. M. turėjo visas galimybes pakeisti ar panaikinti testamentą, nes ji mirė daugiau nei po dvejų metų, todėl ieškovės paaiškinimai, kad šiame testamente nėra išreikšta tikroji motinos valia, yra nepagrįsti. Ieškovės pateikta sąsiuvinio ištrauka, kurioje V. M. prašo ieškovę ir atsakovą pasidalinti turtą po lygiai, nepaneigia testamente išreikštos jos valios, nes neaišku, kada šis sąsiuvinis buvo rašytas, prieš testamento sudarymą ar po jo sudarymo (b.l. 94). Testamento turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, testamento sudarymas yra vienašalis sandoris, kurio metu testatorius išreiškia savo valią dėl jam priklausančio viso ar dalies turto palikimo vienam ar kitam asmeniui (1964 m. CK 575 str. 1 d.). Atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu kaip nepagrįstą, dėl tų pačių priežasčių atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų panaikinimo, nes jie yra tiesiogiai susiję su pirmu reikalavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G.M. B. nesutiko su teismo sprendimu ir prašė jį panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, dėl šių motyvų:
1) testamento, kaip sandorio, sudarymui būdingi visi elementai - subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys. Bent vieno iš jų nebuvimas daro sandorį negaliojančiu. 1997 m. balandžio 18 d. testamentu V. M. paliko atsakovui J. M. bendro naudojimo patalpas: 1-2/10,88 kv.m., 1-6/1,40 kv.m., 1-5/ 2,12 kv.m. Patalpa 1-6/1,40 kv.m. yra tualetas - sanitarinė įranga, o patalpos- 1-2/10,88 kv.m., 1-5/ 2,12 kv.m. yra koridorius, per kurias ieškovei yra vienintelė galimybė patekti į jai testamentu paliktas patalpas-1-4(15,21 kv.m.), 1-3(23,01 kv.m.), taip pat į rūsyje esančias patalpas. Testamento dalis, pagal kurią bendro naudojimo patalpos, kurios negalėjo būti perduodamos atskirai nuo nuosavybės teisės į butą, ar patalpą, paliktos atsakovo J. M. nuosavybėje, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėjo būti panaikinta. (1964 m. CK 47 str., CK 1.80 str.). Tokia teisės aiškinimo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003 S. Č., R. Z.;
2) testamentu V. M. nurodė, kad ieškovei G.M. B. atsakovas privalo išmokėti ¼ gautos sumos pardavus namą. Ši nuostata negali būti traktuojama kaip testamentinė išskirtinė. Pagal CK 5.23 str. 1 d. testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai, o šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Atsakovui paveldėjus namą, jis taptų jo savininku, galėtų paveldėtą turtą valdyti, juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.), todėl atsakovas gali namo neparduoti, o testamento sąlyga pardavus namą išmokėti ¼ gautos sumos G.M. B. liktų neįgyvendinta, ieškovė neįgytų teisės reikalauti prievolę įvykdyti. Testamente nėra nurodyta kada, kokia verte gyvenamasis namas turėtų būti parduotas. Dėl šios priežasčių testamentas negalioja, nes jo turinys yra neteisėtas ir nesuprantamas (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.). Be to, šį testamento punktą galima traktuoti kaip sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga (CK 1.66 str. 2 d.), kurios atsiradimas priklauso išimtinai nuo atsakovo valios, kadangi namo pardavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo J. M. kaip savininko valios. Pagal CK 1.68 str. 4 d., jeigu atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris yra niekinis;
3) testatorė sudarė testamentą suklydimo įtakoje, ir neišreiškė tikrosios valios. Testamentas sudarytas ligoninėje, paūmėjus ligai. Be to, testamentas patvirtintas ne testatoriaus akivaizdoje - testamente rašoma, kad jis sudarytas ir pasirašytas dviems egzemplioriais, kurių vienas persiunčiamas atitinkamam notarų biurui, o antras išduodamas testatorei. 1997-04-21 raštu Nr. 07-249 Onkologijos centras vieną „patvirtintą testamentą“ išsiuntė Birštono notarų biurui, o kitą J. M.. Be to, testatorė nėra pasirašiusi testamento registro knygoje. Testamentas išsiųstas tik vienam testamentiniam įpėdiniui, tuo tarpu testamentu turtas paliktas dviems asmenims. Aplinkybė, kad testatorei nebuvo išduotas antras testamento egzempliorius, paaiškina faktą, kodėl testamentas nebuvo panaikintas ar pakeistas po jo sudarymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. M. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) V. M. testamentas buvo sudarytas 1997-04-18, testatorė mirė 1999-10-10, todėl paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado galiojant senos redakcijos CK, šiuo metu galiojantis CK netaikytinas ( CK 38 str. 1 d.);
2) testamento sudarymo metu teisės aktai nenumatė draudimo turto savininkui palikti šiuo metu galiojančio CK 4.82 str. 1 d. įvardintas patalpas. Ieškovė nurodė, kad testamento dalis, pagal kurią bendro naudojimo patalpos, kurios negalėjo būti perduodamos atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar patalpą paliktos atsakovo J. M. nuosavybėje, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėjo būti panaikinta, tačiau ieškovė tokio prieštaravimo nepagrindė jokiomis teisės normomis, nes tokių teisės normų, testamento sudarymo momentu, nebuvo;
Žemesnės instancijos teismas
3) Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003 S. Č., R. Z. negalima remtis, nes skiriasi ginčo faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje ginčas atsirado dėl to, kad buvo parduotos bendro naudojimo patalpos, kuriomis naudojosi keli bendrasavininkai. Šioje byloje, tarp šalių, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkų, teisiniai santykiai atsirado tik mirus testatorei ir šalims priėmus palikimą, todėl akivaizdu, kad šalims buvo paliktos gyvenamojo namo patalpos, kurios nebuvo įvardintos kaip bendro naudojimo patalpos;
4) faktas, kad ieškovė gali patekti į dalį jai testamentu paliktų patalpų tik per koridorių, kuris priklauso atsakovui, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes atsakovas leidžia ieškovei netrukdomai tai padaryti;
5) ieškovė ginčydama testamento 2 p., kuriuo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) testatorė paliko sūnui J. M., nurodydama, kad namo pardavimo atveju ieškovui bus privaloma sumokėti ¼ dalį gautos sumos, nurodo, kad minėta nuostata negali būti traktuojama kaip testamentinė išskirtinė, nes ieškovė neįgyja teisės reikalauti prievolę įvykdyti. Pagal senos redakcijos CK 579 str. testatorius turi teisę įpareigoti testamentinį įpėdinį įvykdyti kurią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai, o CK 165 str. numato, kad pagal prievolę vienas asmuo privalo atlikti kito asmens naudai tam tikra veiksmą, kaip antai sumokėti pinigus, todėl testamento 2 p. suformuluota testamentinė išskirtinė, pagal kurią ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo ¼ dalį gautos sumos atsakovui pardavus namą;
6) testamentinė išskirtinė sudaryta ne atsakovo, bet testatorės valia, o atsakovas priimdamas palikimą priėmė ir testamentine išskirtine jam tekusią prievolę, kurią ir įgyvendins ieškovės atžvilgiu, kaip to reikalauja testamento 2 punktas;
7) teismas įvertino aplinkybę, kad testamentas sudarytas ligoninėje, paūmėjus ligai, ir nustatė, kad testatorė visiškai suprato savo veiksmus ir aiškiai išreiškė savo valią. Tai patvirtino ieškovės iškviesta liudytoja V. J. (V. M. gydytoja), kuri nurodė, kad taikytas gydymas neturėjo jokios įtakos V. M. suvokimui, supratimui. Po testamento sudarymo 1997-04-18 V. M. turėjo visas galimybes pakeisti ar panaikinti testamentą, nes ji mirė daugiau nei po dvejų metų, todėl pagrindo teigti, kad ieškovė surašė testamentą suklydimo įtakoje ar būdama neveiksni, nėra;
8) testamento išsiuntimas tik vienam įpėdiniui ir t.t. nesudaro pagrindo panaikinti testamentą, nes tai neturėjo įtakos testatorės valiai, be to, testamento sudarymo metu nebuvo jokio teisės akto, reglamentavusio prilygintų notariškai patvirtintų testamentų registravimo ir atidavimo įpėdiniams tvarkos.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atstovai siūlė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 1997-04-18 V. M. sudarė testamentą, patvirtintą Lietuvos onkologijos centro direktorius, kuriame nurodė, kad gyvenamuosius namus ir žemę mirties atveju palieka savo vaikams ieškovei G. B. ir atsakovui J. M.. Pagal sudarytą testamentą V. M. mirties atveju G. B. atitenka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: 1-4, 1-3, ir rūsio po gyvenamuoju namu patalpos R-1 ir R-7, o J. M. - visa likusi gyvenamojo namo ir rūsio dalis bei šildymo sistema bei jos aptarnavimas (b.l. 7). Šio testamento 2 punktu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu testatorės valia paliktas J. M., kuris šio namo pardavimo atveju, privalės ¼ dalį gautos sumos atiduoti G. B. (b.l. 7). Šis testamentas nepakeistas, nepanaikintas (paveldėjimo bylos l. 8). 1999 10 11 d. V. M. mirė (paveldėjimo bylos lapas 3). Atsiradus palikimui, 2001-03-23 buvo išduotas Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. (reg. Nr. 1438) paveldėjimo teisės liudijimas J. M. dėl dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo (b.l. 8, 9). O 2006-01-16 buvo išduotas Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. (reg. Nr. 379) paveldėjimo teisės liudijimas J. M. dėl 0,1447 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo (paveldėjimo bylos l. 46).
Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog testatorė V. M. paliko atsakovui J. M. bendro naudojimo gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini) patalpas: tualetą, koridorius, per kurias ieškovei yra vienintelė galimybė patekti į jai testamentu paliktas patalpas, tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl testamentas naikintinas 1964 m. CK 47 str., CK 1.80 str. pagrindu. Be to, testamento sąlyga pardavus namą (duomenys neskelbtini)., išmokėti ¼ gautos sumos G. B. liktų neįgyvendinta, nes ieškovė neįgytų teisės reikalauti prievolę įvykdyti. Testamente nėra nurodyta kada, kokia verte gyvenamasis namas turėtų būti parduotas. Dėl šios priežasčių testamentas negalioja, nes jo turinys yra neteisėtas ir nesuprantamas (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.). Be to, šį testamento punktą galima traktuoti kaip sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga (CK 1.66 str. 2 d.), kurios atsiradimas priklauso išimtinai nuo atsakovo valios. Pagal CK 1.68 str. 4 d., jeigu atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris yra niekinis. Be to, testatorė sudarė testamentą suklydimo įtakoje ir neišreiškė jame tikrosios savo valios.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, Prienų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.).
Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog testatorė tinkama tvarka ir forma sudarė 1997-04-18 d. testamentą, kuris buvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės sveikatos būklės testamento sudarymo metu, bei nurodomos sudaryto testamento išsiuntimo ir pateikimo šalims bei notarui aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti testatorės veiksnumu, bei testamente išreikšta jos tikrąja valia. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie testatorės neveiksmumą testamento sudarymo metu, o byloje esantys išrašai iš M. ligos istorijų (b.l. 51-73) negali būti pagrindu teigti, jog ji sudarė testamentą suklydimo įtakoje ir neišreiškė jame tikrosios savo valios. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl testamento valios trūkumų yra nepagrįsti, nes neįrodyti, todėl atmestini.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes testatorė V. M. paliko atsakovui J. M. bendro naudojimo gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini) patalpas: tualetą, koridorius, per kurias ieškovei yra vienintelė galimybė patekti į jai testamentu paliktas patalpas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, spręsdamas ginčą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, vadovavosi testamento sudarymo metu galiojusiomis LR CK normomis. Jos testamento sudarymo metu nenumatė draudimo turto savininkui palikti šiuo metu galiojančio LR CK 4.82 str. 1 d. įvardintas patalpas. Ieškovė šio reikalavimo nepagrindė teisės normomis, galiojusiomis testamento sudarymo metu, t.y. 1997 04 18 d., nes tokių teisės normų testamento sudarymo momentu, nebuvo. Ieškovės nurodomas faktas, kad ieškovė gali patekti į dalį jai testamentu paliktų patalpų tik per koridorių, kuris priklauso atsakovui, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes byloje nėra duomenų kad atsakovas neleidžia ieškovei netrukdomai tai padaryti, be to šalys ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu turi galimybę spręsti gera valia ar įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 4.75 str., 4.111 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai testamento 2 punktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu testatorės valia paliktas J. M., kuris šio namo pardavimo atveju, privalės ¼ dalį gautos sumos atiduoti G. B. (b.l.7) traktuoja kaip sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 str. 2 d.). Testamente testatorės valia nustatyta, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu paliktas J. M.. Ir tiktuo atveju, jei šį namą paveldėjęs, ateityje J. M. jį parduos, jis privalės ¼ dalį gautos sumos atiduoti G. B.. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant šią testamento dalį, darytina išvada, jog testatorė išreiškė savo valią, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) atitektų J. M. nuosavybėn. Šiam ateityje namą pardavus-atsirastų prievolė ieškovei reikalauti ¼ dalies gautos sumos už parduotą minėtą J. M. priklausantį turtą. Tokia testatorės valia neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Apeliantės teiginys, jog testamentas negalioja LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais, nes jo turinys šioje dalyje yra neteisėtas ir nesuprantamas, yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija vertina, jog apeliantė visiškai nepagrįstai testamento dalį, kad namo pardavimo atveju atsakovas ¼ dalį gautos sumos privalės atiduoti G. B., vertina kaip testamentinę išskirtinę (LR CK 5.23 str.). Apeliantė nepagrįstai laiko, jog testatorė įpareigojo įpėdinį pagal testamentą J. M. įvykdyti ateityje prievolę ieškovės naudai t. y. būtinai ir neišvengiamai parduoti paveldėjimo būdu įgytą ir turimą asmeninės nuosavybės teise namą (duomenys neskelbtini) ir išmokėti ¼ dalį gautos sumos ieškovei, o ši įgijo teisę privalomai reikalauti namą parduoti. Teisėjų kolegija vertina šią testamento dalį kaip palikėjo teisę palikti turtą savo nuožiūra (LR CK 5.19 str.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliantės skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
G. M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.