- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- 2-1989/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lanlita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties dalies, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Lanlita“ prašymas įtraukti ją į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aritėja“ kreditorių sąrašą su 80 000 Lt finansiniu reikalavimu, priimtos pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lanlita“ prašymą dėl įrašymo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Aritėja“ bankroto byloje Nr. B2-1027-260/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Aritėja“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
BUAB „Lanlita“ atstovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. pateikė BUAB „Aritėja“ bankroto administratoriui pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė įtraukti BUAB „Lanlita“ į BUAB „Aritėja“ kreditorių sąrašą su 90 000 Lt finansiniu reikalavimu (b. l. 3).
BUAB „Aritėja“ bankroto administratorius, teikdamas teismui tvirtinti BUAB „Aritėja“ kreditorių finansinius reikalavimus, nurodė kad ginčija BUAB „Lanlita“ finansinį reikalavimą, prašė jo netvirtinti (b. l. 22-23). Bankroto administratoriaus teigimu, 2007 m. lapkričio 26 d. buvo pasirašyta trišalė faktoringo sutartis tarp UAB „Aritėja“, UAB „Lanlita“ ir AB „Ūkio bankas“, pagal kurią UAB „Lanlita“ įsipareigojo 108 962,20 Lt už prekes, įsigytas iš UAB „Aritėja“, sumokėti AB „Ūkio bankas“; UAB „Aritėja“ savo sutartinius įsipareigojimus pagal nurodytą faktoringo sutartį yra įvykdžiusi, todėl UAB „Lanlita“ reikalavimus pagal šią sutartį turi reikšti ne bankrutuojančiai UAB „Aritėja“, o finansuotojui AB „Ūkio bankas“. Taip pat nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl per klaidą į UAB „Aritėja“ sąskaitą pervestų 10 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtindamas BUAB „Aritėja“ bankroto administratoriaus neginčijamus bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, išskyrė į atskirą bylą nagrinėjimą klausimo dėl BUAB „Lanlita“ 90 000 Lt finansinio reikalavimo (b. l. 24-25).
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. posėdžio metu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, BUAB „Lanlita“ atstovas paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 20 d. pirko iš UAB „Aritėja“ kilimus už 108 965,20 Lt, ką patvirtina 2007 m. lapkričio 20 d. sąskaita – faktūra ART LT 01. 2007 m. lapkričio 22 d. UAB „Lanlita“, UAB „Aritėja“ ir AB „Ūkio bankas“ pasirašė sutartį dėl Pirkėjo mokėjimų bankui, pagal kurią UAB „Lanlita“ įsipareigojo apmokėti minėtą sąskaitą bankui, o 2007 m. lapkričio 26 d. UAB „Aritėja“ ir AB „Ūkio bankas“ pasirašė Faktoringo sutartį Nr. 120-294-17/07, pagal kurią UAB „Aritėja“ perleido reikalavimus į skolininko UAB „Lanlita“ piniginius įsipareigojimus AB „Ūkio bankas“. Atsakovas pareiškėjui pavėluotai pristatė prekes, kurios buvo nekokybiškos ir nepaklausios, todėl UAB „Lanlita“ Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 83 straipsnio pagrindu 2008 m. sausio 25 d. išrašė UAB „Aritėja“ debetinę sąskaitą Nr. KN 08/01 28, kurią 2008 m. vasario 13 d. pasirašė UAB „Aritėja“ atstovas, pripažindamas, kad prekės grąžintos. AB „Ūkio bankas“ nedavė sutikimo grąžinti prekes pardavėjui UAB „Aritėja“, reikalavo, kad UAB „Lanlita“ už prekes sumokėtų AB „Ūkio bankas“. Iškėlus UAB „Lanlita“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino AB „Ūkio bankas“ finansinį reikalavimą šiai įmonei; be to, UAB „Lanlita“ per klaidą sumokėjo UAB „Aritėja“ 10 000 Lt (b. l. 45-49).
Šalies argumentai
BUAB „Aritėja“ atstovas 2011 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo prašymu patvirtinti 80 000 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 45-49). Nurodė, kad UAB „Aritėja“ įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad prekės buvo grąžintos UAB „Aritėja“. Pagal bankroto administratoriaus turimus duomenis, UAB „Aritėja“ nėra priėmusi grąžinamų prekių iš UAB „Lanlita“. Be to, tai, kad UAB „Aritėja“ atstovas pasirašė 2008 m. sausio 25 d. sąskaitą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog prekės buvo grąžintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo BUAB „Lanlita“ prašymo dėl 80 000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Aritėja“ bankroto byloje (b. l. 50-52).
Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo reikalavimą patvirtinti 80 000 Lt finansinį reikalavimą, grindžiamą aplinkybe, kad pagal 2007 m. lapkričio 20 d. sąskaitą faktūrą ART LT 01 pirkti kilimai buvo nekokybiški, todėl jie buvo grąžinti pardavėjui. Teismas nustatė, jog kilimų, pirktų pagal nurodytą sąskaitą, pareiškėjas negrąžino UAB „Aritėja“, nes to neleido padaryti AB „Ūkio bankas“, o 2007 m. lapkričio 22 d. sutartis dėl pirkėjo mokėjimų AB „Ūkio bankas“ nenumatė galimybės be jo sutikimo vykdyti prekių grąžinimo.
Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad UAB „Aritėja“ vadovas 2008 m. sausio 25 d. pasirašė debetinę sąskaitą Nr. KN 08/01 28, neįrodo prekių grąžinimo fakto. Sąskaitos pasirašymą, be banko sutikimo, teismas laikė niekiniu sandoriu. Be to, pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti buvę UAB „Lanlita“ ir UAB „Aritėja“ vadovai V. G. bei A. M. pripažino, jog faktiškai prekės nebuvo perduotos UAB „Aritėja“.
Teismas laikė nepagrįstu UAB „Lanlita“ reikalavimą dėl 80 000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo ir todėl, kad pagal išrašytą debetinę sąskaitą Nr. KN 08/01 28 nurodyta, jog grąžinama 238 vnt. kilimų, o pagal sąskaitą faktūrą ART LT 01 buvo pirkta 388 vnt. kilimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas BUAB „Lanlita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Lanlita“ 80 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Aritėja“ bankroto byloje (b. l. 53-55). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
AB „Ūkio bankas“ nesutikimas dėl prekių grąžinimo neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant santykius tarp apelianto ir atsakovo. Juolab kad AB „Ūkio bankas“ atstovai pripažino, kad prekės buvo nekokybiškos, tai įtvirtinta Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje; be to, AB „Ūkio bankas“ nesutiko su prekių grąžinimu ne dėl jų kokybės, o siekdamas apsaugoti savo interesus ir pareikšti piniginį reikalavimą apeliantui. Tarp apelianto ir atsakovo susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, todėl apeliantas pasinaudojo jam CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta teise reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą už įsigytas netinkamos kokybės prekes, o prekių grąžinimo metu atsakovo atstovas (vadovas) A. M. sutiko su prekių grąžinimu, išrašydamas debetinę sąskaitą, kuri gali būti pripažįstama niekiniu sandoriu tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. O šiuo atveju neaišku, kokio įstatymo pagrindu teismas pripažino šalių pasirašytą debetinę sąskaitą niekiniu sandoriu.Atsakovo atstovas pasirašė debetinį dokumentą, išrašytą PVMĮ 83 straipsnio pagrindu, kuriuo išreiškė sutikimą apeliantui, kad pastarasis grąžintų prekes atsakovui, ir įsipareigojo grąžinti gautas lėšas, tačiau vėliau be teisinio pagrindo atsisakė priimti prekes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Nors atskirajame skunde apeliantas prašo panaikinti apygardos teismo nutartį, tačiau iš nurodyto skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta įtraukti jį į BUAB „Aritėja“ kreditorių sąrašą su 80 000 Lt finansiniu reikalavimu. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja teisėtumą ir pagrįstumą nurodytos teismo nutarties dalies dėl apelianto įrašymo į BUAB „Aritėja“ kreditorių sąrašą ir 80 000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia pasinaudoti pirkėjo teise susigrąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo, šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 str.). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė (išimtinė) jo teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka apginti pažeistoms pirkėjo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pagal PVM sąskaitą faktūrą ART LT 01 2007 m. lapkričio 20 d. įsigijo iš atsakovo prekes (kilimus) už 108 965,20 Lt, o 2007 m. lapkričio 22 d. apeliantas, atsakovas ir AB „Ūkio bankas“ sudarė Faktoringo sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo už atsakovo parduotas prekes sumokėti AB „Ūkio bankas“, pranešti jam apie prekių kokybės neatitikimus ir be AB „Ūkio bankas“ sutikimo nevykdyti prekių grąžinimų ar keitimų, dėl kurių mažėtų apelianto skolos suma. 2007 m. lapkričio 26 d. Faktoringo sutartimi Nr. 120-294-17/07 atsakovas perleido savo reikalavimą į apelianto piniginius įsipareigojimus mainais į AB „Ūkio bankas“ sumokamą faktoringo išmoką. AB „Ūkio bankas“, vykdydamas faktoringo sutartį, sumokėjo atsakovui už perleistą bankui mokėjimą 100 000 Lt, o atsakovas 2007 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, kad paminėta sąskaita faktūra turi būti apmokėta tiesiogiai AB „Ūkio bankas“, tačiau apeliantas liko skolingas AB „Ūkio bankas“ 80 000 Lt ir tokio dydžio AB „Ūkio bankas“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi apelianto bankroto byloje.
Apeliantas, nagrinėjamoje byloje nurodydamas, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė 90 000 Lt nuostolių, ir prašydamas patvirtinti paminėto dydžio finansinį reikalavimą, teigia, jog atsakovas pavėluotai jam pristatė nekokybiškas ir nepaklausias prekes, todėl apeliantas 2008 m. sausio 25 d. išrašė debetinę sąskaitą Nr. KN 08/01 (28 108 965,92 Lt sumos), kurią pasirašė atsakovo atstovas, apelianto nuomone, pripažindamas, kad prekės yra grąžintinos. Tačiau AB „Ūkio bankas“ nesutiko, kad prekės būtų grąžintos, ir pareikalavo už jas sumokėti, dėl ko patvirtintas banko 80 000 Lt finansinis reikalavimas apelianto bankroto byloje. Iš apelianto nurodomos debetinės sąskaitos matyti, kad ją pasirašė atsakovo atstovas A. M., tačiau procesinių bylos dokumentų duomenimis nustatyta, jog prekės atsakovui nebuvo grąžintos, AB „Ūkio bankas“ nedavus sutikimo grąžinti įsigytas prekes (kuris buvo būtinas pagal Faktoringo sutartį), ir tai pripažįsta tiek apeliantas pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo bei atskirajame skunde, tiek ir atsakovas prieštaravimuose dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; be to, šias aplinkybes nustatė ir Kauno apygardos teismas aukščiau nurodytoje 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje apelianto bankroto byloje. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad prekės, įsigytos pagal 2007 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ART LT 01, nebuvo grąžintos atsakovui, o apelianto ir atsakovo pasirašyta debetinė sąskaita nepaneigia šios išvados dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Kaip minėta aukščiau, sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles, t. y. pirkėjui vienašališkai nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad apeliantas nėra sumokėjęs už prekes AB „Ūkio bankas“ ir nėra grąžinęs atsakovui įsigytų prekių, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti apelianto teisės reikalauti 80 000 Lt iš atsakovo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį.