- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-513-81-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Vladas Incas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Stanionienei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nuteistajai J. K., nukentėjusiajai M. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteista pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 138 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteista pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad 2005-10-16 apie 16-17 val. sklype, esančiame Kaune, Medynėlių g. 24, konflikto su kaimyne M. B. metu, tyčia sudavė ranka vieną smūgį pastarajai į galvą ir stūmė ją, nuo ko ši atsitrenkė į medį, tuo padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kaltės nepripažino. Teigė, kad konstatavimas, jog jos liudytojų parodymai nelogiški, nenuoseklūs, paneigti kitais įrodymais, patvirtinančiais josios kaltę, o nukentėjusios ir jos liudytojų parodymai nuoseklūs, papildo vienas kitą, atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, faktiniais duomenimis nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nes: - neįvertino to, kad nukentėjusi su savo svita į konflikto zoną, t.y. į jos teritoriją, įsibrovė savavališkai perlipusi tvorą, neturėdama tam leidimo, be priežasties ir pati sukėlė konfliktą; - nekreipė dėmesio į tai, kad augalų šaknys jos sklype buvo išnaikintos 2005 m, gegužės 22 d., o nukentėjusiosios pusėje gegužės mėnesio pabaigoje jas išnaikino vykdytojas V. Z. su dviem specialistais iš Botanikos sodo; - ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo užfiksuota, kad nukentėjusi pateikė filmuotą įvykio vietos įrašą viename kompaktiniame diske raudoname dėkle, o teismo metu ir vaizdo kasetę, tačiau teismas šiuos daiktinius įrodymus nutarė grąžinti nukentėjusiai, taip apsunkindamas tolesnį procesą; - nesutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį ji gavo tik po primygtinių reikalavimų, tik po termino, per kurį ji turėjo teisę nuosprendį apskųsti; - teismas, pripažindamas ją kalta, nenustatė nei jos kaltės, nei tyčios, nenurodė jų buvimą pagrindžiančių įrodymų, nekonstatavo, kurie josveiksmai buvo neteisėti, kalti ir tyčiniai; - neįvertino teismas ir to, kad RKTP gydytojas nukentėjusiai konstatavo tik patinimą galvoje. Tuomet ši, po keletos dienų prisirašė į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos sesuo yra gydytoja, kuri ir padėjo nukentėjusiai užfiksuoti nesamą sužalojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2006-12-21 nutartimi teismas nuteistosios apeliacinį skundą tenkino iš dalies, nuosprendį panaikino dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir perdavė iš naujo nagrinėti nuo teisminio nagrinėjimo stadijos.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-21 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nukentėjusiosios, prokuroro, prašiusių nuteistosios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau nevisapusiškai, nepilnai ir neišsamiai įvertinos surinktus įrodymus. Šis baudžiamojo proceso pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.
Nuteistosios kaltė dėl LR BK 138 str. 1d. numatyto nusikaltimo grindžiama iš dalies pačios nuteistosios parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų G. A., N. M. parodymais, specialisto išvada, video medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų G. A., N. M. parodymais, nes jie buvo tiesioginiai įvykio liudytojai, jų parodymus patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei video medžiaga. Šių asmenų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo išsamūs, nuoseklūs, jie vienas kitą papildo, patvirtina ir sudaro vieningą visumą. Nukentėjusioji M. B. nuosekliai tvirtino, kad ji kasinėjo kaimynės R. K. sklype šaknis, ji tai darė vykdydama teismo nutartį, patvirtino, kad kilo konfliktas su kaimyne, nurodė, kad kaimynė R. K. buvusi nepatenkinta, kad ji kasinėjanti jos sodą, tačiau ji ir J. K. neleido nei nukentėjusiajai, nei liudytojai G. A. pasišalinti, stengėsi jas sulaikyti R. K. sklype. Šią aplinkybę patvirtino ne tik nuteistoji J. K., bet ir liudytojai R. K., D. K., A. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ta aplinkybė, kad J. K. nukentėjusiajai neleido išeiti iš R. K. sklypo ir stūmė ją, trenkė ranka į veidą, stūmė, po ko ši atsitrenkė į medį ir susitrenkė galvą, patvirtinama nukentėjusiosios M. B., liudytojų G. A., N. M. parodymais, byloje ištirta, peržiūrėta vaizdo medžiaga, netiesioginiais R. B. bei I. Š. parodymais, kad jie matė M. B. konflikto vietoje tuojau po įvykio besijaučiančią prastai, besiskundžiančią sumušta galva. Nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes ir būdą patvirtina ir medicinos specialisto išvada, kurioje nurodytas nukentėjusiosios sužalojimo būdas, laikas, atitinkantis nukentėjusiosios ir liudytojų G. A., N. M. nurodytas aplinkybes. Specialisto išvada nustatytas ir sužalojimo sunkumas. Be to, šią išvadą specialistė patvirtino ir teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad buvo suduotas tiesioginis smūgis. Remiantis šių įrodymų visuma darytina išvada, kad nuteistoji J. K. tyčia, sąmoningai, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą / nebuvo sklypo savininkė, jos ir nukentėjusiosios nesaistė civiliniai santykiai, dėl kurių kilo konfliktas, būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo aplinkybės byloje taip pat nenustatytos/, ir suvokdama savo veiksmų pavojingumą, kad suduodama ranka į galvą ir stumdama asmenį, jam esant greta medžio, gali jį sužaloti, tyčia taip elgėsi ir to siekė, sudavė nukentėjusiajai į galvą, ją pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į medį ,ir jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistosios J. K., liudytojų R. K., A. K. parodymai, kad nukentėjusioji pati susitrenkė galvą į medį, atmestini, nes jie nenuoseklūs, nesutampa tarpusavyje, neatitinka nukentėjusiosios bei liudytojų G. A. ir N. M. parodymų ir video medžiagoje užfiksuotų aplinkybių, dėl kurių peržiūrėjus vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme nei nukentėjusioji, nei nuteistoji prieštaravimų nepareiškė. Nors nuteistoji ir liudytoja D. K. nurodė, kad nuteistoji susistumdė su nukentėjusiąją po to, kai pastaroji trenkė nėščiai liudytojai D. K., tačiau pati nuteistoji patvirtina, kad tai įvyko praėjus 10 minučių po to, kai buvo nukentėjusiosios kontaktas su D. K.. Nors D. K. nurodo, kad nukentėjusioji atsitrenkdama jai tyčia sudavė smūgį alkūne, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti liudytojai, tiek R. K., tiek ir A. K. nenurodo, kad nukentėjusioji tyčia atsitrenkdama dar sudavė smūgį. Be to, tiek R. K. tiek ir D. K. nurodė, kad nukentėjusioji ne tyčia trenkėsi į D. K., o atsitrenkė. R. K. pirmosios instancijos teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad nukentėjusioji atsitrenkė į nėščiąją D. K., kai jai neleido išeiti J. K.. R. K. taip pat patvirtino, kad į obels šaką nukentėjusioji atsitrenkė nuo pastūmimo, tuo tarpu D. K. nurodė, kad nukentėjusioji atsitrenkė į medį, kai kėlėsi, M. B. paslydo ant obuolių stodamasi. A. K. negalėjo patvirtinti kurie parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ar teisme yra teisingi. Teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojų R. K. bei D.J. J. parodymais, nes jų parodymai neatitinka ne tik nukentėjusiosios parodymams, tačiau yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys R. K., D. K. parodytoms aplinkybėms. R. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išgirdusi triukšmą atėjo ir pamatė jau suklupusią už galvos susiėmusią nukentėjusiąją, patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, kad nukentėjusioji paslydo ir stodamasi susitrenkė galvą į medį, tačiau teisme papildomai nurodė, kad, kaip M. B. susitrenkė galvą, nematė. Liudytoja D.J. J. nurodė, kad tyčia M. B. trenkė petimi ir alkūne D. K., po to J. K. ją papurtė, nors ,kaip jau minėta aukščiau, nei D. K. nei R. K. nenurodė, kad nukentėjusioji tyčia trenkėsi į D. K., be to neatitinka J. K. parodymams, kad ji norėjo patraukti nukentėjusiąją nuo D. K. ne iš karto kai įvyko atsitrenkimas, tačiau praėjus 10 minučių.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistoji J. K. tyčia sudavė smūgį, stūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė galva į medį, susižalojo galvą ir tuo jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistosios veika pagal LR BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai.
Nuteistosios argumentai dėl šališkumo nepagrįsti ir turi būti atmestini, nes jie susiję iš esmės su įrodymų vertinimu, bylos aplinkybių ištyrimu, o ne su aplinkybėmis, kurios galėtų parodyti teismo šališkumą. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji į svetimą sklypą atėjo be leidimo ir ten sukėlė konfliktą, tačiau pats įvykis, t.y. smūgis, stūmimas nukentėjusiosios ir jos atsitrenkimas į medį, įvyko tuomet, kad nukentėjusioji ketino pasišalinti iš svetimo sklypo, o nuteistoji neleido to padaryti. Smūgis ir stūmimas buvo padaryti ne dėl to, kad ji, nukentėjusioji, neteisėtai buvo sklype ir kasinėjo šaknis, bet dėl to, kad ji ketino išeiti iš to sklypo, ir buvo siekiama ją sulaikyti. Tai, kad nukentėjusioji gavo motyvuotą nuosprendį po jos reikalavimų, kad teismas grąžino nukentėjusiosios pateiktą įrodymą –įrašą negali būt pripažinta teismo šališkumu. Įrašas teismo posėdyje buvo ištirtas, peržiūrėtas, jame užfiksuoti duomenys taip pat išdėstyti tyrėjo tarnybiniame pranešime ( t1, b.l. 63-65), įrašas aptartas nuosprendyje, įvertintas. Kadangi jis buvo pateiktas nukentėjusiosios, pagrįstai jai grąžintinas. Įrašas buvo ištirtas ir įvertintas, todėl pats grąžinimo faktas ar vėlesnis motyvuoto nuosprendžio surašymo faktas negali būti teismo šališkumo, išankstinės nuomonės turėjimo patvirtinimu. Nuosprendžio esmė nuteistajai buvo paskelbta po posėdžio ir motyvų surašymas negalėjo pakeisti ir nepakeitė nuosprendžio esmės. Nuteistosios nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo susiję su normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pagrįstumą pažeidimu, kuriuos apeliacinės instancijos teismas aptarė ir ištaisė. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji gydėsi konkrečioje gydymo įstaigoje, nepaneigia fakto, kad nukentėjusioji buvo sužalota nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimų pobūdį ir sunkumą nustatė ne nuteistosios nurodytos gydymo įstaigos darbuotojai, o specializuotos įstaigos- teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistė, kuri savo išvadą patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Bausmė nuteistajai skirta teisingai.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą - padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau pavartotas fizinis smurtas, kaltės formą- tiesiogine tyčia, sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, asmenybę charakterizuojančius duomenis,/ J. K. anksčiau neteista, nuteistoji ir nukentėjusioji tarpusavyje konfliktuoja jau seniai/. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis-1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, pagrįstai pritaikė LR BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėjo bei įpareigojo nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį-pavartotas smurtas prieš senyvą žmogų, kaltės formą- tiesioginę tyčią, tai, kad J. K. anksčiau neteista, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nėra ir lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmė nei savo rūšimi nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus, numatytus LT BK 41str. Teismas įvertino tai, kad J. K. praeityje neteista, nėra jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių, padarytas nors ir tyčinis nusikaltimas, tačiau nesunkus, yra pagrindas manyti, kad įmanoma pasiekti bausmės tikslus, o taip pat pasiekti, kad asmuo daugiau nebenusikalstų, bausmės vykdymą atidedant, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios J. K. apeliacinį skundą atmesti.