- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 2VP-2017-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01087-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., L. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) AB „Lietuvos draudimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims J. K. (skolininkui), L. K. ir antstolei Marijai Gaivenei dėl turto dalies nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas (išieškotojas) AB „Lietuvos draudimas“, siekdamas nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1605-213/2013 dėl 578,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K., prašo nustatyti, kad J. K. sutuoktinės L. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui J. K..
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ gavo antstolės Marijos Gaivenės 2018-12-13 patvarkymą Nr. S18-7-01762, dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį, kuriuo siūloma kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0007/13/00836, nes skolininkas šiuo metu turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinės L. K. turtą, - atlyginimą. VSDFV duomenimis sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas mokamas UAB „Palink“. Sutuoktinei priklausantis turtas – atlyginimas, remiantis LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Suinteresuotam asmeniui J. K. (skolininkui) pareiškėjo pareiškimas įteiktas įstatymų nustatyta tvarka - viešo paskelbimo būdu, tačiau skolininkas per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotam asmeniui L. K. pareiškėjo pareiškimas įteiktas įstatymų nustatyta tvarka - per darbdavį, tačiau suinteresuotas asmuo per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotam asmeniui antstolei Marijai Gaivenei pareiškėjo pareiškimas įteiktas įstatymų nustatyta tvarka - buveinės adresu, tačiau suinteresuotas asmuo per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr.0007/13/00836 antstolė Marija Gaivenė (toliau tekste - Antstolė) vykdo išieškojimą pagal Trakų rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1605-213/2013 dėl 578,95 Eur skolos išieškojimo iš J. K., išieškotojui AB „Lietuvos draudimas“. Vykdymo procese pareiškėjas gavo 2018-12-13 Antstolio Patvarkymą Nr. S-18-7-10762 dėl pasiūlymo išieškotojui nustatyti turto dalį, kadangi skolininkas skolos nemoka, nedirba, skolininko vardu transporto priemonių nėra registruota, tačiau skolininkas paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo skolininkas iki šios dienos nėra įregistravęs. Piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi. 2010-12-31 skolininkas sudarė santuoką su L. K., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Palink“. 2018-10-11 Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties.
Išieškotojas, nepraleisdamas antstolio nustatyto termino kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš sutuoktinės L. K. gaunamų pajamų.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. J. K. ir L. K. susituokė 2010-12-31. Vedybų sutarčių registro 2018-10-11 duomenimis vedybų sutartis nėra sudaryta. Skolininkas šiuo metu nedirba, piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens L. K. gaunamas pajamos (darbo užmokestis) abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) J. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K. su darbo santykiais susijusios pajamos, gaunamos iš UAB „Palink“.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nustatyti, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio gaunamo iš UAB „Palink“, į.k. 110193723.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.