Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-771/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1-146-771/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00869-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
E. G., T. D., V. J.
Advokatai
Saulius Alysas, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 146-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00869-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.3.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.6. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, kaltinamajam V. B., kaltinamojo gynėjui – advokatui Sauliui Alysui, nukentėjusiesiems E. G., T. D., nukentėjusiojo E. G. atstovo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų įgaliotai atstovei V. S., nukentėjusiojo T. D. atstovei pagal įstatymą motinai D. D., nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusiosios V. J. atstovei pagal įstatymą motinai A. J., jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Sigitai Turskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2011-06-04 apie 21.55 val. Šiaulių mieste – viešoje vietoje, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje, įžūliu elgesiu, tai yra vadindamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius nepilnamečius E. G. ir T. D., suduodamas vieną kartą meškere nukentėjusiajam E. G. į nugaros sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas nenustatytą skaičių kartų meškere nukentėjusiajam T. D. į kairės pusės šoną, tuo padarydamas jam kraujosruvą pilvo kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to 2011-06-04 apie 22.00 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Šiaulių mieste – viešoje vietoje, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) penkto aukšto koridoriuje, įžūliu elgesiu, tai yra suimdamas nukentėjusiąją mažametę V. J. už rankų ir taip laikydamas pakėlęs ją, papurtydamas ir grubiai paleisdamas, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis 2011-06-04 apie 22.00 val., Šiaulių mieste, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) penkto aukšto koridoriuje, sumušė mažametę V. J., tai yra suėmęs nukentėjusiąją V. J. už rankų ir taip laikydamas pakėlęs ją, papurtęs ir grubiai paleidęs, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, padarė nukentėjusiajai V. J. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-06-04 apie 22.00 val. į bendrabutį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, grįžo keturiese: jis, jo žmona A. B., I. V. ir V. E.. Jis (V. B.) buvo girtas, rankoje turėjo meškerę. Šia meškere sudavė smūgius bendrabučio koridoriuje buvusiems nepilnamečiams E. G. ir T. D.. Neginčija, kad vartojo minėtų nepilnamečių atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Pripažįsta, jog 2011-06-04 apie 22.00 val. bendrabučio laiptinėje pakėlė V. J. ir ją papurtė. Kadangi buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių dėl girtumo tiksliai neprisimena. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad stovėjo su T. D. bendrabučio (duomenys neskelbtini) antrajame aukšte. Pamatė į bendrabutį įėjusį V. B., jo žmoną A. B. ir I. V.. Jie buvo neblaivūs. V. B. rankoje turėjo maišelį su meškere. Pirmoji laiptais lipo A. B.. Pamačiusi juos, paklausė: „Ko čia stovit, ko norit?“. E. G. atsakė, kad laukia draugės. Tai išgirdęs V. B. ėmė šūkauti necenzūriniais žodžiais. E. G. paklausė, kas yra, kodėl jie „kabinėjasi“. Pamatė, kaip V. B. krapšto maišelį, kuriame buvo meškerė. Tai pamatęs, pradėjo bėgti laiptais į viršų. V. B. tuo metu sudavė jam meškere į nugaros sritį. Kai T. mėgino prasmukti pro V. B., pastarasis sudavė meškere ir T.. Parbėgę, papasakojo viską T. mamai ir M. J. su A. J.. Pasakė jiems, kad juos „užkabino“ ir sudavė meškere į nugarą. Kai visi išėjo į koridorių, A. B. pradėjo šaukti ant D. D., priekaištauti dėl šuns, puolė ant jos, trenkė rankose turėtomis gėlėmis. V. B. priėjo prie V. J. ir sakydamas: „Kiek tu čia mums gyvenimą gadinsi?“ pakėlė ją už rankų nuo žemės, papurtė ir numetė. Tai pamatęs M. J. sušuko V. B.: „Ką darai?“ ir jį nustūmė. Po įvykio nuo smūgio meškere jautė nugaros srityje skausmą, naktį nuo skausmo buvo prabudęs. Vartojo vaistus. Į ligoninę nesikreipė, buvo tik pas teismo medicinos ekspertus. Kodėl V. B. sudavė jam ir T., nežino. Jokio pagrindo tam nebuvo, nes iki įvykio jie su T. tiesiog sėdėjo ant laiptų, nei su V. B., nei su jo žmona nekonfliktavo ir pastarieji jiems tą dieną dėl nieko nepriekaištavo. Iki įvykio yra sulaukę gyventojų priekaištų dėl garsiai leidžiamos muzikos, į šiuos priekaištus reaguodavo normaliai. Kaltinamasis yra jį „užkabinėjęs“ ir anksčiau, priekaištaudavo dėl to, kad E. G. ateidavo į virtuvę ir joje būdavo. Po įvykio jautėsi nesaugiai, nemalonu buvo susitikti kaltinamąjį. Globėja, pas kurią gyveno, pasakė, kad jam bus geriau, jeigu grįš gyventi į globos namus. Šiuo metu ten ir gyvena.

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad stovėjo su E. G. bendrabučio (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto laiptų aikštelėje ir laukė draugės. Apie 22.00 val. į laiptinę įėjo I. V., A. B. ir V. B.. A. B. paklausė: „Ko čia stovit?“, sakė, kad E. čia negali stovėti, nes jis iš vaikų namų. T. D. ir E. G. atsakė, kad nieko blogo nedaro. Tada V. B. pradėjo priekaištauti dėl to, kad jie, esą, užkabinėja jo žmoną ir ėmė švaistytis meškere, kurią turėjo rankose. E. nubėgo laiptais į viršų, šaukdamas, kad T. D. irgi bėgtų. Kai T. D. pradėjo bėgti paskui E. G., V. B. sudavė jam meškere 3-4 kartus. Kur sudavė, tiksliai neprisimena. Vėliau E. jam pasakė, kad V. B. sudavė meškere ir jam (E.). T. D., parbėgęs namo, viską papasakojo savo mamai, o E. – globėjai. Jo mama ir E. globėja, taip pat M. J. ėjo išsiaiškinti. Kai nuėjo, jo mamą užsipuolė A. B.: šaukė, kad mama leidžia muziką, nesusitvarko su šunimi, trenkė mamai. V. B. mėgino raminti žmoną, tačiau ji nesiklausė. Išbėgo V. J.. Kai V. B. pamatė V., vadindamas ją invalide sugriebė ir grubiai paleido ant žemės. M. J. pasakė kaltinamajam: „Ką čia darai“. V. B. mėgino kabintis jam už kaklo, tačiau M. J. jį nustūmė, V. B. atsitrenkė į vamzdį. V. B. su žmona ir iki įvykio yra juos (T. D. ir E. G.) užgaulioję, vis dėl ko nors priekaištaudavo. Tą kartą priekaištauti nebuvo dėl ko, nes jie su E. tą dieną sėdėjo ant laiptų ir nieko blogo nedarė. Nuo V. B. suduotų smūgių ant kūno buvo mėlynė, išnyko tik po mėnesio. Po įvykio bijojo išeiti į koridorių.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2011-06-04 vakare, 21.50 val., į (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) parbėgo jos globotinis E. G. ir T. D.. Namuose tuo metu be jos (A. J.) dar buvo M. J., V. J. ir D. D.. Vaikai pasiskundė, kad girti kaimynai vėl prie jų kimba ir juos sužalojo. A. J. su D. D. išėjo į koridorių, kur buvo V. B., A. B. ir I. V.. A. B., jas pamačiusi, pradėjo šaukti ir puolė prie D. D., vadino ją prostitute. M. J. pasikvietė V. B. pasikalbėti. Po pokalbio V. B. prašė žmonos nusiraminti, tačiau ji nesiliovė. Tuo metu iš kambario išėjo dukra V.. V. B. čiupo V. už pečių, papurtė, pakėlė nuo žemės sakydamas „kiek čia trumpinsi gyvenimą“ ir paleido. V. nukrito ant kelių. M. J., tai pamatęs, priėjo prie V. B. ir pasakė: „Ką tu čia sau leidi?“ V. B. į tai pavadino M. J. „kalėmčiku“ ir puolė jį. M. J. kaltinamąjį nustūmė, šis nugriuvo. A. J. iškvietė policiją. Po įvykio V. ėmė blogai miegoti, tuštintis į kelnes, naktimis ją ėmė kamuoti kojų traukuliai. Gydytojai diagnozavo potrauminį stresą. Kreipėsi į psichiatrą. Kojų trūkčiojimas nepraėjo, šiuo metu vartoja raminamus vaistus. Po įvykio V. buvo sunku užmigdyti: ji bijodavo eiti miegoti, sėdėdavo ir rodydavo tą veiksmą, kurį atliko V. B.. Taip tęsėsi mėnesį laiko po įvykio, tačiau dar ir dabar V. sėdėdama viena pati rodo tą veiksmą, kurį atliko V. B.. V. sunkiai vaikšto, serga cerebraliniu paralyžiumi, tačiau jaučia skausmą, parodo į skaudamą vietą. Kai tik išgirsta V. B. vardą, pavardę, rodo į tas vietas, kurias skaudėjo, kai V. B. ją suėmė, papurtė ir grubiai paleido ant žemės. Reiškia 10000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos ir 80 Lt turtinės žalos (išlaidų vaistams) atlyginimo.

Liudytoja D. D. parodė, kad buvo pas A. J., kai parbėgę vaikai – T. ir E. – pasakė, jog girti kaimynai V. B., jo žmona ir I. V. kimba prie jų, sudavė meškere. Ji, A. J. ir M. J. išėjo į koridorių paklausti, kodėl kimba prie vaikų. Tuo metu A. B. puolė ant jos, trenkė rankose laikytomis gėlėmis, rankine. Ji gynėsi. Besigindama matė iš kambario į koridorių išėjusią V., tačiau nematė, kaip V. B. ją pakėlė ir purtė. Matė ant grindų nugriuvusį kaltinamąjį. Su V. B. ir jo žmona konfliktuodavo ir anksčiau, nes jiems užkliūdavo vaikai. Sūnui po įvykio buvo paraudusi nugara, kreipėsi į gydytojus. Sūnus bijo V. B., jo žmonos ir I. V..

Liudytoja A. B. parodė, kad su vyru V. B. ir I. V. grįžo iš svečių. Kai įėjo į bendrabutį, laiptų aikštelėje tarp 2 ir 3 aukštų susitiko T. D. ir E. G.. V. B. tuo metu laiptų aikštelėje nebuvo, jis buvo lauke. T. D. ir E. G. pasakė A. B. ir I. V.: „O, sugrįžo“ ir apspjovė A. B.. Ji kažką jiems pasakė, ką tiksliai – neprisimena. T. D. su E. G. nubėgo į viršų. Kai vaikai bėgo į viršų, V. B. taip pat nebuvo. Užlipo į viršų ir pamatė koridoriuje stovinčius A. J., M. J. ir D. D.. Vos tik A. B. su I. V. įėjo į koridorių, A. J. su D. D. pradėjo plūstis, užsipuolė A. B.. A. J. spyrė koja jai į galvą, D. D. su sūnumi T. D. irgi ją spardė koridoriuje. Po to M. J. trenkė jos vyrui. E. G. ir V. J. tuo metu koridoriuje nebuvo.

Liudytojas V. E. parodė, kad parvežė I. V. ir V. B. su žmona iš svečių. Pasiliko užrakinti automobilio, o V. B., jo žmona ir I. V. nuėjo į bendrabutį. Lauke jis užtruko gal 5-10 minučių. Lipdamas laiptais išgirdo triukšmą ir pamatė, kad A. B., A. J. bei D. D. pykstasi, barasi. Ten buvo ir jo žmona I. V.. Dėl ko moterys pykosi, nežino. Vaikų nematė. Jis praėjo pro besipykstančių moterų tarpą, taip jas trumpam išskirdamas, ir nuėjo į savo kambarį. Sugrįžusi žmona pasakė, kad moterys susistumdė ir susimušė dėl vaikų.

Liudytoja I. V. parodė, kad grįžo iš svečių ir su A. B. lipo laiptais į viršų. V. B. ir jos vyras V. E. pasiliko lauke prie mašinos. Laiptų aikštelėje tarp 2-3 aukštų jas aplenkė T. D. ir E. G.. Praeidami pro šalį, pasityčiojo ir jas apspjovė. Kai užlipo į 5-ąjį aukštą, prasidėjo muštynės. Koridoriuje buvo D. D., A. J. ir T. D.. D. D. ir A. J. susižodžiavo su A. B. ir ją sumušė, A. B. spyrė ir T. D.. Kai į koridorių įėjo V. B., M. J. smogė jam kumščiu į veidą. E. G. nebuvo, V. J. nematė.

Teismo medicinos ekspertas H. D. paaiškino, kad apžiūrint V. J. buvo užfiksuotos ovalo formos kraujosruvos dešiniajame ir kairiajame žastuose. Kraujosruvos padarytos spaudžiant pirštais ir atsirado ne dėl smūgio, o dėl trauminio poveikio vieną kartą suėmus. Krentant iš aukščio tokios formos kraujosruvos negali atsirasti.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2011-06-04 buvo namuose kartu su žmona A. J. ir D. D.. Parbėgo vaikai E. G. ir T. D., pasakė, kad juos užsipuolė girtas V. B. ir jo žmona, nes jiems neįtiko, kad E. G. ir T. D. stovi koridoriuje. Vaikai dar pasakė, kad V. B. sudavė jiems meškere per nugarą. Tai išgirdę, M. J. su žmona ir D. D. išėjo į koridorių paklausti, kodėl užsipuolė vaikus. Kai į koridorių įėjo A. B. su V. B. ir I. V., D. D. paklausė A. B., kas čia vyksta. A. B. ėmė trankyti D. D. gėlėmis. M. J. pasikvietė V. B. ir liepė nuraminti žmoną, sakė, jog pasikalbės rytoj. V. B. čiupo V. J., o ta suklupo. M. J. iš karto puolė prie V. B. ir klausė, ką jis čia daro. V. B. sugriebė jam už kaklo, o jis V. B. nustūmė ir šis nugriuvo. V. J. verkė, šaukė, buvo ištikta isterijos.

Liudytoja N. B. parodė, kad gyvena vienu aukštu žemiau, nei J. šeima. Paties įvykio nematė. J. vaikai ir T. D. yra „sunkūs“ vaikai, dėl jų kyla problemų. A. J. ir T. D. kimba prie žmonių. Kiek žino, V. B. kartais pykstasi su J.

Liudytojas E. K. parodė, kad yra namo bendrijos pirmininkas. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje negyvena, todėl apie konfliktą nieko nežino. J. vaikai anksčiau išdykaudavo, tačiau šiuo metu viskas kaip ir susitvarkė, nes rado bendrą kompromisą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio bendro naudojimo koridoriai, kur 2011-06-04 buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais ir sumušti meškere E. G. ir T. D. bei sumušta mažametė V. J. ( b.l. 5-7).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 722/11(04) nurodyta, kad V. J. sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose – padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus abu žastus ir nėra būdingi griuviminei traumai. Dėl jų V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 12).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 726/11(04) nurodyta, kad E. G. sužalojimas – poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje – galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis ir laiku (2011-06-04 apie 22.00 val.) vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę nugaros pusę. Šis sužalojimas griuviminei traumai nėra būdingas, dėl jo E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 14).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 733/11(04) nurodyta, kad T. D. sužalojimas – kraujosruva pilvo kairėje – galėjo būti padarytas įvykio laiku (2011-06-04 apie 22.00 val.) ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas buku kietu daiktu (-ais), galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad V. B. pažeidė viešąją tvarką ir viešosios tvarkos sutrikdymo metu nežymiai sužalojo mažametį asmenį. Byloje nustatyta, jog V. B. 2011 m. birželio 4 d. apie 21.55 val. (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio antrojo aukšto koridoriuje išplūdo necenzūriniais žodžiais nepilnamečius E. G. ir T. D. bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t.y. sudavė meškere E. G. į nugaros sritį, o T. D. – į kairįjį šoną ir juos nežymiai sužalojo, padarydamas E. G. poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, T. D. – kraujosruvą pilvo kairėje, o po to, tęsdamas savo veiksmus ir veikdamas vieninga tyčia, apie 22.00 val., to paties bendrabučio penktojo aukšto koridoriuje atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš mažametę V. J. ir ją sužalojo: suėmęs už rankų pakėlė V. J., papurtė, o po to grubiai paleido, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Dėl tokių veiksmų V. J. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės patvirtintos paties kaltinamojo prisipažinimu, nuosekliais ir esminėse detalėse sutampančiais nukentėjusiųjų E. G., T. D. ir A. J. parodymais, liudytojų D. D. ir M. J. parodymais, taip pat teismo medicinos eksperto paaiškinimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir teismo medicinos specialisto išvadomis apie E. G., T. D. ir V. J. padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad visos kaltinime nurodytos V. B. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybės visiškai pasitvirtino teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus. Teismas atmeta liudytojų A. B. ir I. V. parodymus apie tai, kad V. B. E. G. ir T. D. necenzūriniais žodžiais nevadino, jų meškere nemušė ir prieš V. J. nesmurtavo, nes šie liudytojų parodymai neatitinka teismo nustatytų įvykio aplinkybių ir prieštarauja paties kaltinamojo pripažintoms aplinkybėms ir kitiems, teismo jau aptartiems, įrodymams.

Pagal teisme nustatytas faktines aplinkybes V. B. necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą vartojo viešoje vietoje – bendrabučio bendro naudojimo koridoriuose, veiksmai buvo įžūlūs ir akivaizdžiai prieštaravo visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką jų nepaisymą: buvo smurtaujama prieš nepilnamečius ir mažametį asmenį, nepilnamečiai buvo išplūsti necenzūriniais žodžiais, fizinis smurtas buvo panaudotas be jokios akivaizdžios priežasties, nes nei E. G. su T. D., nei tuo labiau mažametė neįgali V. J. prieš įvykį jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti kaltinamojo pyktį ir tapti konflikto priežastimi, neatliko. Minėtu elgesiu V. B. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl V. B. veiksmų E. G., T. D. ir V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nutrūko E. G. ir T. D. bendravimas belaukiant draugės, buvo nutrauktas A. J., M. J. ir D. D. bendravimas. Tokios nustatytos V. B. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji V. B. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį ir padarymo vietą, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios akivaizdžios priežasties vartodamas necenzūrinius žodžius nepilnamečių E. G. ir T. D. atžvilgiu, smurtaudamas prieš juos ir mažametę V. J., tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo. Kaltinamojo V. B. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. B. viešosios tvarkos sutrikdymo metu smurtaudamas prieš V. J. (suimdamas už rankų ir pakeldamas, papurtydamas ir grubiai paleisdamas ant žemės), ją nežymiai sužalojo, tai darydamas žinojo, kad naudoja smurtą prieš mažametį (11 metų) asmenį, numatė, kad taip veikiant nukentėjusiajai neišvengiamai bus sukeltas fizinis skausmas ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Šioje dalyje kaltinamojo V. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš mažametę V. J. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. B. viešoje vietoje ne tik sužalojo mažametę nukentėjusiąją V. J., bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.

Teisiamajame posėdyje V. B. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje V. B. padarytos veikos, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, taigi laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusioji ir mažametės nukentėjusiosios V. J. atstovė A. J., nukentėjusieji E. G. ir T. D., nukentėjusiojo E. G. atstovo pagal įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų įgaliota atstovė V. S. ir nukentėjusiojo T. D. atstovė pagal įstatymą motina D. D. teisiamajame posėdyje prašė bylą V. B. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad V. B. E. G., T. D. ir A. J. atsiprašė, A. J., E. G., T. D. ir V. S. bei D. D., kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų E. G. ir T. D. atstovės, pretenzijų V. B. neturi, E. G., T. D. ir A. J. kaltinamajam atleido ir su juo susitaikė. E. G. atstovas pagal įstatymą – Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, atstovaujami V. S., atsisakė reikalavimo dėl 1000 litų neturtinės žalos, padarytos kaltinamojo veiksmais, atlyginimo, o A. J., kaip nukentėjusiosios V. J. atstovė, atsisakė reikalavimo dėl 80 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamasis iki bylos išnagrinėjimo teisme visiškai atlygino padarytą žalą. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiųjų E. G., atstovaujamo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų įgaliotos atstovės V. S., T. D., atstovaujamo motinos D. D., ir nukentėjusiosios bei mažametės nukentėjusiosios A. J. atstovės pagal įstatymą A. J. susitaikymo protokolas. V. B. atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nusikalto būdamas neteistas ( b.l. 132), duomenų, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, kaip ir duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, byloje nėra. Kaltinamasis V. B. administracine tvarka nebaustas (b.l. 135), dirba (b.l. 137), darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas (b.l. 238), į policijos nuovados profilaktinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą neįrašytas, dėl jo elgesio Centro policijos nuovadoje jokių pareiškimų ar nusiskundimų negauta (b.l. 134). Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra ketvirtoji būtina sąlyga taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir BK 38 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų visumai, baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį nutraukiama. Siekiant kaltinamąjį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, jam skiriama baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios V. J. (BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė V. B. paliktina ta pati – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusiojo E. G. atstovo pagal įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų civilinis ieškinys dėl 1000 litų neturtinės žalos ir nukentėjusiosios V. J. atstovės pagal įstatymą A. J. civilinis ieškinys dėl 80 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes kaltinamasis iki bylos išnagrinėjimo teisme visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ir šie daugiau jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų V. B. nebeturi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui bei nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti V. B. ir nukentėjusiųjų E. G., atstovaujamo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų įgaliotos atstovės V. S., T. D., atstovaujamo motinos D. D., ir nukentėjusiosios bei mažametės nukentėjusiosios A. J. atstovės pagal įstatymą A. J. 2012-03-08 sudarytą susitaikymo protokolą, pagal kurį nukentėjusiųjų atstovai atsisakė teisės reikalauti iš kaltinamojo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiosios V. J..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti V. B. tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo E. G. atstovo pagal įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų civilinį ieškinį dėl 1000 litų neturtinės žalos ir nukentėjusiosios V. J. atstovės pagal įstatymą A. J. civilinį ieškinį dėl 80 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas