Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-958/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-9-958/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38577-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Civilinis ieškovas
I. V., S. S.
Kaltinamasis
I. G., D. J., M. J., Ž. L., A. P.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis, Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-958/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38577-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 4.4.1; 26.2; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. balandžio 27 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Renatai Šapokienei, Daivai Drazdauskienei, Ramunei Bukerienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. V., S. S., jų atstovui advokato padėjėjui A. Z., advokatui M. N.,

kaltinamųjų gynėjams advokatui Kęstučiui Rakauskui, advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

I. G., D. J., Ž. L., M. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. V. sveikatą, o M. J., A. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. S. sveikatą bei tuo pačiu bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, prie pirties, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, A. P. kumščiu vieną kartą smogė S. S. į galvos sritį, po ko jis bendrai veikdamas su M. J., kumščiais smogė nemažiau kaip po keturis kartus S. S. į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant žemės spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas. Tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, Ž. L. kumščiu vieną kartą smogė I. V. į galvos sritį, po ko I. G. bendrai veikdama su Ž. L. ir D. J., kojos keliais spyrė nemažiau kaip po keturis kartus I. V. į galvos sritį, o pastarajai nukritus ant žemės spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. J. priėjęs prie gulinčios nukentėjusiosios I. V., kumščiu smogė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, o A. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, S. S., sėdinčiam automobilyje Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pro atvirą vairuotojo pusės durelių langą, vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį. Tokiais veiksmais I. G., D. J., Ž. L., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajai I. V. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimų kaktoje, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kairės akies srityje, kairios akiduobės apatinės sienos lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o A. P., M. J. nukentėjusiajam S. S. dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, nubrozdinimų abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos smakro kairėje, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimo pakaušio kairėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip bendrais veiksmais šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji I. G. teismo posėdžio metu parodė, jog 2018 m. rugpjūčio mėn., ilgąjį savaitgalį, su draugais A. P., D. J., Ž. L., M. J., J. D., G. M. bei jų vaikais buvo atvažiavusi į sodybą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo atvykęs R. P. ir V. M.. Šeštadienį, apie 16-17 val., į tą pačią teritoriją, tačiau į kitą namą atvažiavo nukentėjusieji I. V. ir S. S.. Tą vakarą su jais konflikto nebuvo, tik pasakė I. V., kad prisirištų šunį, nes jis puolė ant vaikų. Kitą rytą I. V. ir S. S. nematė. Kartu atvykę J. D. su G. M. buvo nuėję pas I. V. ir S. S., visą vakarą leido kartu. Apie 21-22 val., prie pirties užsikūrus laužą atėjo S. S.. Jis su žarstekliu pradėjo mosuoti D. J. palei galvą. Tuo metu A. P. nustūmė S. S. nuo sesers D. J., abu vyrai susikibo. D. J. pradėjo skirti susikibusius vyrus, kai tuo metu atėjo I. V. ir iš nugaros sugriebė jai už plaukų, nusitempė ją už mašinos ir abi parkrito. Tada ji kartu su Ž. L. nuėjo į pagalbą D. J., bandė atgniaužti I. V. rankas, kurios buvo įsikibusios į pastarosios plaukus. I. V. jai tuo metu spyrė į žandikaulį, dėl ko Ž. L. laikė jos kojas, kad nesispardytų. Tuo metu, kai ji bandė išlaisvinti D. J., iš nugaros pribėgo M. J., kuris sudavė keltą kartų I. V., kad ši paleistų plaukus. Kai I. V. paleido plaukus, ji nubėgo į pirtį, kurioje prieš tai buvo vaikai. Tačiau vaikų jau nebuvo, juos į vasarnamį išsivedė R. P.. Matė, kad A. P. kvietė policiją. Ji nubėgo pažiūrėti vaikus ir pasiūlė V. M. eiti link pirties, sakė, jog vyko muštynės, yra kviečiama policija. Tuo metu prie pirties grįžo J. D., puolė aiškintis dėl įvykusio konflikto. Vėliau J. D. su G. M. susirinko daiktus ir išvažiavo. Kartu su ja atėjęs V. M. išlydėjo I. V. ir S. S. į namus. Po maždaug 15 min., prie pirties automobiliu atvažiavo S. S., paleido garsiai muziką, įkyriai lindo, tačiau V. M. jį išprašė. Kalta neprisipažįsta, jokių smūgių nukentėjusiajai I. V. nesudavė.

Kaltinamoji I. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 str. tvarka) parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d., ji kartu su savo sugyventiniu A. P., jo seserimi D. J., draugais Ž. L., M. J., V. M., J. D., G. M., R. P. ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Į sodybą jie atvyko rugpjūčio 13 d., šeštadienį. Sodyboje buvo ne vienas pastatas, jie įsikūrė vasarnamyje, kuris buvo ant stataus ežero kranto, o ant pačio ežero kranto buvo pirtis. Ant ežero kranto buvo taip pat ilgas lieptas. Toliau nuo pirties buvo namas. Šeštadienį pavakare, apie 16-17 val. prie jų atėjo pora, kaip dabar jai žinoma S. S. ir I. V.. Su jais buvo nedidelis šuo. Šuo puolė jos dukrą, tas jai nepatiko, ji dėl to nekonfliktavo, tačiau Ž. L. paprašė I. V., kad ji prisirištų šunį, nes jis puola vaikus. Vyras buvo nuėjęs ant liepto, pradėjo tampyti meškeres, tas jai nepatiko. J. D. buvo ant liepto ir meškeriojo, atėjusi pora taip pat kurį laiką bendravo su J. D. ir jos draugu G. M.. S. S. neminėjo, kad jis yra sodybos šeimininkas. Jie pabuvo kurį laiką ir išėjo. Sekančią dieną viskas vyko sklandžiai, visi ilsėjosi. Vakare J. D. sūnus pasigedo mamos ir G., vėliau paaiškėjo, kad J. ir G. buvo svečiuose pas S. ir I. sodybos pagrindiniame name. Jai tas nekliuvo, kas kaip norėjo, tas taip ilsėjosi. R. P. su jais bendravo mažai, jis daugiau miegojo sodybos vasarnamyje. Vakare apie 21-22 val. užkūrė pirtį, tuo pat metu šalia pirties kūreno šašlykinę. V. M. nuvarė automobilį prie vasarnamio ir minėjo, kad susitvarkys daiktus. Ji buvo prie pirties, Ž. L. buvo priepirtyje, D. stovėjo prie šašlykinės su A. P., M. J. buvo netoli jų. J. D. ir G. M. dar nebuvo grįžę iš pagrindinio namo. Ji matė, kad nuo pagrindinio namo atėjo S.. Jis elgėsi gan įžūliai, priėjo prie šašlykinės, kur stovėjo A. P., D. J. ir M. J.. S. pasiėmė žarsteklį ir pradėjo makaluoti po šašlykinę, pakilo kibirkštys, tada jis paėmęs žarsteklį pradėjo makaluoti virš D. galvos, tada ji matė, kad A. pastūmė S. nuo D. ir tada iš tamsos išniro iš kažkur atėjusi I. V. ir ji čiupo D. iš pakaušio pusės už plaukų, jos susikibo. Ji matė, kad vyrai A. P., M. J. ir S. S. susistumdė, kas tarp jų vyko toliau nematė, nes ji puolė padėti D., nes jos abi – D. ir I. susikibusios kaip tai pariedėjo už A. automobilio, kuris stovėjo ant keliuko link pagrindinio namo, visai netoli pirties durų. Danguolė rėkė „mergos nepaleidžia“, todėl ji pribėgo prie jų. Ji matė, kad D. veidu žemyn guli ant žemės, jai į plaukus įsikibusi I. V.. I. V. kažkaip gulėjo ant nugaros, ir iš rankų nepaleido D. plaukų. Ji prišoko ir rankomis bandė atgniaužti I. V. ranką. Tada I. V. gulėdama ant žemės koja įspyrė jai į kairės pusės žandikaulį. Pribėgo Ž., laikė I. kojas, kad ji daugiau nesispardytų. Jai iš nugaros pusės atėjo M. J. nuo pirties pusės, ir kai jis atbėgo, ji greitai pasitraukė į šoną. M. J. apžergė I. V., lyg prisėsdamas ir tokioje pozoje jis tikrai nemažiau kaip 3 kartus smogė kumščiu I. V. į veidą. Ž. šaukė, kad jis apsiramintų. Ji girdėjo, kaip A. kviečia pagalbą, tada iš kažkur atsirado J. ir G.. O ji tuo metu išsigandusi nubėgo pas vaikus į vasarnamį. V. tuo metu prie pirties nebuvo, kai nubėgo į vasarnamį jį ten sutiko ir jam pasakė, kad jis eitų prie pirties, nes ten vyksta muštynės, jis ten ir nuskubėjo. R. P. buvo su vaikais vasarnamyje. Pas vaikus vasarnamyje užtruko iki 10 min. Grįžo prie pirties. Ant ežero kranto buvo V., kuris visus ramino, buvo A., buvo M., Ž., D. bei S. ir I. Policija ar greitoji taip ir neatvažiavo. Tuomet V. išlydėjo I. ir S. iki jų namo. V. grįžo, jie tada susėdo visi priepirtyje prie stalo ir kalbėjosi apie tai, kas įvyko. J. ir G. buvo išvažiavę. Po 15 min. prie jų atvažiavo S. su savo automobiliu Mercedez. Ji tuo metu I. nematė. S. privažiavo arčiau jų, atsidarė langą ir paklausė „ar jie nenorėtų paklausyti jo muzikos“. Valdas paprašė jo išvažiuoti. S., dar kurį laiką pastovėjo ir atbuline eiga išvažiavo. Daugiau muštynių nekilo (tomas 3,b.l. 56-60).

Kaltinamoji D. J. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienį, kartu su draugais A. P., I. G., Ž. L., M. J., J. D., G. M. bei vaikais, taip pat R. P. ir V. M. buvo atvažiavusi į sodybą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną į sodybą atvažiavo I. V. ir S. S., buvo atsivežę šunį. Pastarieji buvo atėję ant liepto, tačiau su jais nebendravo. Sekmadienį, po pietų, užsikūrus šašlykinę atėjo S. S. ir I. V.. S. S. pasiėmęs žarsteklį pradėjo mosikuoti. Tada su broliu A. P. abu susikivirčijo ir brolis jam alkūne trenkė, kur pataikė nematė, abu susikibo. Ėjo jų išskirti, bet prie jos prisikabino I. V., įsikibo jai į plaukus. Nežino kokiu būdu abi atsidūrė už automobilio. Kai jai I. V. įsikabino į plaukus, ji nieko nebematė. Girdėjo, kad į pagalbą buvo atėjusi I. G. ir Ž. L.. Po kiek laiko I. V. paleido jos plaukus ir ji nubėgo prie pirties, girdėjo kaip brolis A. P. kvietė policiją. Tuomet atėjo J. D., pradėjo priekaištauti dėl konflikto, G. M. ir G. J. susikivirčijo. Po šio įvykio J. D., G. M. pasiėmė vaiką ir išvažiavo. Kalta neprisipažįsta, jokių smūgių I. V. nesudavė. Kaip A. P. trenkė S. S., sėdinčiam automobilyje, nematė.

Kaltinamoji D. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016 m. rugpjūčio viduryje prieš ilgąjį „Žolinių„ savaitgalį, su draugais Ž. L. ir jos sugyventiniu M. J., broliu A. P. jo sugyventine I. G. suplanavo pailsėti prie ežero. Iš Ž. L. sužinojo, kad jos draugai iš Jonavos J. D. ir G. M. rado laisvą sodybą prie ežero Utenos r. ir pasiūlė visiems kartu nuvažiuoti pailsėti 3 dienas. I. G. ir ji pakvietė V. M.. 2016-08-13, šeštadienį atvažiavo į sodybą esančią, (duomenys neskelbtini). 2016-08-13, šeštadienį, laiką leido smagiai, maudėsi, žvejojo, kūreno pirtį. Apie 16-17 val., prie jų nuo pagrindinio sodybos namo, atėjo vyras apie 40 m. amžiaus ir mergina, apie 32 m. amžiaus. Tai buvo S. S. ir I. V.. Kai jie atėjo ji buvo priepirtyje. Jie turėjo mažos veislės šunį, kuris puolė vaikus. Ž. išreiškė nepasitenkinimą dėl to. Tai buvo padaryta gražiai, niekas dėl to nesusipyko. Sekmadienį dieną praleido ramiai, ilsėjosi. Pavakaryje J. D. sūnus pasigedo mamos, jie visi galvojo, kad ji su G. M. miega automobilyje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie buvo svečiuose pas S. ir I. Ji, brolis A. P., M. J. kūreno šašlykinę. Pamatė, kad nuo namo pusės atėjo S. S. ir I. V.. I. V. nuėjo prie liepto. S. S. priėjo prie jų, pasiėmė žarsteklį ir pradėjo juo mojuoti po šašlykinę, kilo kibirkštys. A. P. gražiai jo prašė liautis. Ji S. paprašė, kad jis nelįstų, nes jie atskira kompanija, kad jis jiems trukdo ir jis čia nepageidaujamas. S. atsisukęs į ją pasakė necenzūrinius žodžius. A. P. išgirdęs smogė S. S. į galvos sritį. Tada prie jų prišoko M. J. ir visi vyrai pradėjo stumdytis. Tuo metu nei J. D., nei G. M. nebuvo. V. M. tuo metu buvo su savo automobiliu nuvažiavęs prie vasarnamio, o R. P. išėjęs su vaikais į vasarnamį. Prie pirties buvo I. ir Ž., o I. vaikščiojo palei ežero krantą. Vyrai pradėjo stumdytis, ji pribėgo norėdama išskirti ir nuraminti, tačiau pastebėjo, kad nuo ežero pusės link jos bėga I. V. ir pribėgusi čiupo abiem rankomis ją už plaukų, viena ranka slydo pešdama plaukus, o kita gan tvirtai įsikabino jai į plaukus, ir taip jos nepaleido. Abi susigrūmė bei besigrumdamos nugriuvo už A. P. automobilio, kuris stovėjo priešais pirties duris. I. gulėjo ant nugaros, ji suklupusi ant kelių, galvą nuleidusi prie žemės, ranka laikė I. V. ranką, o ji buvo ranka įsikibusi jai į plaukus. Ji rėkė „mergos dar nepaleido“. Prie jos pribėgo I. ir Ž.. Ką jos darė nematė, bet tikrai jos I. V. nemušė, nespardė ir kitaip jos nežalojo. Viskas vyko labai greitai, kažkuriuo momentu I. V. paleido jos plaukus, ir ji nuėjo link pirties. Visi kompanijos dalyviai pradėjo sakyti, kad reikia kviesti policiją ir savininkus. Brolis iš savo telefono skambino į bendrą pagalbos centrą, tačiau nei medikai, nei policija neatvyko. Ji nematė, kad I. V. būtų be sąmonės gulėjusi, matė, kad ji su S. S. buvo apsikabinę. Netrukus atėjo V. M., J. D. ir G. M.. Kai J. su G. grįžo, Ž. ir J. susiginčijo. Tarp G. ir Ž. kilo žodinis konfliktas, tada M. J. jį įstūmė į ežerą. J. ir G. susirinko savo daiktus ir su R. P. ir savo sūnumi išvažiavo iš sodybos (tomas 3, b.l.88-90).

Kaltinamoji Ž. L. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d., su savo kompanija, t.y. I. G., A. P., D. J., M. J., J. D., G. M., R. P., V. M. bei vaikais buvo atvažiavusi į sodybą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną į sodybą atvažiavo kita pora, t.y. I. V. ir S. S., buvo atsivežę šuniuką. Vakare, ant liepto buvo I. V., S. S. bei J. D., kartu gėrė vyną. Kadangi šuniukas pradėjo pulti prie I. G. vaikų, tai ji paprašė I. V. jį pasiimti. Kitą dieną, S. S. ir I. V. vėl buvo atėjęs prie jų kompanijos, prašėsi į pirtį. S. S. pradėjo žarstekliu mojuoti, pradėjo negražiai kalbėti, susistumdė su A. P. ir M. J.. Ji tuo metu su vaikais sėdėjo prie pirties ir išgirdo šaukiančią I. G., jog muša D. J.. R. P. liepė vaikus išvesti į namuką, pati nuėjo prie I. G. ir D. J.. Nuėjusi matė ant žemės gulinčias D. J., I. G., I. V.. Tuo metu I. V. spardėsi, dėl ko ji laikė jos kojas. Tada atėjo M. J. ir pora kartų trenkė I. V.. Atėjusi J. D. ir G. M. pradėjo priekaištauti dėl įvykusio konflikto, dėl ko M. J. nustūmė G. M.. Po to J. D., G. M. viską susirinko ir išvažiavo. Grįžus į pirtį, po kiek laiko automobiliu atvažiavo S. S. ir I. V., siūlė pasiklausyti jo muzikos, tačiau nematė kas S. S. sudavė smūgį. Kalta neprisipažįsta, jokių smūgių I. V. nesudavė, laikant kojas galėjo likti kraujosruvos ant I. V. kojų.

Kaltinamoji Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d. ji kartu su savo sugyventiniu M. J., draugais I. G., D. J., V. M., J. D., G. M., R. P. ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Į sodybą jie atvyko rugpjūčio 13 d., šeštadienį. Sodyboje buvo ne vienas pastatas, jie įsikūrė vasarnamį, kuris buvo ant stataus ežero kranto, o paėjus ant pačio ežero kranto buvo pirtis. Ant ežero kranto buvo taip pat ilgas lieptas. Toliau nuo pirties buvo namas. Apie 16-17 val., prie jų nuo pagrindinio sodybos namo atėjo vyras apie 40 m. amžiaus ir mergina apie 32 m. amžiaus. Jai dabar yra žinoma, kad tai buvo S. S. ir I. V.. Dėl to, kad jie atėjo nuo namo pusės ji pagalvojo, kad tai sodybos šeimininkai ir išėjo pasisveikinti ir susipažinti. Minėti asmenys bendravo su J. D. ir G. M.. Jai šie asmenys nepatiko, todėl su jais nebendravo. Sekmadienį leido ramiai. Vakarop jie pasigedo J. D. ir G. M.. Vėliau sužinojo, kad jie buvo gyvenamajame name pas S. ir jo draugę. Kol jų nebuvo, jie visi drauge ruošėsi kepti šašlykus, kūreno pirtį. Tada kažkuriuo momentu, jau buvo prietema, prie jų vėl atsirado S., jai atrodo, kad jis buvo vienas, jo draugės ji nematė. Jai S. pasirodė labai agresyvus. Ji matė, kad S. žarsteklį paėmęs makaluoja po šašlykinę, po to jį pakėlęs mojavo virš galvos A. P., M. J. ir D. J.. Pirtyje buvo R. P., ji jo paprašė karu su vaikais eiti iš pirties į vasarnamį ir R. P. juos išsivedė. V. M. buvo automobiliu išvažiavęs prie vasarnamio. I. G. buvo prie pirties, ji šalia jos stebėjo, kas vyksta. D. buvo arčiau šašlykinės. I. V. vaikštinėjo šalia S.. Tada ji pamatė, kad atėjo G.. Kilo konfliktas. G. kažką jai bandė agresyviai pasakyti, tada M. jį stūmė ir jis įkrito į vandenį, tuo metu S. pastūmė M., kuris krito už šašlykinės, tada A. susikibo su S.. Po ko ji pamatė, kad I. V. abiem rankomis kibo D. į plaukus, nes D. bandė išskirti vyrus. Kai ji įsikibo D. į plaukus abi besigrumdamos nukrito už automobilio. A. savo automobilį buvo pastatęs prie pirties ir iš jo klausė muzikos. I. su D. nukrito už A. automobilio. Girdėjo, kaip D. rėkė „mergos nepaleidžia“, tada ji ir I. G. prišoko jai padėti, I. bandė atgniaužti I. pirštus. Ji matė, kad Ina įspyrė I., tada ji prilaikė I. kojas. Vyko grumtynės. Per grumtynes jos visos stumdėsi, dėl to galėjo apdraskyti I., tačiau nei ji, nei I., nei D. jos kojų keliais nespardė, ar kitaip nemušė, tik bandė jos rankas atitraukti nuo D.. Ji matė, kad link jų ateina M., jos tuo metu visos voliojosi ant žemės. D. klūpėjo ant kelių ir jos galva buvo palenkta prie žemės, I. laikė I. ranką, ji kojas. Kai atėjo M. po kelių akimirkų I. paleido D. plaukus, ir jos visos nubėgo link pirties, I. liko gulėti. Ar M. smogė I. ji nematė, bet gal ir galėjo. Nes po jo atėjimo I. paleido D.. I. pagulėjusi atsikėlė ir nuėjo pas S.. Ji girdėjo kaip A. P. skambino į pagalbos centrą, kvietė policiją. Tačiau niekas neatvažiavo. Kai A. P. skambino policijai, apie tai išgirdo S., J. D. ir G. M.. J. D. supanikavo, pradėjo rėkti, kad reikia važiuoti iš čia, todėl ji palikusi visus daiktus, su G. M., R. P. ir savo sūnumi išvažiavo iš sodybos. Taip pat nuo pirties kažkur dingo ir S.. Jie aprimę sėdėjo priepirtyje, kalbėjosi apie įvykį, kai pamatė, kad prie pirties privažiavo S. su savo automobiliu Mercedez. Jis privažiavo, atidarė langą ir vėl įkyriai lindo, klausė ar jie nenori paklausyti jo muzikos, ar jiems nenuobodu. Ji matė, kad A. išėjo iš pirties, priėjo prie jo ir prašė jo, kad jis paliktų juos ramybėje. Tačiau S. jį provokavo ir A. nesusilaikęs jam pro atvirą automobilio langą smogė į veidą. Tik tada S. įjungęs atbulinę eigą išvažiavo nuo pirties. Tačiau, tai nebuvo paskutinis jo apsilankymas, jis kartu su Ina mažiausiai dar pora kartų buvo atėję ir atvažiavę iki pirties (tomas 3, b.l.11-15).

Kaltinamasis M. J. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d., kartu su draugais atvyko ilsėtis į išnuomotą sodybą (duomenys neskelbtini). Kartu buvo atvykę A. P., I. G., D. J., Ž. L., G. M., J. D., R. P., V. M.. Tą pačią dieną į sodybą atvyko I. V. ir S. S., atvykę jie neprisistatė, tik sakė, jog nuomojasi už 500 metrų esantį pagrindinį namą. Apie 20 val., I. V. ir S. S. buvo atėję ant liepto, buvo atsinešę butelį vyno, lyg ir J. D. su jais bendravo. Kitos dienos vakare įvyko konfliktas, prie jų atėjęs S. S. pradėjo mosuoti žarstekliu. Kilus židiniui konfliktui, S. S. jį pastūmė ant šašlykinės ir jis nugriuvo. Matė, kad S. S. buvo susikibęs su A. P.. Girdėjo kaip D. J. šaukė „paleisk plaukus“, moterys rėkavo. Matė, jog I. V. buvo įsikibusi D. J. į plaukus. Tuo metu D. J. gulėjo ant nugaros, buvo po I. V.. Tada jis pribėgęs 2-3 kartus sudavė I. V.. Po smūgių I. V. paleido D. J. plaukus, pats nuėjo prie pirties. Tuo metu atėjo J. D. ir G. M., pradėjo reikšti pretenzijas dėl konflikto, dėl ko jis sudavė smūgį G. M. į krūtinę ir jis įkrito į vandenį. Po šio įvykio J. D., G. M. išvažiavo, o I. V. ir S. S. išlydėjo V. M.. Maždaug po 10 min, prie pirties automobiliu atvažiavo S. S., siūlė pasiklausyti muzikos. A. P. per atvirą automobilio langą jam sudavė, po ko S. S. išvažiavo. Pripažįsta, jog sudavė ne daugiau 3 smūgių I. V. į galvos sritį, tačiau S. S. jis jokių smūgių nesudavė, jį tik vieną kartą pastūmė. Matė, jog po jo suduotų smūgių I. V. gulėjo ant žemės, jai buvo patinęs žandas bei prie akies, tačiau ji pati išėjo iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu suklydo sakydamas, jog I. V., S. S., J. D., G. M. prie pirties atėjo kartu, o konfliktas prasidėjo dėl žarsteklio.

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d. jis kartu su savo sugyventine Ž. L., draugais I. G., D. J., V. M., J. D., G. M., R. P. ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Į sodybą jie atvyko rugpjūčio 13 d., šeštadienį. Sodyba yra nuošali, prie ežero kranto, aplink nieko nėra, sodyboje matė tris pastatus, tai buvo jų išnuomotas vasarnamis ir kiek tolėliau nuo jo pirtis, taip pat sodybos teritorijoje buvo ir gyvenamasis namas, jis manė, kad jis priklauso sodybos šeimininkams. J. D. kažkaip užsiminė, kad apie 15.00 val. turi atvažiuoti sodybos šeimininkai, tačiau jie taip ir nepasirodė, o panašiu laiku prie to gyvenamojo namo, atvažiavo automobilis Mersedez Benz, tamsios spalvos. Po kurio laiko prie jų kompanijos ant liepto atėjo vyras ir moteris, dabar jam yra žinoma, kad tai buvo I. V. ir S. S.. Šie asmenys bendravo su J. D.. Kitą dieną, tai yra sekmadienį, jie smagiai leido laiką. Po kurio laiko pastebėjo, kad kažkur dingo J. D. ir G. M., jų nebuvo gan ilgą laiko tarpą, apie 3 valandas, gal netgi daugiau. Atėjo vakaras, gali būti, kad tai buvo apie 22 val. jie buvo prie pirties, vėl ruošėsi kepti šašlykus, kūreno šašlykinę, pirtį, ir tuo metu atėjo G. M., J. D. ir S. S.. Tuo metu, kai jie atėjo, jis I. V. nematė. Jis matė, kad jie visi buvo neadekvatūs, stipriai neblaivūs, ir kažkuri iš jų kompanijos moterų, kuri nepamena, pradėjo J. D. ir G. M. priekaištauti, ko jie čia atsivedė tą vyrą ir moterį, pageidavo, kad jie išeitų, tačiau tas vyras pradėjo reikštis necenzūriniais žodžiais, taip pat pradėjo reikštis necenzūriniais žodžiais ir G. M., tarsi užsistodamas tą vyrą. Tada jis įsižeidė, kad G. M. visą vakarą buvo juos palikęs, leido laiką su nepažįstamais žmonėmis, o paskui dar ir atėjęs neblaivus jų, tai yra savo draugų atžvilgiu reiškiasi necenzūriniais žodžiais, tai neiškentęs priėjo prie G. M. ir sudavė jam vieną smūgį dešine ranka į krūtinę, po ko G. M. nukrito į vandenį. Tuo pat metu ir jis pajuto smūgį į galvą, į dešinę pusę, suprato, kad sudavė jam ranka, o po smūgio jis nukrito ant šašlykinės, kažkiek nusidegino ir prarado sąmonę. Be sąmonės buvo apie 2 min., gal trumpiau. Atgavęs sąmonę matė kaip S. pasiėmęs žarsteklį juo mojuoja virš galvų A. ir jo seseriai. Po smūgio dar šiek tiek buvo apsvaigęs, pilnai nesiorientavo aplinkoje. Gali būti, kad tuo metu A. smogė S. ir jie susimušė, jis su S. nesimušė. Jis išgirdo moterų riksmus. Prie pirties durų buvo pastatę A. automobilį, iš kurio klausėsi muzikos, šašlykinė stovėjo irgi šalia pirties prie įėjimo, kurios įėjimas buvo grįstas akmenimis. Kai atgavo sąmonę išgirdo moterų riksmus, suprato, kad riksmai sklido nuo A. automobilio pusės, jis atsistojo ir ėjo link moterų. Priėjęs pamatė, kad už automobilio ant žemės sugriuvusios- D., I., Ž. ir I. V.. Buvo tamsu, todėl jis tiksliai, kaip kuri buvo parkritusi nurodyti negali, kad ten jos visos buvo sprendė iš balsų. Tačiau jis gerai įsidėmėjo, kad D. buvo ant žemės, prie jos buvo kitos jų kompanijos merginos, gali būti, kad Ž. laikė I. kojas, o I. V. buvo įsikibusi ranka į D. plaukus. Visos, tai krito, tai stojosi, buvo makalynė. Suprato, kad reikia padėti merginom ir jis priėjęs I. V. smogė ne daugiau kaip 2 kartus į veidą. Ar I. V. tuo metu gulėjo ant žemės, ar stovėjo jis neatsimena, atsimena tik, kad po to ji paleido D. plaukus. Visos merginos buvo apsidaužiusios, apsidraskiusios, kiek jos laiko pešėsi jis nežino, be to, po to, kai jis sudavė smūgius viskas aprimo. Tuo metu, kai vyko šis konfliktas visi vaikai su R. P. buvo vasarnamyje, V. M. taip pat nebuvo prie pirties, nes jis tuo momentu savo automobilį pervarė prie vasarnamio. V. M. atbėgo jau po visko ir tada juos visus ramino. A. P. kvietė pagalbą, kurios taip ir nesulaukė. Ką A. P. kalbėjo su BPC operatoriumi jis negirdėjo ir nekreipė dėmesio. J. D. ir G. M. po to, kai išsikrapštė iš vandens pabėgo iš sodybos. Kai visi apsiramino S. S. ir I. V. palydėjo iki namo. Jie grįžo prie pirties, sėdėjo pirtyje ir kalbėjosi apie įvykį, po kokių 15 min. prie pirties atvažiavo S. S. su savo automobiliu ir atsidaręs langą paklausė „ar nenorit paklausyti mano muzikos“. Su juo pakalbėti nuėjo A., jis jo vėl prašė palikti juos ramybėje. Bijodamas, kad S. S. ko neiškrėstų, atsistojo už jo automobilio galo ir gerai matė kas vyko. A. prašė juos palikti ramybėje, tačiau tarp jų kilo konfliktas ir jis matė, kad A. S. smogė pro atidarytą automobilio langą. Tada S. įjungė atbulinę pavarą ir nuvažiavo link namo. S. S. kartu su I. V. tą vakarą buvo atvažiavę ne vieną kartą. Vieną kartą V. M. nuvairavo S. S. automobilį iki namo, po kurio laiko S. S. ir I. V. vėl buvo grįžę. Taip pat atsimena, kad I. V. atsiprašinėjo jų kompanijos moterų. (tomas 2,b.l.164-166).

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-08-13 kartu su draugais I. G., M. J., D. J., Ž. L., V. M., R. P., J. D., G. M. bei vaikais ilsėjosi prie (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje, kitame pastate ilsėjosi I. V. ir S. S.. Vakare ant liepto buvo atėjusi I. V., S. S., buvo atsinešę vyno butelį, kalbėjosi su J. D.. Tą vakarą su I. V., S. S. nebendravo, jam atrodė jie „pasipūtę“, jokio konflikto tuo metu nebuvo. Kitą vakarą, apie 19-20 val., užsikūrė šašlykinę, pirtį. Prie jų atėjo S. S. ir I. V.. S. S. pasiėmęs žarsteklį pradėjo maišyti žarijas, visi buvo nepatenkinti tokiu jo elgesiu. Tuo metu prie šašlykinės buvo jis, M. J. ir D. J., pasiūlė jam išeiti. S. S. pradėjo juos keikti, paėmęs žarsteklį pradėjo juo mojuoti. Tuomet jis alkūne trenkė S. S., pataikė į lūpą, abu nugriuvo, vartėsi. Matė kaip tuo pačiu metu I. V. bėgo link D. J.. Kas toliau vyko tarp moterų, nieko nematė. Paskui, po kažkiek laiko matė I. V. su pamėlusia akimi. Atsikėlęs S. S. nuėjo prie I. V., abu sėdėjo apsikalbinę. Tuo metu pasirodė J. D. ir G. M., pradėjo rėkti „ko puolat žmones“. M. J. supykęs dėl tokio elgesio, pastūmė ir nuspyrė G. M. į vandenį. Tada J. D. ir G. M. nusprendė išvažiuoti iš sodybos. Jis kartu su M. J., V. M. palydėjo iki namo I. V., S. S.. Grįžus prie pirties, maždaug už 15 min., S. S. kartu su I. V. privažiavo automobiliu, siūlė pasiklausyti muzikos. Vėl prašė jų išvažiuoti, tačiau jie atsisakė tai daryti, todėl jis vieną kartą trenkė S. S. sėdinčiam prie vairo. Pats nematė, jog S. S. būtų nustūmęs M. J..

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d., jis kartu su savo sugyventine I. G., seserimi D. J., draugais Ž. L., M. J., V. M., J. D., G. M. ir R. P. bei vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini). Įsikūrė vasarnamyje, kuris buvo ant stataus ežero kranto, o prie kranto buvo pirtis. Toliau nuo pirties buvo namas. Šeštadienio pavakare, apie 16 val., atėjo pora, dabar yra žinoma, jog S. S. ir I. V.. Ši pora laiką leido ant liepto kartu su J. D.. Jokių konfliktų nebuvo. Sekmadienį dieną leido ramiai. J. D. sūnus vakare pasigedo jos ir G. M.. Vėliau paaiškėjo, kad jie buvo pas S. ir I.. Apie 21 val. kūreno pirtį, jis kūreno šašlykinę, prie jo buvo M. ir D.. I. ir Ž. buvo pirtyje, su jomis ten buvo ir V. M., kuris vėliau su savo automobiliu nuvažiavo link vasarnamio. Prie pirties buvo ir R. P.. Kažkuriuo metu R. P. su vaikais nuėjo į vasarnamį. Apie 22 val. nuo namo pusės atėjo S. ir I.. I. nuėjo link ežero, o S. prie jų, prie šašlykinės. Jam pasirodė, kad jis labai keistas, negalėtų pasakyti, kad girtas, bet buvo lyg apsvaigęs. S. S. pasiėmė žarsteklį ir juo pradėjo makaluoti ugnį, kilo kibirkštys, po to pradėjo žarstekliu mosuoti tiek jam, tiek jo sesei virš galvos. Jis, jo sesuo D., M. prašė jo palikti juos ramybėje, o jis vis mojavo tuo žarstekliu lyg ketindamas tvoti, ir jis išgirdo, kad S. S. jo sesei pasakė necenzūrinius žodžius ir vis mojavo žarstekliu. Jis tada nelaukė, kol S. kam nors užtvos, todėl alkūne jį pastūmė, o jis krito. Tada jie su S. susikabino, ar M. jį mušė, jis negali pasakyti, jam atrodo, kad tuo metu prasidėjo makalynė, jie abu stumdėsi, S. ir jam trenkė. Kilo nedidelės muštynės. Jis matė, kad I. V. pribėgo prie jo sesers D. J., griebė ją už plaukų ir abi pargriuvo ant žemės, kas ten toliau vyko tarp jų, jis pasakyti negali, nes nematė, o jis, S. ir M. mušėsi trise. Po to staiga viskas aprimo. Iš kažkur išdygo J. ir G., pradėjo jiems priekaištauti, kad negerai elgiasi, Ž. jiems paaiškino, kad jie nieko nematė, nieko nežino ir kabinasi prie jų, todėl susipyko. G. agresyviai ėjo link Ž., tai pamatęs M. G. spyrė, pastarasis nuo smūgio įkrito į ežerą. Tuo metu jis matė, kad I. ir S. apsikabinę sėdi ar tai guli ant žemės. Jis kvietė pagalbą per bendrą pagalbos centrą, skambino 4 kartus iš savo telefono numerio, tačiau pagalbos nesulaukė. Atėjus V. M. palydėjo I. ir S. iki namo. Tuo metu J. ir G. susirinko savo daiktus ir kartu su R. P. išvažiavo iš sodybos. Jie aprimę sėdėjo priepirtyje, kai jis pamatė, kad prie pirties privažiavo S. su savo automobiliu Mercedes. Jis privažiavo atidarė langą ir vėl įkyriai lindo, klausė ar jie nenori paklausyti jo muzikos. Jis išėjo iš pirties, priėjo prie jo ir prašė, kad jis paliktų juos ramybėje. Tačiau S. jį provokavo ir jis nesusilaikęs jam pro atvirą automobilio langą smogė į veidą. S. įjungęs atbulinę eigą išvažiavo nuo pirties. Tačiau tai nebuvo paskutinis jo apsilankymas, jis kartu su I. mažiausiai dar pora kartų buvo atėję iki pirties, po to kai jam jis smogė į veidą pro atvirą automobilio langą (tomas 2, b.l.115-117).

Nukentėjusioji I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., Žolinių savaitgalį, apie 17 val., ji kartu su S. S. atvyko pailsėti į S. S. sodybą, esančią prie (duomenys neskelbtini). Ji su S. S. apsigyveno pagrindiniame sodybos name. Tą savaitgalį vasarnamis buvo išnuomotas 5 šeimoms su vaikais. Apie 20 val., ji kartu su S. S. buvo nuėjusi prie liepto, buvo nusinešusi vyno butelį. Matė, jog atvykusi kompanija linksminosi, dideliais kiekais vartojo alkoholinius gėrimus, keikėsi vaikų akivaizdoje. Apie valandą laiko buvo ant liepto, bendravo su viena pora iš (duomenys neskelbtini), t.y. J. D. ir G. M., vėliau ji su S. S. grįžo į namą. Kitą rytą abu išvažiavo grybauti. Grįžus iš miško tvarkė grybus, ruošė vakarienę. Tuo metu atėjo ta pati jonaviečių pora, jie buvo linksmi, tai juos pavaišino vakariene, aprodė namą. Minėta šeima jautėsi gerai, nenorėjo išeiti, dėl ko ji ir S. S. nutarė juos palydėti iki pirties, kur linksminosi kita kompanija. Lydint juos link pirties, S. S. ėjo pirmas, o jie iš paskos. Pamatė, jog kaip A. P. sudavė vieną smūgį S. S. į veidą, dėl ko jis parkrito. Tuomet S. S. besikeliant priėjo M. J., S. S. buvo toliau mušamas. Išsigandusi pradėjo šaukti. Tuo metu nuo pirties pribėgo tamsių plaukų mergina, kaip dabar žino Ž. L. ir smogė jai iš kairės pusės. Tada pribėgo ir kitos merginos, t.y. I. G., D. J. ir pradėjo visos mušti, tempdamos visos už plaukų, smūgiavo į veidą, galvą, lenkdamos galvą žemyn spirdavo keliais į veidą. Nuo suduotų smūgių buvo praradusi sąmonę. D. J. buvo stipriai įsikibusi į plaukus, išpešė didelį plaukų plotą. Atgavusi sąmonę matė gulintį S. S., prie jo šliaužė ir tuo metu pribėgusi I. G. spyrė jai į veido kairę pusę, dėl ko ji vėl prarado sąmonę. Gulint ant žemės girdėjo kaip kažkas iš moterų šaukė „Ž., liaukis, nes tu ją užmuši“. Sąmonė buvo aptemusi, nebematė akimi, dantys buvo iškilę, iš burnos kraujavo. Kai prabudo, S. S. ją nešė į automobilį, paguldė į automobilio galą. Tuo metu S. S. automobilio priekiniai langai buvo atviri. Įsisėdus į automobilį visa kompanija apstojo automobilį, matė kaip A. P. smogė vieną kartą S. S.. Išvažiavus iš sodybos, S. S. nakties metu ją išvežė pas seserį į (duomenys neskelbtini), su kuria buvo nuvažiavusios į ligoninę, bet ten liepė vykti į Kauno klinikas. Ji nematė kaip M. J. jai sudavė smūgius, nes buvo ne kartą praradusi sąmonę. Pamena, kad ją mušė merginos, o S. S. mušė vaikinai. Kur muštynių metu buvo jonaviečiai, nematė. Po įvykio manė, jog visi asmenys dalyvavo muštynėse, dėl to nurodė, jog mušė visi.

Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. ilsėjosi pas draugą S. S. sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini). Atvykusi į sodybą sužinojo, kad sodyboje be jų ilsisi 4-5 šeimos. Dabar jai yra žinoma, kad tai buvo Ž. L. su M. J., I. G. su A. P., D. J., J. D., G. M., R. P., ir dar vienas vyras. Nei vieno ji nepažinojo. Rugpjūčio 13 d., vakare, jie buvo nuėję prie liepto susipažinti su sodybos svečiais. Į konfliktines situacijas nesivėlė, matė, kad jie vartojo alkoholį, todėl juos paliko ir išėjo į sodybos pagrindinį namą. Kitą dieną ji su S. S. buvo išvykę pagrybauti, grįžo antroje dienos pusėje. Apie 20 val. pas juos į pagrindinį namą atėjo J. D. ir G. M.. Su jais, kurį laiką vakarojo namo terasoje. Apie 22 val. ji ir S. juos išlydėjo link ežero. S. ėjo priekyje, ji jam iš paskos, J. ir G. ėjo jai iš paskos. Kai S. buvo prie pirties, ji pamatė, kad prie jo priėjo, kaip jai dabar yra žinoma A. P. ir M. J.. Girdėjo, kaip vienas iš jų jam pasakė „čia tu, kur su mersu važinėji“ ir tada ji pamatė, kad A. P. pirmas S. smogė į galvos sritį, tą patį darė M. J.. Ji riktelėjo „ką jūs darot“. Tada ji matė, kad nuo pirties pusės ją puolė Ž. rėkdama „blondinė, krasavica, kur su seniu susidėjusi“. Ž. jai su kumščiu smogė į kairį skruostą. Tada ji matė, kad link jos atbėga dar dvi moterys - I. G. ir D. J.. Ž. L. buvo jai iš kairės pusės, priekyje jos stovėjo D. J., o iš dešinės I. G.. Visos merginos ne mažiau kaip po 4 kartus keliais spyrė į galvą, kiekviena iš savo pusės, tuo pačiu metu įsikibusios į jos plaukus. I. G. stovėdama iš dešinės kojos keliu spyrė jai į kairią veido pusę. Kai ji pargriuvo ant žemės kiekviena įspyrė į įvairias kūno vietas nemažiau kaip po 10 kartų. Ji atsimena, kad kai ji bandė keltis nuo žemės Ž. L. ir I. G. ją toliau spardė, neleisdamos jai atsikelti. Vėliau I. G. liovėsi, o Ž. L. ir toliau spardė. Tada ji išgirdo, kad kažkuri iš ten buvusių merginų riktelėjo „Ž. liaukis, tu ją užmuši“. Tuomet ji prarado sąmonę. Sąmonė grįžo, kai ji jau buvo S. S. automobilyje. Kaip ji atsirado automobilyje neatsimena. Ji atsimena, kad tuo metu, kai S. sėdo į automobilį, pro atvirą automobilio langą A. P. smogė S. S. kumščiu į veidą. Daugiau ji nieko neatsimena, nes buvo pilnai neatgavusi sąmonės. Apie J. D. gali paaiškinti taip, kad ji su G. M. ją ir S. atlydėjo iki įvykio vietos, buvo toje kompanijoje, bet kad J. D. ją spardė ar mušė ji nėra įsitikinus. Po įvykio jai buvo konstatuotas smegenų sutrenkimas, buvo trumpam sutrikusi atmintis, todėl ji įvykio detales šiek tiek painioja. Sumušimo pasekmės jai liks visam gyvenimui. Po įvykio S. S. ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas seserį A. V., vėliau ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Kauno klinikose jai buvo nustatyta, kad lūžo akiduobė, edmondalinis kaulas, bendras veido ir galvos sumušimas, daugybė kraujosruvų ant kūno – rankos, kojos, nugaros, buvo susiūtos dvi žaizdos. Taip pat buvo sumuštas akies obuolys. Buvo nuskelti dantys. Po įvykio ji negalėjo atmerkti kairės akies, šiuo metu jaučia nutirpimą kairiame skruoste, vis dar ambulatoriškai gydosi, geria vaistus (tomas 1, b.l.50,51,52,54-55,57-58).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog I. V. nurodė, jog ją mušė visos moterys, t.y. I. G., D. J., Ž. L. ir J. D.. Taip pat I. V. parodė kaip vienas iš vaikinų sudavė S. S., sėdinčiam automobilyje, pro atvirą langą į veidą (tomas 1, b.l. 87-91).

Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d., jis kartu su I. V. atvyko į jam priklausančią sodybą prie (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra keletas pastatų, iš kurių vieną buvo išnuomojęs kitiems poilsiautojams. Atvykęs į sodybą matė kitus poilsiautojus, kurie vartojo daug alkoholio, žvejojo, keikėsi vaikų akivaizdoje. Tą vakarą kartu su I. V. buvo nuėję prie liepto, poilsiautojai domėjosi apie juos, tačiau jis neprisipažino, jog yra savininkas, nurodė, jog sodybą taip pat nuomojasi. Sekančią dieną kartu su I. V. išvyko pagrybauti. Grįžę pradėjo ruošti vakarienę lauko terasoje. Apie 16-18 val., iš kitos kompanijos atėjo du asmenys, t.y. J. D. su draugu. Pas juos pabuvo apie dvi valandas, siūlė prisijungti prie jų kompanijos, kartu nueiti į pirtį. Minėti asmenys nenorėjo išeiti, todėl su I. V. nutarė juos palydėti iki pirties. Ėjo link pirties vorele, t.y. pirmas jis, už jo I. V., po to J. D. su draugu. Priėjus artyn pasitiko kita poilsiautojų kompanija. A. P. sakydamas „tu tas, kur su mersu važinėji“ smogė jam į kairę veido pusę. Po smūgio nukritus ant žemės prisijungė ir M. J., abu jį spardė į pilvą, rankas, veidą. Girdėjo, jog merginos pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir puolė I. V.. Merginos mušė I. V., džiaugėsi, jog ištraukė plaukus. I. V. kelis kartus buvo praradusi sąmonę, girdėjo tarp merginų pokalbį „Ž. liaukis, nes tu ją užmuši“. Atsiradus galimybei jis I. pasiėmė į rankas ir nunešė į automobilį. Einant link automobilio lydėjo visa kompanija, keikėsi, replikavo. Įsodinus I. V. į automobilį, pats atsisėdo už automobilio vairo ir pro atidarytą langą iš A. P. gavo vieną smūgį į veido kairę pusę. Tada išvažiavo pas I. V. seserį į (duomenys neskelbtini). I. V. sesuo ją nuvežė į ligoninę. Konflikto metu nematė, jog M. J. būtų mušęs I. V.. Pagarsinus duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, jog buvo konflikto metu visa kompanija, tačiau G. M. jo nemušė, prašė vadovautis paskutiniais jo parodymais.

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. ilsėjosi su drauge I. V. jam priklausančioje sodyboje, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra vasarnamis, pirtis ir namas. Jis su drauge ilsėjosi sodybos name, jo dukra išnuomavo sodyboje esantį vasarnamį jam nepažįstamiems asmenims. Jiems buvo leista naudotis ir pirtimi. Į sodybą jis su I. V. atvyko 2016-08-13, apie 16 val., su jam priklausančiu automobiliu Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vakare jis su I. V. nuėjo prie pirties pasižiūrėti, kas tokie ilsisi jo sodyboje. Dabar jam yra žinoma, kad sodybos vasarnamį ir pirtį buvo išsinuomavę – Ž. L. su M. J., I. G. su A. P., D. J., J. D., G. M., R. P., ir dar vienas vyras. Nei vieno jis nepažinojo. Šie asmenys buvo su vaikais. Į konfliktines situacijas nesivėlė, matė, kad jie vartoja alkoholį, todėl jie juos paliko. Kompanija buvo triukšminga garsiai leido muziką, triukšmavo. Kitą dieną jis su I. V. buvo išvažiavę grybauti. Į sodybą grįžo antroje dienos pusėje. Apie 20 val. pas juos atėjo J. D. ir M. M., jie kelias valandas leido vakarą namo terasoje. Apie 22 val. jis su I. V. J. D. ir M. M. išlydėjo link pirties. Jis ėjo pirmas, jam iš paskos I. V., J. D. ir G. M.. Kai jis jau buvo priėjęs prie pirties iš tamsos išniro A. P. ir jam sakydamas „ tai tu čia tas kur su "mersu" važinėji“ smogė kumščiu į veidą. Prie jo prisidėjo M. J.ir smogė į veidą, smogė nemažiau 4 smūgių kiekvienas. Nuo smūgių nukrito ant žemės, prieš krisdamas pastebėjo, kad trys merginos užpuolė I.. Šios merginos tiek rankomis, tiek kojomis ją mušė ir spardė. I. spardė gulinčią ant žemės. Girdėjo kaip I. gulėdama ant žemės prašė paleisti ją. Kažkuriuo momentu jos nustojo mušti. Kai nustojo jį mušti, jis atsistojo ir priėjęs prie I.. Ji gulėjo ant žemės be sąmonės. Jis bandė pakelti I. nuo žemės, ji buvo suglebusi ir be sąmonės, tuomet, kai jis ją kėlė nuo žemės minėta kompanija stovėjo ir tyčiojosi iš jų. Jis I. ant rankų nusinešė iki automobilio, kuris stovėjo šalia namo ant keliuko. I. paguldė ant galinės sėdynės. Tuomet nubėgo į namą, susirinko būtiniausius daiktus. Kompanija juos atlydėjo iki namo. Tarp jų buvo ir A. P.. Kai užrakino namą ir jau atsisėdo automobilį, jo vairuotojo langas buvo praviras, pajuto dar vieną smūgį į veidą. Jis matė, kad šį smūgį jam sudavė A. P.. Jis užsidarė langą ir išvažiavo iš sodybos. I. nuvežė pas jos seserį į (duomenys neskelbtini). Ten jai sesuo iškvietė medikus. I. buvo išvežta į ligoninę. Anykščiuose medikai I. nukreipė į Kauną. Kauno klinikose I. buvo nustatyti akiduobės lūžis, daugybiniai sumušimai, buvo prakirsta kairės akies vokas ir paakys. Jam buvo sumuštas veidas, lūpa, daug kraujosruvų įvairiose kūno vietose (tomas 1,b.l.108,110-111,112,114).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. S. parodė, kaip vienas iš vaikinų jam sudavė kumščiu į kairįjį skruostą, kaip jį gulintį spardė vyrai A. P., M. J., G. M., R. P., bei sėdint automobilyje sudavė vieną smūgį veidą. Taip pat parodė, kaip Ž. L. smogė I. V. į veidą, tampė už plaukų, ją gulinčią spardė bei tampė už Ž. L., J. D., I. G., D. J. (tomas 1, b.l.140-162).

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., apie 10-11 val., su draugais Ž. L., M. J. bei jų draugais nuvyko į sodybą (duomenys neskelbtini). Be suaugusiųjų buvo ir vaikai. Sodyba buvo neaptverta, jokių užrašų nebuvo, tik šlagbaumas. Vakare į sodybą atvyko I. V. ir S. S., su jais susitiko ant liepto, nes tuo metu kartu su R. P. žvejojo. Atvykus I. V. ir S. S., pastarieji buvo blaivūs, ant liepto kartu gėrė vyną. Kiti jos kompanijos nariai buvo nepatenkinti I. V. ir S. S. draugija, kažkiek apsižodžiavo. Kitą dieną po pietų, ji kartu su G. M. nuėjo pas I. V. ir S. S., ten pabuvo apie keturias valandas, visi vaišinosi, vartojo alkoholį. Tada I. V. ir S. S. automobiliu nuvažiavo prie pirties, liepė jiems palaukti lauke, verandoje. Po maždaug 3-8 min., atėjęs V. M. pasakė, kad prie pirties dedasis „bardakas“ ir ji su G. M. nuėjo pėščiomis prie pirties. Pamatė I. V., kuri gulėjo be sąmonės, jos veidas buvo sumuštas. Tuo metu S. S. visai nematė. Pradėjo rėkti ant savo kompanijos draugų, liepė kviesti greitąją, girdėjo kaip A. P. kvietė greitąją. G. M. klausinėjo draugų apie tai, kas įvyko. Tada M. J. trenkė G. M. į pilvą, po ko jis įkrito į vandenį. Ji ištraukė vyrą iš vandens, pasiėmė vaiką ir išvažiavo iš sodybos. Išvažiavo iš sodybos, nes bijojo, kad jų nesumuštų. Taip pat kartu išvažiavo R. P..

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d., ji su sugyventiniu G. M., draugais A. P., I. G. D. J., Ž. L., M. J., V. M., R. P., ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Į sodybą atvyko šeštadienį, sodyboje buvo apie vidurdienį. Sodyba yra įrengta ant (duomenys neskelbtini). Sodyboje iš viso buvo trys pastatai, t.y. vasarnamis, kiek toliau buvo įrengta pirtis, o toliau nuo pirties buvo gyvenamasis namas. Atvykę linksmai leido laiką, kūreno pirtį, žvejojo, žaidė su vaikais, vartojo alkoholį. Apie 16- 17 val. atėjo vyras ir moteris. Dabar jai yra žinoma, kad tai buvo S. S. ir I. V.. Jie susipažino. Jai pasirodė, kad jie labai draugiški, malonūs žmonės, jie buvo bendraujantys, geranoriškai nusiteikę, buvo atsinešę su savimi butelį vyno. Bendravo su jais taip kažkur porą valandų, o paskui jie nuėjo į sodyboje buvusį gyvenamąjį namą, kuriame apsistojo. Vėlai vakare S. ir I. buvo su automobiliu atvažiavę prie pirties leido garsiai muziką. Ž., I. ir D. pradėjo S. priekaištauti dėl garsiai leidžiamos muzikos, reiškė nepasitenkinimą, kad jis su savo mašina atvažiavo prie liepto, nes neva jiems, tai nepriklauso ir dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, vieni kitų atžvilgiu reiškėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, ji G. M. ir V. bandė visus nuraminti. Pavykus nuraminti visą konfliktą S. su I. atsisėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo prie savo namo. Tuo visas vakaras baigėsi, jokių konfliktų daugiau nebuvo, niekas nesipyko. Kitą dieną, tai yra sekmadienį, po pietų, gal netgi į vakarą, ji su G. M. nusprendė nueiti iki I. ir S. namo, norėjo jų atsiprašyti už jų kompanijos elgesį praėjusį vakarą. Pas S. ir I. name, lauko terasoje jie užtruko apie 4 valandas. Kai jau buvo sutemę S. pasakė, kad jis su I. nori nuvažiuoti savo mašina prie ežero, prie liepto. Tada jie susiruošė eiti prie savo automobilio, o jai ir G. pasiūlė pasilikti prie jų namo, terasoje ir jų palaukti, kol jie sugrįš. Ji ir G. sutiko su pasiūlymu ir liko. Jiems išvažiavus ir praėjus apie 10 minučių atbėgo V. ir pasakė, kad prie pirties vėl vyksta vakarykščiai konfliktai, kvietė ateiti. Paskubom nuo namo ėjo link pirties ir pamatė ant žolės, netoli ežero gulinčią be sąmonės I.. Kokioms aplinkybėms I. atsidūrė ant žolės be sąmonės ji nežino, ji tik pribėgo prie jos, bandė ją gaivinti, ant jos veido matė didelį ištinimą, mėlynę, bandė ją gaivinti, šaukė jai balsu ir ji kažkuriuo momentu pradėjo atsipeikėti. Kur tuo metu buvo S. ji nežino, nes nematė, galbūt jis galėjo būti ir už mašinos. Tuo metu R. P. su visais vaikais buvo vasarnamyje. Vėliau tarp jos sugyventinio M. M. ir M. J. kilo konfliktas, kurio metu M. J. jam smogė ir jis įkrito į ežerą. Bijodami dėl savo sveiktos ir matydami, kad jų draugai agresyvūs, jie su G. M. savo vaiku ir R. P. susikrovė daiktus ir išvažiavo iš sodybos (tomas 2, b.l.39-41).

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., apie pietus, kartu su J. D., R. P., Ž. L., M. J. bei jų draugais buvo atvykę į sodybą (duomenys neskelbtini). Kartu buvo atvykę ir vaikai. Sodyboje buvo keletą pastatų, jų kompanija buvo išsinuomoję vasarnamį ir pirtį. Dienos metu nuėjo miegoti, nes buvo iš po naktinio darbo. Atsikėlęs nuėjo ant lieptelio prie J. D., kur ji žvejojo. Ten rado I. V., S. S.. Ant liepto jokio konflikto nebuvo, nukentėjusieji maždaug po 10-15 min. išėjo. Po kiek laiko I. V. ir S. S. atvažiavo automobiliu prie liepto, leido garsiai muziką. S. S. apsižodžiavo su A. P., tačiau tuo konfliktas ir baigėsi. Kitą dieną jis kartu su J. D. nuėjo pas I. V. ir S. S., norėjo atsiprašyti už savo draugų elgesį. I. V. ir S. S. priėmė draugiškai, vaišinosi, šoko. Po kiek laiko S. S. ir I. V. nuvažiavo prie vandens, jis su J. D. liko jų laukti. Atėjęs V. M. pasakė, kad vėl vyksta neramumai, jis kaip pareigūnas nenori kištis. Nuėjus prie pirties pamatė susirietusią I. V., ji buvo kruvina, be sąmonės. J. D. puolė ją gaivinti. Kur tuo metu buvo S. S. nematė. Įėjus į pirtį ir paklausus apie tai, kas nutiko, jį puolė M. J., nustūmė į vandenį. Tada su J. D., R. P. ir vaikais iš sodybos išvažiavo.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. ji su sugyventine J. D., draugais A. P., I. G. D. J., Ž. L., M. J., R. P., V. M. ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini)esančioje sodyboje. Į sodybą atvyko šeštadienį, sodyboje buvo apie vidurdienį. Sodyba yra įrengta ant (duomenys neskelbtini). Sodyboje iš viso buvo trys pastatai, t.y. vasarnamis, kiek toliau buvo įrengta pirtis, o toliau nuo pirties buvo gyvenamasis namas. Jie įsikūrė, kūreno pirtį. Pats nuėjo miegoti į automobilį, o kiti liko linksmintis, tai yra J. D. žvejojo, kiti deginosi saulėje, vartojo alkoholinius gėrimus, kas žaidė su vaikais. Kai pabudo, nuėjo ant liepto. Tuo metu ten buvo J. D., Ž. L., M. J. ir iki tol jam nematyti vyras ir moteris. Dabar jam yra žinoma, kad tai buvo S. S. ir I. V.. Kai jis atėjo jų pokalbis ilgai netrūko ir jie išėjo. Tą patį vakarą S. ir I. savo automobiliu Mercedes Benz buvo atvažiavę prie pirties. Tuo metu I. G., D. J. ir Ž. L. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad S. ir I. trukdo ilsėtis, nes neva jie atvažiavo čia prie pat, garsiai leido muziką, nebuvo jokio privatumo. S. apsižodžiavo su A. P.. Tada į jų konfliktą įsikišo V. M., juos nuramino ir jie išsiskirstė, S. su I. savo automobiliu nuvažiavo iki gyvenamojo namo. Tą vakarą daugiau jokių konfliktų su S. ir I. nebuvo, niekas su jais nesipyko. Kitą dieną jis su J. pakalbėjo ir nusprendė, kad nueis pas S. ir I. atsiprašys už vakarykštį konfliktą, kurį sukėlė jų draugai. Jis su J. D. nuėjo iki S. ir I. gyvenamojo namo, lauke buvo dar šviesu. Svečiavosi pas juos apie 4 valandas. Tada S. sugalvojo su I. nuvažiuoti prie ežero. Jiems išvažiavus jie su J. D. liko jų namo terasoje. Netrukus atėjo V. M. ir pasakė, kad eiti prie pirties ir apraminti visus, nes ten vėl kilo konfliktas. Einant link pirties pamatė, kad stovi automobilis, priekine dalimi į ežerą, durys atidarytos, o už automobilio, dešinėje automobilio pusėje ant žemės gulėjo Ina, ant dešinio šono, susirietusi į kamuoliuką. Ji gulėjo ir nejudėjo, kaip suprato ji buvo be sąmonės. J. D. puolė prie I., norėjo pasižiūrėti ar ji gyvą, ji garsiai šaukė, kad kas nors kviestų greitąją pagalbą, S. tuo metu nematė. Jis išsigando ir pyko dėl pamatyto vaizdo, todėl matydamas, kad jų kompanija, su kuria atvažiavo pailsėti, yra pirtyje, pribėgo išreikšti nepasitenkinimą. Dėl to kilo konfliktas tarp M. J. ir jo, po ko M. J. vieną kartą jam stipriai sudavė į krūtinę ir jis nukrito į ežerą. Tuomet jis su J. D. nuvažiavo į vasarnamį, pažadino savo sūnų, susirinko daiktus ir kartu su R. P. išvyko iš sodybos (tomas 2, b.l.43-44).

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., vakare, apie 21 val., jis atvyko į sodybą (duomenys neskelbtini), kur jo draugai I. G., A. P., D. J. bei kiti, t.y. Ž. L., M. J., J. D., G. M., R. P. jau buvo įsikūrę. Nuėjęs ant lieptelio matė ir kitus asmenis, t.y. I. V., S. S.. Tą vakarą nukentėję buvo automobiliu atvažiavę prie vandens, garsiai leido muziką, dėl ko su kitais jo draugais apsižodžiavo. Kitą vakarą visi smagiai leido laiką. Kai jis išvairavo savo automobilį link vasarnamio, pakeliui sutiko iš kažkur ateinančią J. D., sakė, kad tuoj nusileis ir jis prie pirties. Kai grįžo atgal prie pirties pamatė, jog jau buvo įvykęs konfliktas. Matė prie ežero nukentėjusiųjų automobilį, ant žemės gulėjo kruvina I. V., šalia jos buvo S. S.. Kiti jo draugai stovėjo šalia, A. P. kvietė greitąją. Jis priėjęs prie I. V. ir S. S. matė, jog ir S. S. veidas buvo kruvinas, prašė pagalbos nuvairuoti automobilį iki namelio. Kai grįžo, klausė draugų apie tai, kas įvyko. Jam paaiškino, jog I. V. ir S. S. prisikabino, puolė D. J. į plaukus, apsistumdė, kad M. J. nustūmė ant šašlykinės. Tuo metu J. D. ir G. M. jau nebuvo.

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d., jis kartu su savo draugais A. P., I. G. D. J., Ž. L., M. J., J. D., G. M., R. P. ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Į sodybą jis atvyko rugpjūčio 13 d., šeštadienį vėlai vakare. Vakarą praleido su minėtais draugais, viskas vyko sklandžiai. Kitą dieną visi leido laiką prie ežero. Dienos metu prie ežero su automobiliu Mercedes atvažiavo vyras ir moteris, jam dabar yra žinoma, kad tai buvo S. S. ir I. V.. Jų kompanijos moterims nepatiko, kad šie du asmenys trukdo ilsėtis. Moterys apsižodžiavo, jis jas ramino sakydamas, kad visiems vietos užteks. I. V. jautė moterų nepasitenkinimą, todėl ir ji su jomis konfliktavo. Dienos metu I. V. ir S. S. buvo ne kartą atvažiavę prie pirties. Vakare, apie 18 val., pastebėjo, kad nėra J. ir G.. Kažkas paminėjo, kad jie nuėjo į sodyboje buvusį namą, kuriame ilsėjosi S. S. ir I. V.. Apie 22 val. jis savo automobilį pervarė nuo pirties prie vasarnamio. Prie pirties buvo likę I., A., Ž. M. ir D.. Kur buvo R. P. jis neatsimena. Nuvažiavęs prie vasarnamio po kokių 10 min išgirdo triukšmą prie pirties, neskubėdamas takeliu nuėjo link pirties. Girdėjo, kad kažkas vyksta, šūkavo moterys. Prie pirties buvo neryškus apšvietimas, buvo tamsu, degė laužas, jis pamatė tokį vaizdą, netoli pirties stovėjo S. automobilis, už jo ant žemė gulėjo I., o S. virš jos pasilenkęs, A. P. telefonu skambino 112, kvietėsi pagalbą. Kitų kompanijos narių iš streso neužfiksavo, kur ir ką veikė. Jis A. paklausė „kas čia atsitiko“, tas jam atsakė „ ką aš žinau va guli“. Jis nubėgo link S. ir I. ir pamatė, kad I. veidas kruvinas, galvojo, kad jai praskelta nosis, nes buvo tamsu. Jis jų klausė, kas atsitiko, bet jie jam nieko neatsakė. S. tik paklausė ar jis galėtų padėti jam įkelti I. į automobilį ir jį nuvairuoti link namo. Kai jis atnešė I. į automobilį ir automobilyje įsijungė apšvietimas jis, tada pamatė, kaip ji stipriai sumušta, jai buvo sutinusi viena veido pusė, akies nesimatė nuo sumušimo, veidas kruvinas, suprato, kad jai gerai kliuvo. Jis I. klausė, kas jai. Matėsi, kad ji yra dideliam šoke ir ant jo šaukė, kad dingtų, S. ją ramino, sakė, kad ji apsiramintų. Jis taip pat matė, kad S. veidas buvo kruvinas ir jo marškinių apykaklė buvo kruvina. Tačiau jo sužalojimai jam nepasirodė dideli. S. prašė jo, kad jis juos pavežtų, tačiau jis atsisakė, nes buvo neišsiblaivęs. Pasiūlė pailsėti, nusiprausti ir kitą dieną susitikti aptarti, kas čia vyko. Tuo metu, kai jis padėjo S., merginos- Ž., I. ir D. jam priekaištavo, kad jis padeda nukentėjusiems, rėkavo, kad dar mažai gavo. Jis skubėjo juos nuvežti nuo pirties, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. Automobilį nuvairavo iki namo, atstumas nuo pirties iki namo buvo nedidesnis nei 300 m. Padėjo S. I. iškelti iš automobilio. S. jam padėkojo ir jis nuėjo link pirties. Prie pirties buvo Ž., I., D. M. ir A.. J. ir G., bei R. P. nebuvo. Kažkas sakė, kad jie išvažiavo. Jis klausė, kas čia įvyko, jam paaiškino, kad I. V. užsipuolė D. J.. Dėl ko užsipuolė neaiškino, pasakojo, kad I. ir D. įsikibo viena kitai į plaukus, o likusios I. ir Ž. puolė D. į pagalbą. Vyrai irgi dėl to susikabino. Mušėsi vyrai su vyrais, moterys su moterims. Viskas vyko labai trumpai. J. ir G. šiame konflikte nedalyvavo. G. susikibo su M., dėl to, kad G. ir J. leido laiką su I. ir S., o ne su savo draugais su kuriais atvyko pailsėti. Jam pasakojo, kad M. G. įstūmė į ežerą, o kažkas M. stūmė ir jis įkrito į laužavietę. Taip pat jam D. J. parodė saujoje I. išpeštus plaukus, priekaištavo, kad jis jos neužstojo. Jis pasiūlė visiems apsiraminti ir eiti miegoti (tomas 1, b.l.181-182).

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., kartu su draugais ilsėjosi prie ežero (duomenys neskelbtini). Jis išsikrovė daiktus, nuėjo žvejoti. Taip pat į sodybą atvažiavo I. V., S. S., su jais pasisveikino. Tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, pirmas nuėjo miegoti, jokio žodinio konflikto jis nematė. Kitą dieną jis vėl žvejojo, vartojo alkoholį, buvo nuėjęs miegoti. Kai atsikėlė, jau buvo tamsu. Nuėjęs prie pirties matė, jog trys vyrai, t.y. nukentėjusysis, kaltinamieji A. P., M. J., stumdėsi, pradėjo muštis, pasigirdo riksmai. Tuo metu jis nukentėjusiosios nematė. Nuėjęs į priešpirtį rado 3-4 vaikus, jie buvo išsigandę, vienas iš jų verkė, todėl juos nuvedė į kitą namuką. Po kiek laiko atėjo J. D. ir G. M., pasiūlė išvažiuoti iš sodybos, ką jis ir padarė.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. ji kartu su savo draugais A. P., I. G. D. J., Ž. L., M. J., V. M., J. D., G. M. ir vaikais ilsėjosi (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Sodyba išsidėsčiusi prie (duomenys neskelbtini), sodyboje buvo 3 pastatai. Jie įsikūrė vasarnamyje ant ežero kranto. Vasarojo prie pirties, kuri buvo nuo vasarnamio nutolusi apie 200-300 m. 2016-08-13, apie 16-17 val., prie ežero atėjo du jam nepažįstami žmonės. Dabar jam yra žinoma, kad tai buvo I. V. ir S. S.. Jis suprato, kad šie asmenys įsikūrė sodybos pagrindiniame name. S. S. su I. V. pabuvo ne ilgiau kaip 30 min. ant liepto ir išėjo į pagrindinį namą. Tuo metu jie, kol buvo prie liepto susipažino su jų kompanija. Jis jų iki 2016-08-14 vakaro daugiau nematė. Sekmadienį vakare, panašiai 22 val., jis atėjęs prie pirties matė, kad netoli pirties, priešais pirties duris, stovi S. automobilis Mercedes, kiek atsimena vairuotojo durelės buvo praviros, grojo muzika. I. V. jis nematė. J. ir G. nematė. Prie pirties durų stovėjo Ž.. Kur buvo tuo metu I. ir D. jis neatsimena. Už pirties einant link pagrindinio namo stovėjo S., prie jo buvo M. J. ir A. P.. Garsiai grojo muzika, apie ką kalbėjo negirdėjo. Matė, kad jie, tai apsikabina, tai stumdosi. Kažkuriuo momentu, visi trys vyrai susistumdė ir lyg, tai S. smogė. Kas vyksta, nesiaiškino ir nuėjo į pirtį. Pirtyje buvo vaikai, jie buvo išsigandę, verkė, jis tada jiems pasakė, kad eitų su juo į vasarnamį. Ž., tai pat jo parašė išvesti vaikus. Išėjęs iš pirties pastebėjo, kad S. guli ant žemės. Greitai susirinkęs vaikus palei ežero krantą nuėjo į vasarnamį. Vaikai aprimo, sugulė ir jis atsigulė miegoti. Būdamas vasarnamyje girdėjo, kad prie pirties skamba muzika, girdėjosi balsai. Jis negalvojo, kad ten kažkas vyksta baisaus. Galvojo pasimuš vyrai, tuo ir pasibaigs. Po gero pusvalandžio į vasarnamį įbėgo J. ir G., jie žadino savo vaiką ir sakė „ ruoškis, važiuojama namo“. Kai jis paklausė, kas vyksta, jie paaiškino, kad prie pirties, nenurodydami kas, stipriai sumušė I. V. ir S. S.. Matė, kad G. šlapias, kai jo paklausė „kas jam yra“, jis pasakė, kad jį irgi puolė, kad M. įstūmė jį į ežerą. J. ir G. vis tvirtino, kad čia neliks, kad nori išvažiuoti, tada ir jis pareiškė norą važiuoti su jais. Jie greit susirinko daiktus ir kartu išvažiavo iš sodybos (tomas 1, b.l.184-185).

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., apie 2-3 val., nakties atvažiavo I. V. su S. S.. Sesuo I. V. buvo visa sumušta, akis ištinusi, plaukai išrauti, sakė, jog ją sumušė moterys, minėjo Ž. vardą. Matė, jog S. S. taip pat buvo kruvinas. Ji nuvežė seserį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o po to į Kauno klinikas.

Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, bet tai buvo vasarą, nakties metu jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), ją pažadino stiprus beldimas į duris. Ji atidariusi duris pamatė, kad beldėsi jos sesuo I. V. ir jos draugas S. S.. I. V. buvo sumušta, buvo stipriai ištinęs jos veidą, plaukai suvelti, veidas buvo kruvinas, drabužiai purvini. Sesuo jai paaiškino, kad ji su draugu S. S. buvo sodyboje Utenos r., prie ežero, kur ją ir jos draugą sumušė jai nepažįstami asmenys. S. S. po kurio laiko išvyko, o ji sesę pristatė į gydymo įstaigą. I. V. įvykio aplinkybių jai smulkiai nepasakojo (tomas 1, b.l. 178-179).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktoje, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kairės akies srityje, kairiosios akiduobės apatinės sienos lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairiosios akiduobės apatinės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo I. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-08-13. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja, ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu (tomas 1, b.l.32-33).

Ekspertė Z. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliko nukentėjusiosios I. V. kūno sužalojimų tyrimą. Jai buvo konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kaktoje, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kairės akies srityje, kairiosios akiduobės sienos lūžimas. Kairiosios akiduobės apatinės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį kumščiu, koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Buvo įtartas etmoidalinio kaulo lūžis, tačiau jis nepasitvirtino. I. V. buvo atlikta operacija, buvo gydyta, jautė hipesteziją kairėje veido pusėje. Duomenų apie trišakio nervo pašalinimą nebuvo, tačiau akiduobės sienos lūžimas galėjo paveikti trišakį nervą. Akiduobės apatinės sienos lūžimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje panaudojant jėgą, ir daugiau. Kairės pusės vokuose rastos žaizdos, kurios buvo susiūtos. Kiti nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Viso buvo traumuotos 7 vietos, todėl visi sužalojimai galėjo būti padaryti 7 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Jai nebuvo pateikta duomenų apie nukentėjusiosios I. V. dantų sužalojimą.

Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. V. po 2016-08-14 įvykio nustatyta: poodinė kraujosruva su muštinėmis žaizdomis kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienos lūžimas, odos nubrozdinimai kaktoje abipus, poodinės kraujosruvos žastuose ir dešinėje šlaunyje. Dantų sužalojimų nenustatyta. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Smulkios poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir dešinėje šlaunyje būdingos suspaudimui pirštais, kiti sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl veido kaulo lūžio. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu I. V. ir smurtavę asmenys galėjo būti įvairiai išsidėstę tarpusavyje. I. V. NDNT nustatytas darbingumo lygis neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (tomas 4, b.l. 164-169).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. nustatyta muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, nubrozdinimai abiejų lūpų gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos smakro kairėje, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimas pakaušio kairėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Odos nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje galėjo susidaryti nugriuvus. Kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Tikėtina , kad odos nubrozdinimas pakaušio kairėje buvo padarytas po patirtų smūgių į veido sritį. Sužalojimai padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku , t. y. 2016-08-14 (tomas 1, b.l.105).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, jog nukentėjusioji I. V. atpažino įvykio metu buvusius asmenis, t.y. I. G., G. M., J. D., R. P.. Atpažinimo metu I. V. nurodė, jog įvykio metu I. G. ją mušė su kitomis merginomis, tampė už plaukų, o G. M. kartu su J. D. prieš įvykį buvo pas ją ir S. S. pagrindiniame name, svečiavosi, galimai J. D. su kitomis merginomis ją mušė. R. P. atpažino kaip asmenį, kuris mušė S. S. (tomas 1, b.l.63-65, 69-70, 72-74, 75-77).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, jog nukentėjusysis S. S. atpažino įvykio metu buvusius asmenis, t.y. I. G., G. M., J. D., R. P.. Atpažinimo metu S. S. nurodė, jog įvykio metu I. G. mušė I. V., o G. M. kartu su J. D. prieš įvykį buvo pas jį pagrindiniame name, svečiavosi. R. P. atpažino kaip asmenį, kuris jį mušė (tomas 1, b.l.122-124, 125-127, 128-130, 131-133).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, jog nukentėjusieji I. V., S. S. neatpažino D. J. (tomas 1, b.l. 66-68, 131-136), taip pat neatpažino A. P., tačiau pagal pateiktus A. P. duomenis matyti, jog atpažinimui buvo pateiktas kitas asmuo tuo pačiu vardu, pavarde, tik skirtingais gimimo metais (tomas 1, b.l. 78-80, 81, 137-139).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. V. pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvykio metu jos bei S. S. patirti sužalojimai, išpešti plaukai (tomas 1, b.l. 92-3).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. V. pateikė atspausdintas asmenų, t.y. Ž. L., M. J., I. G., A. P., R. P., J. D., G. M., D. J. nuotraukas, išimtas iš socialinio tinklo Facebook, kurie 2016-08-13 - 2016-08-14 ilsėjosi prie (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l.96-99).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. 41D(v)-2202 matyti, kad centro informacinėje sistemoje yra nustatyti 2016-08-14 keturi pranešimai iš telefono, kurio abonentas + (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti garso įrašai (tomas 2, b.l.59).

Iš apžiūros protokolo, stenogramos matyti, jog apžiūrėti įrašai, gauti iš Bendrasis pagalbos centro. Įrašai susiję su 2016-08-14 įvykiu (duomenys neskelbtini). Į BPC skambinta telefono abonento numeriu + (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. P.. Pokalbio metu naudojama daug necenzūrinių žodžių, nurodoma, jog reikalinga pagalba moteriai, vyrui, paaiškinama, jog „atėjo, ....., gavo guzo ir dabar miega abu parkritę...gyvi negyvi“, „kažkokia durnė...miršta“ (tomas 2, b.l.60-71).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas I. G. pateiktas garso įrašas apie susitikimą, kurio metu tarp nežinomų asmenų aptariamas žalos atlyginimo klausimas dėl įvykio, įvykusio 2016-08-14, prie (duomenys neskelbtini). (tomas 2, b.l. 73-84).

Byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji I. G., D. J., Ž. L. ir M. J., viešoje vietoje, suduodami smūgius nukentėjusiajai I. V., nesunkiai sutrikdė pastarosios sveikatą. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog ji buvo sumušta viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), kur svečiavosi dvi atskiros asmenų grupės. Ją sumušė jai nepažįstamos moterys, t.y. I. G., D. J., Ž. L.. Apie M. J. suduotus smūgius nukentėjusioji I. V. negalėjo nieko paaiškinti, nes muštynių metu kelis kartus buvo praradusi sąmonę. Tą patvirtina kiti byloje apklausti liudytojai, t.y. J. D., G. M., V. M., kurie matė gulinčią kruviną I. V., o J. D. bandė ją gaivinti. Nukentėjusiosios I. V. pateiktos nuotraukos patvirtina jos sužalojimo faktą, išpeštus plaukus. Pateiktame garso įraše iš Bendrojo pagalbos skyriaus matyti, jog A. P. kviesdamas pagalbą nurodė, jog vyras ir moteris „gavo, guli gyvi negyvi“. Nors I. V. po įvykio apklausta bei asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu nurodė, jog ją galimai mušė ir J. D., tačiau vėlesnėse savo apklausose ji nurodė, jog nėra įsitikinusi, jog ją mušė J. D.. Teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus taip pat nenustatė, jog prie nukentėjusiosios I. V. sužalojimų būtų prisidėjusi J. D., o atvirkščiai, kaip matyti J. D. ją gaivino, prašė kviesti pagalbą. Teismo vertinimu, tokią I. V. parodymų kaitą lėmė tuo metu įvykio vietoje buvęs didelis jai nepažįstamų asmenų skaičius bei sąmonės netekimas, o ne siekis suklaidinti tikruosius įvykio dalyvius. Tuo tarpu kaltinamosios I. G., D. J., Ž. L. pateikė visai kitą įvykio versiją, nurodydamos, jog jokių smūgių I. V. nesudavė, jog pati I. V. buvo įsikibusi D. J. į plaukus, jos tik ją laikė, bandė išlaisvinti D. J., vėliau pribėgęs M. J. sudavė kelis kartus nukentėjusiajai į veidą ir tuo konfliktas baigėsi. Kaltinamosios nesugebėjo paaiškinti kaip nukentėjusioji I. V. patyrė specialisto išvadoje, ekspertizės akte konstatuotus daugybinius sužalojimus. Apie tai, kad kaltinamosios pačios būtų užpultos, dėl ko būtų reikėję gintis, byloje tokių įrodymų nėra. Kaltinamųjų parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nukentėjusiajai I. V. buvo traumuotos ne mažiau kaip septynios vietos, o dėl akiduobės apatinio kaulo lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Z. M. patvirtino nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mąstą, nurodė, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti tiek suduodant, tiek spiriant, o nustatytas akiduobės apatinio kaulo lūžis galėjo būti tiek suduodant vieną smūgį, tiek ir daugiau. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog I. V. smūgius į veidą sudavė visos kaltinamosios, be to M. J. taip pat prisipažino, jog jis 2-3 kartus sudavė smūgius I. V. į veidą. Visa tai įrodo, jog I. G., M. J., D. J., Ž. L. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. V. sveikata, o tokie jų veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį. Byloje taip pat surinkta pakankamai įrodymų, jog viešoje vietoje buvo sumuštas nukentėjusysis S. S.. Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog sudavė pirmąjį smūgį S. S., kai šis žarstekliu mojavo palei galvas, t.y. nelaukdamas, kol pats nukentėjusysis suduos smūgį. Vėliau su juo tik susistumdė, kad S. S. muštų M. J. nematė. Be šių veiksmų, S. S. išvažiuojant, jam sėdint automobilyje A. P. vieną kartą sudavė pastarajam į veidą. Kitas kaltinamasis M. J. nurodė, jog jis jokių smūgių S. S. nesudavė. Tuo tarpu nukentėjusysis S. S. nurodė, jog jam smūgius sudavė tiek A. P., tiek M. J.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini )yra konstatuota, jog S. S. buvo traumuotos penkios vietos, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji I. V. matė konflikto pradžią ir patvirtino, jog prieš S. S. smurtavo abu kaltinamieji, t.y. A. P., M. J.. Liudytojas R. P. taip pat matė konflikto pradžią, jog tarpusavyje mušėsi, stumdėsi trys vyriškiai, t.y. nukentėjusysis, A. P. ir M. J.. Liudytojas V. M. po įvykio matė sužalojimus ant nukentėjusio S. S. veido. Duomenų apie tai, kad A. P., M. J. būtų nukentėję, dėl ko būtų buvęs poreikis gintis, nėra. Todėl laikyti, jog A. P. ir R. J. veikė būtinos ginties sąlygomis, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip matyti, visi kaltinamieji smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų I. V., S. S. atžvilgiu atliko viešoje vietoje, sodyboje prie (duomenys neskelbtini), kurioje ilsėjosi atskiros asmenų grupės, kurios tarpusavyje nebuvo pažįstamos. Šiuo konkrečiu atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, kad sodyba yra privati. Įvykio metu sodybos teritorija nebuvo aptverta, ji buvo nuomojama pašaliniams asmenims. Šio konflikto metu buvo ir kitų asmenų, tame tarpe ir vaikų. Liudytojas R. P. nurodė, jog netoli įvykio vietos buvę vaikai buvo išsigandę, verkė, dėl ko jis juos nuvedė į vasarnamį. Iš dalies tokius liudytojo R. P. parodymus patvirtina pati Ž. L., kuri prasidėjus konfliktui paprašė R. P. išvesti vaikus. Liudytojai J. D., G. M. pamatę sumuštą I. V., S. S. buvo šokiruoti, išsigando tokio savo kompanijos draugų elgesio, todėl kartu su R. P. nakties metu išvažiavo iš sodybos, kas rodo, jog buvo nutrauktas kitų asmenų poilsis. Todėl aukščiau minėti visų kaltinamųjų veiksmai taip pat atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies (BK redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) sudėtį.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiųjų I. V., S. S. atstovo prašymas pakeisti kaltinimą, kuriuo prašoma I. G., Ž. L., D. J., M. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir 138 str. 2 d. 8 p. Teismas laiko, jog kvalifikuoti minėtų kaltinamųjų veiksmus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nėra pagrindo, nes konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusiųjų elgesys (važiavimas prie ežero, muzikos klausymas, buvimas šalia), kaltinamiesiems nepatiko, konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų, duomenų, jog pastarieji veikė iš chuliganiškų paskatų, nėra.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamosios I. G. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteista, bausta vieną kartą administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašyta, (duomenys neskelbtini) duomenis I. G. yra išsituokusi, augina du mažamečius vaikus, kitų charakterizuojančių duomenų neturi, dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

Įvertinus I. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita- nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), kurio dydis nedidesnis numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.).

Kaltinamosios D. J. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašyta, pagal gyvenamąją vietą informacijos apie D. J. (duomenys neskelbtini) neturi, dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

Įvertinus D. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita- nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), kurio dydis nedidesnis numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.).

Kaltinamosios Ž. L. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašyta, (duomenys neskelbtini) duomenimis, nusiskundimų, pagyrimų, informacijos apie Ž. L. elgesį buityje neturi, augina sūnų, dirba.

Įvertinus Ž. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita- nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), kurio dydis nedidesnis numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.).

Kaltinamojo M. J. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

Įvertinus M. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita- nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), kurio dydis nedidesnis numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.).

Kaltinamojo A. P. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteistas, septynis kartus baustas administracine tvarka, baudas sumoka, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, (duomenys neskelbtini) duomenimis yra išsituokęs, turi nepilnametę dukrą, tačiau jį charakterizuojančių duomenų neturi, dirba.

Įvertinus A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), kurio dydis nedidesnis numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji I. V. pateikė civilinį ieškinį 23 732 eurų sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (tomas 4, b.l. 28-82). Ieškinyje nurodoma, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga, gydymas tęsėsi nuo 2016-08-14 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2017-04-06. Nedarbingumo laikotarpiu ji negavo 3724 EUR pajamų. Nedarbingumo laikotarpiu negalėjo dalyvauti įmonės valdymo veikloje, vystyti įmonės tikslų, įgyvendinti projektų ir pasirašytų sutarčių, įsisavinti Europos paramos lėšas verslui, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 194710 EUR pajamų sumažėjimą ir 52217 EUR nuostolį. Taip pat patyrė gydymo, kelionės išlaidų, kurios sudaro 5008 EUR. Be to, buvo padaryta 15 000 EUR neturtinė žala, nes dėl patirtų sužalojimų buvo operuota, patyrė didelius fizinius skausmus, išgąstį, psichologinį sukrėtimą, buvo pažeminta, negalėjo dribti mėgstamo darbo, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, dėl pažeisto trišakio nervo priversta nuolat gerti vaistus, ateityje bus atliekama randų šalinimo operacija bei veido korekcija.

I. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamųjų I. G., D. J., Ž. L., M. J. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta I. V. sveikata, todėl būtent kaltinamieji turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pateiktame ieškinyje I. V. nurodo, jog ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurių šiai dienai nėra galimybės apskaičiuoti. Ieškinio pateikimo metu nurodoma, jog I. V. gydymas tebėra tęsiamas, o pateikti dokumentai prie civilinio ieškinio neatsipinti nedarbingumo laikotarpio ir negautų pajamų. Ieškovė taip pat nurodė, jog nedarbingumo laikotarpiu negalėjo dalyvauti įmonės valdymo veikloje, vystyti įmonės tikslų, įgyvendinti projektų ir pasirašytų sutarčių, įsisavinti Europos paramos lėšas verslui, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 194710 EUR pajamų sumažėjimą ir 52217 EUR nuostolį. Tačiau prie ieškinio nebuvo pateikta jokių įrodymų apie pajamų sumažėjimą ir tai lėmusias priežastis, taip pat nepateikta jokių įrodymų, iš ko susideda nuostoliai. I. V. tiek ieškinyje, tiek prašymuose priteisti proceso išlaidas nurodė, jog turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, pateikė degalų įsigijimo kvitus, tačiau nėra pateikti duomenys apie tai, kiek kartų vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą, gydymo įstaigas, teismą, kokį nuvažiavo atstumą, kokiu automobiliu važiavo, kokios buvo nustatytos automobilio gamintojo kuro normos. Teismas pagal pateiktus įrodymus neturi jokių galimybių neabejotinai nustatyti, kokią turtinę žalą nukentėjusioji patyrė, tam būtina papildoma medžiaga ir duomenys, kurių ieškovė nepateikė. Todėl teismas pripažįsta nukentėjusiajai I. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad jog I. V. dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo atliktos operacijos, ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, jos veidas buvo sužalotas, negalėjo dirbti, po sužalojimo išliko liekamieji reiškiniai, t.y. buvo pažeistas trišakis nervas, nuolat jaučia aptirpusį veidą, ilgą laiką liko nedarbinga, šiuo metu jai nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, veide yra išlikę randai, todėl jai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 6000 EUR. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši suma solidariai priteistina iš I. G., D. J., Ž. L., M. J..

Nukentėjusysis S. S. pateikė civilinį ieškinį 5370 eurų sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (tomas 4, b.l. 20-27). Ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro 370 EUR, t.y. 30 EUR už gydytojo konsultaciją ir 340 EUR už sužalotos lūpos rando pašalinimą (frakcinis lazeris, botulino toksino ir haliurono rūgšties injekcija). Prie ieškinio pateiktos sąskaita –faktūra bei avansinė sąskaita. Teismo nuomone, nukentėjusiojo S. S. reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis gali būti tiksliai nustatytas tik ateityje, pateikus papildomus įrodymus bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, todėl teismas pripažįsta nukentėjusiajam S. S. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis S. S. taip pat ieškinyje nurodė, jog dėl sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, patyrė nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, dėl ko prašo 5000 EUR neturinės žalos.

Byloje nustatyta, jog S. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, smurtinio pobūdžio veiksmus viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje atliko A. P. ir M. J.. Neabejotina, jog nukentėjusysis S. S. patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, kas laikytina neturtine žala, tačiau prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Teismas laiko, jog 1500 EUR suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši suma solidariai priteistina iš A. P., M. J..

Dėl kardomųjų priemonių

I. G., D. J., A. P. paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Ž. L., M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusioji I. V. prašo iš kaltinamųjų priteisti 1200 EUR atstovavimo išlaidas advokato padėjėjo A. Z. pagalbai apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitus minėtai sumai (tomas 5, b. l. 22-24). Pateiktame prašyme nurodoma, kad atstovaujant nukentėjusiąją šioje baudžiamojoje byloje jai buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su byla, atstovavimas teisme.

Nukentėjusiosios prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas iš kaltinamųjų I. G., D. J., Ž. L., M. J. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. priteistiną sumą advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį, atstovo dalyvavimo procese apimtį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir sprendžia, kad nukentėjusiosios I. V. prašoma priteisti 1200 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė.

Nukentėjusysis S. S. prašo iš kaltinamųjų priteisti 800 EUR atstovavimo išlaidų advokato padėjėjo A. Z. pagalbai apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitus minėtai sumai (tomas 5, b. l. 28-30). Pateiktame prašyme nurodoma, kad atstovaujant nukentėjusįjį šioje baudžiamojoje byloje jam buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su byla, atstovavimas teisme.

Nukentėjusiojo S. S. prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų A. P., M. J. turtinę padėtį (yra dirbantys, jauno amžiaus), atstovo dalyvavimo procese apimtį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo S. S. prašoma priteisti 800 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė.

Nukentėjusieji I. V., S. S. taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų 880 EUR atstovavimo išlaidų advokato M. N. pagalbai apmokėti ir pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą apie sumokėtą sumą (tomas 5, b.l. 47-48). Pateiktoje sąskaitoje nurodoma, jog buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: susipažinimas su byla- 400 EUR, dalyvavimas 2018-02-26 teismo posėdyje- 480 EUR. Teismas vertindamas tai, jog nukentėjusieji buvo atstovaujami jau advokato padėjėjo A. Z., kuris dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, laiko, jog prašoma priteisti 880 EUR suma advokato M. N. pagalbai apmokėti, kuris dalyvavo tik viename posėdyje, susipažino su bylos medžiaga, laikytina per didelė. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendžia, jog 300 EUR dydžio suma atstovo M. N. pagalbai apmokėti yra pagrįsta ir adekvati. Kadangi už advokato M. N. paslaugas sumokėjo S. S., todėl ši suma S. S. naudai priteistina iš kaltinamųjų I. G., D. J., Ž. L., A. P., M. J..

Dėl daiktinių įrodymų

CD laikmenos su garso įrašais, bazinių stočių celėmis (tomas 2, b.l.57, 71, 84), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

I. G. pripažinti kalta:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

- pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. G. subendrintą bausmę- laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

I. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

D. J. pripažinti kalta:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

- pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d.1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. J. subendrintą bausmę- laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

D. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Ž. L. pripažinti kalta:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

- pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d.1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti Ž. L. subendrintą bausmę- laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Ž. L. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

M. J. pripažinti kaltu:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

- pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d.1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. J. subendrintą bausmę- laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

M. J. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

A. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti solidariai iš I. G., D. J., Ž. L., M. J. nukentėjusiajai I. V. 6000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš A. P., M. J. nukentėjusiajam S. S. 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti I. V., S. S. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti solidariai iš I. G., D. J., Ž. L., M. J. nukentėjusiajai I. V. 1200 EUR atstovo A. Z. išlaidoms atlyginti.

Priteisti solidariai iš A. P., M. J. nukentėjusiajam S. S. 800 EUR atstovo A. Z. išlaidoms atlyginti.

Priteisti solidariai iš I. G., D. J., Ž. L., M. J., A. P. nukentėjusiajam S. S. 300 EUR atstovo M. N. išlaidoms atlyginti.

CD laikmenas su garso įrašais, bazinių stočių celėmis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Kristina Latožienė