- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1-3361-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46267-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. K. 2019 m. spalio 29 d. apie 16.59 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine J. B. – metu, tyčia, dešine ranka suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš J. B., sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis 2019 m. spalio 29 d. apie 16.59 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine J. B. – metu, tyčia, sakė jai „tuoj užmigsi ir tau nieko neskaudės“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šį grasinimą gali įvykdyti, kadangi tuo, metu kai grasino, jis tyčia, dešine ranka spaudė J. B. kaklą, o ši skundėsi jam, kad jai dėl to skauda.
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas. Fizinių ir psichinių trūkumų, kurie trukdytų dalyvauti baudžiamajame procese, neturi. Nors jam yra amputuota kairė ranka, dešinę ranką valdo, tai dalyvauti baudžiamajame procese netrukdo. Dėl ko vyksta baudžiamasis procesas, kokia jo esmė, kuo yra įtariamas, supranta. Duoti parodymus sutinka. J. B. yra jo sugyventinė. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jau kelis metus yra šeimos nariai, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Bendrų vaikų neturi. Gyvena jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra jo asmeninė nuosavybė, J. B. jis nepriklauso. Tame name gyvena dviese. Su J. B. sutaria gerai, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna ir konfliktinių situacijų. Ir jis, ir J. B. niekur nedirba, gyvena iš jo pensijos. Jos fizinė sveikata yra silpna, ji sunkiai vaikšto, tačiau, kiek jam žinoma, nesusitvarkiusi dokumentų dėl neįgalumo, todėl jokių išmokų negauna. Kaip minėjo, jo viena ranka amputuota, tačiau kitokių fizinių trūkumų jis neturi. Jam nėra lengva dirbti buities darbus, dažnai prašo dėl to draugų ar pažįstamų pagalbos. P. P. yra jo ir J. B. pažįstamas, gyvenantis kaimynystėje. 2019 m. spalio 29 d. jis ir J. B. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dviese gėrė alkoholį. Apie 16.00 val., tikslaus laiko neatsimena, pas juos į namus atėjo P. P., buvo blaivus. P. P. patvarkė krosnį jų katilinėje, kartu su jais išgėrė alkoholio. Taigi, alkoholio gėrė visi trys, tačiau nei vienas jų nebuvo apsvaigę. Jis buvo neblaivus, tačiau vėlesnio įvykio aplinkybes atsimena. Apie 16.45 val. jie atsigulė į vieną lovą. P. P. jam padėjo atsigulti, o pats išėjo miegoti į kitą kambarį. P. P. išėjus, su J. B. kambaryje liko dviese. Jis pradėjo ją kalbinti. Kalbėjo apie jos sveikatą. Jis klausė J. B., kada ji susitvarkys savo neįgalumo dokumentus, tačiau ši pasakė, kad čia ne jo reikalas, padarys tai tada, kai pati norės. Tarp jo ir J. B. kilo žodinis konfliktas. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis jau buvo išlipęs iš lovos, o J. B. gulėjo lovoje. Jam ir J. B. besibarant, jis nesusivaldė ir tyčia savo dešine ranka sugriebė jai už kaklo, apėmė jos kaklą savo rankos plaštaka. Kaklą spaudė, nes pyko ant J. B.. Norėjo, kad ji jo išsigąstų, klausytų. Jam nepatinka, kad ji jo neklauso, su juo „nesiskaito“. Ji prieš jį jokio smurto nenaudojo, muistėsi, skundėsi, kad jai skauda. Jis buvo labai piktas, todėl, kai ji jam pasakė, kad jai skauda, jis pratrūko ir piktai jai pasakė, kad tuoj jai nieko neskaudės. Sakydamas šiuos žodžius, norėjo, kad ji suprastų, kad jis nejuokauja, jo reikia klausyti. Kokiais tiksliai žodžiais tai jai pasakė, nebeatsimena, tačiau pripažįsta, kad savo veiksmu baugino J. B., ji galėjo patikėti, kad jis nejuokauja, kad gali ją pasmaugti, nes, kai tai sakė, jo ranka buvo ant jos kaklo ir jis jos kaklą spaudė. Supranta, kad jai skaudėjo dėl to, neneigia, kad to ir norėjo. Galvojo, kad tokiu būdu, negalėdama jam pasipriešinti, ji supras. Apie teisines pasekmes tuo metu negalvojo. Pasmaugti J. B. nenorėjo, tačiau neneigia, kad ji galėjo jo išsigąsti ir pagalvoti, kad gali ją pasmaugti, kad jos gyvybei kelia grėsmę. Ji prisišaukė P. P.. P. P. atėjo į kambarį, kuriame jis buvo su J. B.. Kai P. P. atėjo, jis J. B. nieko nesakė, tačiau ir rankos nuo jos kaklo nepatraukė. P. P. patraukė jį nuo J. B.. P. P. jo neskriaudė, nemušė, tiesiog patraukė. Fizinio skausmo, sužalojimų nei dėl J. B. veiksmų, nei dėl P. P. veiksmų jis nepatyrė. Visiškai pripažįsta, kad sukėlė J. B. fizinį skausmą, taip padarydamas fizinę žalą, kad išgąsdino ją, įbaugino ir taip padarė jai moralinės žalos. 2019 m. spalio 30 d. jis J. B. sutiko policijos komisariate. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Pasibaigus baudžiamajam procesui, toliau su J. B. gyvens kartu. Anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš J. B., tačiau su ja susitaikydavo. Supranta, kad šį kartą susitaikyti nėra galimybės. Neneigia savo kaltės dėl smurto, ją pripažįsta visiškai. Supranta, kad už nusikaltimus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Viešųjų darbų dirbti negali, nes jo ranka amputuota. Laisvės apribojimo bausmę vykdytų. Mano, kad ji pakankamai griežta. Supranta, kad nusikalto, taisysis. Didelės įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad buvo neblaivus - būdamas blaivus, būtų taip nesielgęs, susivaldęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodytas ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios J. B. parodymų matyti, kad A. K. yra jos sugyventinis. Nebuvo ir nėra susituokę, bet jau kelis metus yra šeimos nariai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra, juos sieja artimas šeimyninis ryšys. Bendrų vaikų neturi. Pastaruoju metu dviese su A. K. gyvena jam asmeniškai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės sutaria puikiai. A. K. yra labai rūpestingas, šeimyniškas. Tiek ji, tiek jis yra prastos fizinės sveikatos. Dėl šios priežasties vienas kitu labai rūpinasi. Tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna ir konfliktinių situacijų. Dažniausiai jos būna žodinės, tačiau anksčiau A. K. yra naudojęs prieš ją ir smurtą. Anksčiau dėl to vyko ikiteisminiai tyrimai, juose priimti sprendimai. Neneigia, kad tiek ji, tiek A. K. nevengia išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau nemano, kad jais piktnaudžiauja. Turi visokių buitinių rūpesčių, o išgėrus alkoholio, būna lengviau „pakelti“ problemas, jas išspręsti. Kadangi abu yra silpnos fizinės sveikatos, o gyvena name, kurio aplinka reikia rūpintis, šiuos darbus jiems nudirbti padeda jų draugas P. P.. Jis pas juos negyvena, tačiau dažnai būna jų namuose, jiems padeda tvarkytis buityje. 2019 m. spalio 29 d. nuo ryto ji ir A. K. buvo namuose. Dienos metu abu dviese namuose išgėrė alkoholio. Gėrė degtinės. Abu buvo neblaivūs, tačiau įvykio aplinkybes ji atsimena puikiai, apgirtusi nebuvo. Apie 16.30 val., tikslaus laiko neatsimena, pas juos atėjo P. P.. Atėjęs, jų prašymu, patvarkė krosnį katilinėje. Tai užtruko keliolika minučių. Tuo metu ji ir A. K. gėrė alkoholį, o P. P., vis ateidavo pas juos, irgi išgerdavo alkoholio. Vėliau ji užsimanė pasnausti, todėl lovoje snūduriavo. Snūduriuodama, bet nemiegodama, matė, kaip P. P. padėjo A. K. atsigulti šalia jos, o pats išėjo iš kambario, palikęs juos dviese. Kur jis nuėjo, nežino, nes užmigo. Prabudo nuo A. K. priekaištų. Dėl ko jis tiksliai jai priekaištavo, neatsimena, tačiau susibarė dėl buitinių dalykų. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jai gulint lovoje, o A. K. būnant šalia jos, jis priėjo prie jos ir tyčia, dešine ranka sugriebė jai už gerklės ir ją spaudė, dėl ko jai skaudėjo gerklę, ji pradėjo šaukti, kad jai skauda, kad jis ją paleistų. Tada A. K. dar labiau suspaudė jai kaklą, dėl ko ji ne tik jautė fizinį skausmą, bet ir pritrūko oro, o tuo metu A. K. jai piktai sakė: „tuoj užmigsi ir tau nieko neskaudės“. Kadangi jis tuo metu, kai tai sakė stipriai spaudė jai kaklą, ji aiškiai suprato, kad jis grasina ją pasmaugti ir kad nejuokauja, kad jis gali atimti jai gyvybę iš karto, pasmaugdamas ją to konflikto metu. Nei prieš konfliktą su A. K., nei šio metu ji nieko jam nedarė, jo nelietė. Tuo metu, kai jis sakė, kad „tuoj užmigsi ir tau nieko neskaudės“, ji tiesiog neturėjo jėgų pasipriešinti, nors ir norėjo ištrūkti. Tada pradėjo kviesti Praną, beldė į šalia esančią sieną, tikėdamasi, kad ją išgirs P. P.. Jos balsas dėl A. K. tuo metu spausto kaklo buvo prislopintas, tačiau netrukus į kambarį, kuriame tuo metu buvo dviese su A. K., įbėgo P. P. ir pradėjo šaukti A. K.: „ką gi tu darai, užmuši ją“. Tačiau A. K. pats rankos neatitraukė, todėl, pribėgęs prie jų, P. P. nustūmė A. K. nuo jos. Nieko nelaukdama, ji pagriebė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, paprašė skubiai atvažiuoti. Policija atvyko greitai. Policijos pareigūnams ji pasakė, kas nutiko, tai, ką matė, patvirtino ir P. P.. Policijos pareigūnai klausė jos, ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba. Tuo metu ji dar juto fizinį skausmą kakle, tačiau nenorėjo, kad jai būtų kviečiama greitoji medicinos pagalba, nes dėl sunkios sveikatos sunkiai vaikšto, žinojo, kad atvykę medikai gali ją vežti į gydymo įstaigą, iš kur jai vienai, pačiai bus sunku grįžti. Žinojo, kad skausmas pamažu praeis, todėl greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Policijos pareigūnai sulaikė A. K.. Fizinį skausmą kakle jaučia iki šiol, tačiau jis šiuo metu yra silpnas. Medikų pagalba, gydymas jai nereikalingas. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau į gydytojus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. A. K. išvykus, norėjo valgyti, tačiau dėl skausmo kakle pradžioje jai buvo sunku ryti, todėl galėjo valgyti tik minkštą maistą ir skysčius. Be to, patyrė didelį išgąstį, baimę dėl savo gyvybės. Šį kartą tikrai buvo realus pavojus, kad A. K., sakydamas „užmigsi ir neskaudės“ įgyvendins savo grasinimą ir ji „užmigs amžinai“, t. y. buvo realus pavojus, kad jis ją gali pasmaugti. Patyrė fizinės ir moralinės žalos. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš. Įvykio metu buvo neblaivi, todėl nebuvo apklausta, neteikė ir pareiškimo. Pareiškimo nerašys ir dabar, pagrindu baudžiamajam procesui prašo laikyti šiuos jos parodymus. Ji neturi jokios kitos gyvenamosios vietos, yra sunkios sveikatos. Bijo A. K., tačiau, jeigu jis suprastų, kad elgėsi prieš ją nusikalstamai, neigiamai vertintų savo veiksmus, ji jam atleistų, nes jai reikia žmogaus šalia. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas supaprastinta forma, teismo baudžiamuoju įsakymu ir ši baudžiamojo proceso užbaigimo forma jai būtų labai priimtina, nes jai sunku atvykti apklausoms, ji mažai vaikšto. Mano, kad geriausia bausmė A. K. būtų laisvės apribojimas. Esant prieštaravimams tarp jos paaiškinimų iš karto po įvykio ir parodymų, duotų šios apklausos metu, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes įvykio metu buvo neblaivi, dabar - visiškai blaivi.
Iš liudytojo P. P. parodymų matyti, kad J. B. ir A. K. yra geri jo pažįstami. Juos pažįsta kokius ketverius metus. Nei su vienu jų giminystės ryšys jo nesieja, šeimos santykių nebuvo ir nėra. Su abiem jais sutaria vienodai gerai, jų santykiai nėra konfliktiniai. Jie abu yra sunkios fizinės sveikatos. J. B. mažai vaikšto, A. K. kairė ranka yra amputuota. Jie abu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese. Namas nuosavas, todėl reikia atlikti įvairius buities darbus, kuriuos dėl sunkios sveikatos be pagalbos jiems sunku nudirbti patiems. Jų prašymu, jis dažnai pas juos lankosi namuose, padeda jiems buityje. Tiek J. B., tiek A. K. dažnai išgeria alkoholio. Yra matęs tarp jų konfliktinių situacijų ir anksčiau, žino, kad buvo kreiptasi ir į policiją. 2019 m. spalio 29 d., apie 15.30 val. ar 16.00 val., tikslaus laiko nežino, jis vienas, būdamas blaivus, atėjo pas J. B. ir A. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose jie buvo dviese, abu buvo neblaivūs ir vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę. Jų prašymu jis patvarkė krosnį katilinėje, betvarkydamas išgėrė ir alkoholio – tos pačios degtinės. Gėrė nedaug, todėl, nors ir buvo neblaivus, tačiau tikrai neapsvaigo ir įvykio aplinkybes atsimena kuo puikiausiai. Apie 16.45 val. J. B. atsigulė į lovą pasnausti ar pamiegoti. Šalia jos jis padėjo atsigulti ir A. K.. Kadangi tuo metu tarp jų nebuvo jokios konfliktinės situacijos, jis, palikęs juos abu dviese kambaryje, išėjo į kitą kambarį ir atsigulė pagulėti, kol jiedu atsikels. Gulėjo lovoje, bet nemiegojo. Išgirdo, kaip J. B. aiškiai prislopintu balsu kviečia jį: „Pranai, Pranai, ateik“. Jis iš karto suprato, kad jai kažkas atsitiko, nes, net jos ir nematant, iš balso buvo aišku, kad ji negali aiškiai kalbėti. Balsas buvo išsigandęs. Jis atbėgo į kambarį, kuriame palikau J. B. ir A. K.. Įėjęs į kambarį, pamatė, kad J. B. guli lovoje, o A. K. prie pat lovos. A. K. dešinė ranka buvo uždėta J. B. ant kaklo. Tą matė labai aiškiai. J. B. muistėsi, buvo išsigandusi, o A. K. buvo piktas, savo didele, plačia rankos plaštaka jis aiškiai spaudė J. B. kaklą, nes ši nieko negalėjo pasakyti. Sušukęs A. K.: „ką darai, tu ją pasmaugsi“, jis nustūmė A. K. nuo J. B.. A. K. stūmė tik todėl, kad jis tuo metu smurtavo prieš J. B., ją gindamas. Jokiu būdu nesiekė sukelti A. K. fizinio skausmo ar jį sužaloti, bet aiškiai matė, kad jis J. B. kelia grėsmę gyvybei ir kad jai reikalinga neatidėliotina pagalba. Kai A. K. nustūmė nuo J. B., ši iš karto pagriebė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino. Kam skambino, nežino, tačiau iš pokalbio suprato, kad ji kviečia pagalbą. Iš karto po pokalbio ji skundėsi, kad jai skauda kaklą, sunku ryti seiles, kad A. K. ją galėjo pasmaugti, kaip ir grasino. Ji sakė, kad, kai A. K. spaudė jai kaklą, ji jam šaukė, kad skauda, kad paleistų, o šis, spausdamas jos kaklą, jai piktai pasakė: „tu tuoj užmigsi ir nieko tau neskaudės“. Šito jis negirdėjo, tuo metu galimai dar buvo kitame kambaryje, nes konflikto pradžios nematė ir negirdėjo, tačiau jis J. B. pilnai tiki, nes jai nėra ko meluoti, jis pats matė, kaip A. K. dešine ranka sugriebęs jai kaklą jį spaudė, taigi, smaugė ją. Iš jos išvaizdos buvo galima suprasti, kad jai skauda, stinga oro. J. B. sakė, kad bijo A. K., negali kentėti jo smurto. Ji buvo išsigandusi. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Tiek J. B., tiek jis pasakė, kas nutiko. Jis žino, kad J. B. neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi, kas ja rūpintųsi, todėl ji pradžioje nenoriai kalbėjo su policijos pareigūnais. Tačiau, kai jis pasakė, kad viską matė ir papasakosiu, ką matė, ir ji tada pasakė, kas nutiko. Jis pats asmeniškai jokios žalos nepatyrė
Iš informacijos apie įvykį ROIK 0119000585141 matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. 16.59 val. gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dabar namie vyksta konfliktas tarp vyro ir žmonos, vyras mušė moterį. Fone girdisi triukšmas. GMP atsisako, nepilnamečių nėra. Pranešėja žmona, laukia namie. Prašo paskubėti. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2019 m. spalio 29 d. 16.59 val. BPCID=9331737127.
Iš 2019 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad informacijos patikrinimą atliko vyresnioji tyrėja J. J.. Apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – J. B.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai neužfiksuoti. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Smurtu įtariamas asmuo – A. K.. Smurtu įtariamo asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatyta 2.38 promilės). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – partneriai. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys: P. P.. Gauti paaiškinimai: J. B. paaiškino, kad sugyventini A. K. sugriebęs dešine ranka (kairė ranka amputuota) jai, gulinčiai lovoje, už gerklės, pradėjo ją smaugti, sakydamas, kad „ji tuoj tuoj užmigs ir jai nieko neskaudės“. (duomenys neskelbtini), gyvenantis nuomininkas P. P. paaiškino, kad įėję į šeimininkų kambarį, pamatė, kaip A. K. dešine ranka suėmęs J. B. už gerklės, ją smaugia. A. K. aiškino, kad jis tik norėjo iš sugyventinės atimti telefoną, kad neskambintų į policiją be reikalo. J. B. sukeltas fizinis skausmas, GMP atsisakė, sužalojimų nepatyrė. Informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga, išmėtyti daiktai, sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai. Anksčiau buvo gauta pranešimų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat dėl kurių atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, kur informacija patikrinimo metu nepasitvirtino. Smurtu įtariamas asmuo 17.30 val. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. J. B. nustatytas 2.41 promilių girtumas.
Iš tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2019 m. spali 29 d., tikslinant įvykio ROIK0119000585141 aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, vykta adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2018 liepos 2 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, alkoholio kiekio matuokliu buvo tikrinamas J. B. blaivumas. Moteriai nustatytas 2,41 promilių girtumas, todėl jokie procesiniai veiksmai su ja atliekami nebuvo. Taip pat buvo padaryta nukentėjusiosios nuotrauka, tačiau išoriškai ant jos kūno sužalojimų nepastebėta.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. apie 17.02 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad dabar namie, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp vyro ir žmonos. Vyras mušė moterį. Fone girdisi triukšmas. GMP atsisako. Nepilnamečių nėra. Praneša žmona. Į įvykį reagavo Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės PK Veiklos skyriaus ekipažas „1325“ (vyresnieji tyrėjai J. J. ir E. V.). Nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė J. B.. Pasiteiravus apie įvykio aplinkybes, moteris paaiškino, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas atėjęs jos sugyventinis A. K. paklausė, kodėl ji nemiega, o tada dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir ėmė ją smaugti, sakydamas, kad ji tuoj užmigs ir jai nieko neskaudės. Savo veiksmais A. K. sukėlė J. B. fizinį skausmą. Ant moters kūno jokių sužalojimų nebuvo matyti, medikų pagalbos ji atsisakė. 2019 m. spalio 29 d. 17.30 val. A. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS. Tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). J. B. miegojo, ją pažadinus, buvo įpykusi, bendravo nenoriai. Buvo matyti, jog moteris akivaizdžiai neblaivi, tačiau tinkamai įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį jai nepavyko. Pasiteiravus apie įvykio aplinkybes, moteris teigė, kad nieko neatsimena, tačiau užduodant klausimus, paaiškino, kad namuose, minėtu adresu, gyvena kartu su savo sugyventiniu A. K. daugiau nei penkerius metus, sugyventinis retkarčiais prieš ją smurtauja, dėl ko ji ne kartą yra kvietusi policijos pareigūnus. 2019 m. spalio 29 d., būdami namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, sugyventiniai gėrė degtinę. Apie 16.55 val., moteris gulėjo lovoje, kai jos sugyventinis A. K. be jokios priežasties priėjo prie jos, dešine ranka suėmė moters kaklą ir ėmė smaugti ją, taip sukeldamas fizinį skausmą. Daugiau jokių įvykio aplinkybių moteris nepaaiškino.
Iš 2019 m. spalio 29 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta.
Iš 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK VS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46267-19, pradėtas 2019 m. spalio 29 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, esant duomenų, kad 2019 m. spalio 29 d. apie 17.02 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. K. tyčia fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę J. B., dešine ranka sugriebdamas jai už kaklo ir jį spausdamas, taip sukeldamas J. B. fizinį skausmą. 2019 m. spalio 30 d. J. B. apklausta liudytoja parodė, kad minėto konflikto su sugyventiniu A. K. metu, šis ne tik naudojo prieš ją fizinį smurtą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau ir žodžiu, sakydamas „tuoj užmigsi ir tau nieko neskaudės“, grasino ją nužudyti pasmaugdamas ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šį grasinimą jis įvykdys, kadangi tai sakydamas jis dešine ranka spaudė jos kaklą. Pareiškimo J. B. nerašė, pagrindu baudžiamajam procesui laikytini jos 2019 m. spalio 30 d. parodymai liudytojo apklausos metu. Esant šioms aplinkybėms, A. K. veiksmuose prieš J. B. esama ir veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, šios veikos yra susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, todėl, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Įvertinęs nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai J. B. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai – sugyventiniai (BK 248 straipsnio 2 dalis), kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusioji J. B. nurodė, kad A. K. veiksmus – kaklo apkabinimą ir jo spaudimą, grasinimą vertino rimtai, ji turėjo pagrindą bijoti grasinimo, kadangi kaltinamojo veiksmai buvo įtikinantys, jai dėl smaugimo buvo sunku kalbėt, šauktis pagalbos, be to, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri pagrindas kaltinamąjį A. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 88-90), administracine tvarka nebaustas (b. l. 91), dirbantis, SODROS duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 92), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų neregistruotas, nesigydė (b. l. 97, 98).
Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu bei skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 102-105).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – nustatytu laiku buvimas namuose bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. galutinę bausmę skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose skirti vykdyti 6 mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 29 d. 17 val. 30 min. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 9.25 val. – 1 parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.