Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-249-375/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
2-249-375/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13801-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-0249-375/2013Proceso Nr. 2-05-3-13801-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 116.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei L. B., atsakovui G. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pakeisti 2004 07 27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo išlaikymo dalyje ir nuo ieškinio teismui padavimo šioje byloje dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai G. B. gim. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, jog pagal 2004 07 27 teismo sprendimą nutraukus santuoką su atsakovu liko gyventi sūnus J. B., o dukra G. B. – su ja. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią sūnui sulaukus pilnametystės nuo 2009 03 03 dukters išlaikymui atsakovas jai mokės po 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Dabar pabrango paslaugų kainos, vaiko mokymosi ir išlaikymo išlaidos. Sūnus jau dirba ir pats save išsilaiko, todėl atsakovas privalo mokėti dukrai didesnę sumą. Atsakovas tai gali, nes yra darbingas, turi turto.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka (b.l.20).

Nesutikimą grindžia tuo, jog ženkliai skiriasi jo ir ieškovės darbo pajamos. Ieškovės 2011 m. spalio – 2012 m. rugsėjo mėnesio darbo pajamos iki mokesčių buvo 38208,69, o jo 2011 m. darbo pajamos iki mokesčių 14500 Lt . VMI išduotoje pažymoje apie 2011 m. gautas pajamas (54500 Lt) neišskirtas nekilnojamojo turto pardavimas (40000 Lt). Ieškovė turi pakankamas pajamas išlaikyti dukrą. Iki šios dienos jam tenka išlaikyti sūnų Joną, kuris nuo 2012 09 01 laikinai sustabdė studijas KTU ir dar nespėjo susirasti pastovaus darbo. Nuo 2013 09 01 sūnus toliau tęs studijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Nustatyta, kad 2004 07 27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-10108/2004 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog dukra G. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyvens su ieškove, o sūnus J. B. gim. (duomenys neskelbtini) – su atsakovu. Sutarties 5 p. buvo sutarta, kad iki 2009 03 03 dukrą išlaiko ieškovė, o sūnų - atsakovas. Sūnui tapus pilnamečiu nuo 2009 03 03 atsakovas iki dukters pilnametystės teiks 200 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ( b.l.5). Ieškovė dirba A.Kačanausko muzikos mokykloje ir gauna darbo užmokestį apie 2424 Lt kas mėnesį atskaičius mokesčius ( b.l.10, 81). Jos vardu yra registruotas butas (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi ( b.l.74, 90). Atsakovas vykdo individualią veiklą ( b.l.84). 2011 m. jis gavo 54 500 Lt pajamų ( b.l.21), iš kurių 40 000 Lt yra už parduotą žemės sklypą ( b.l.21-28). Duomenų apie gautas pajamas 2012 m. teismas neturi, nes atsakovas sprendimo priėmimo dienai dar nėra pateikęs deklaracijos ( b.l.94). Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su statiniais Kauno rajone (duomenys neskelbtini)) bei dvi transporto priemonės ( b.l.91).

LR CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti , kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ( LAT nut. Nr.3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str.2 d. paskirtis - užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Šios bylos duomenys suponuoja išvadą, jog 2004 07 27 teismo sprendimu nustatytas 200 Lt dukters G. išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo. Visų pirma, nuo 2004 07 27 , kada šalys sutarė, jog nuo 2009 03 03 , sūnui J. sukakus pilnametystei atsakovas privalės teikti išlaikymą dukrai po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, su dukters amžiumi padidėjo ir jos poreikiai: ji lanko ne tik bendrojo lavinimo, bet ir muzikos mokyklą (b.l.68). Tokie išoriniai veiksmai, nepriklausantys nuo šalių valios, kaip pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi dar 2008 m., sąlygojo visuotinį kainų kilimą, todėl ieškovė privalo skirti vis didesnes pingines lėšas būtiniausių poreikių maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kt. patenkinimui (CPK 182 str. 1 p.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog tam, kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vien minimalių poreikių tenkinimu, bet svarbu užtikrinti, kad jis turėtų sąlygas ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo sugebėjimus (LAT nut. Nr. 3K-419/2010).

Bylos duomenys rodo, kad dukra turi ir specialių poreikių – ji serga anoreksija ( b.l.41, 45, 48-50) , todėl suprantama, kad ieškovė turi skirti ypatingą dėmesį tinkamai ir racionaliai dukters mitybai, pirkti atitinkamus maisto papildus. 2012 01 17 dukrai reikėjo pakankamai brangių odontologo paslaugų – ieškovė už briketus sumokėjo 1566 Lt ( b.l.42-44). Taigi, akivaizdu, jog vaiko poreikiai nuo 2004 07 27 priimto teismo sprendimo pasikeitė iš esmės..

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai reikalauja padidinti priteisto išlaikymo dydį, nes atsakovo skiriama 200 Lt per mėnesį išlaikymo suma dabar negali garantuoti dukrai socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, neturintis sveikatos problemų. Tai, kad su juo gyvena šalių pilnametis sūnus Jonas nelaikytina teisiškai svarbia atsakovo nesutikimo su ieškiniu aplinkybe. Atsakovas pripažino, kad šiuo metu sūnus nestudijuoja (yra sustabdęs studijas KTU), todėl būdamas pilnamečiu ir sveikatos problemų neturinčiu jaunuoliu jis turi visas galimybes dirbti ir taip užsikrinti savarankišką pragyvenimo šaltinį.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisinio instituto tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą užtikrinti ir ginti prioritetines nepilnamečio vaiko teises turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų jo pilnavertį fizinį ir socialinį vystimąsi (CK 3.3 str.). Teismai, spręsdami vaiko išlaikymo klausimus, privalo atsižvelgti į jo interesus ir poreikius, o visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio ir pan., turi vertinti vaiko interesų naudai. Tai, kad atsakovo iš jo individualios veikos gaunamos darbinės pajamos nėra didelės neatleidžia jo nuo pareigos teikti pilnavertį išlaikymą nepilnametei dukrai. Jei jo netenkina iš šios veiklos gaunamos pajamos jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnametei dukrai pilnavertį išlaikymą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių kokių jis priemonių ėmėsi geriau apmokamam darbui susirasti (CPK 178 str.). Juolab, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nėra bloga – jis turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, 2 transporto priemones.

Pagal suformuotą teisminę praktiką priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintas minimalios algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2013 01 01 yra 1000 Lt (CPK 4 str., LR Vyr. nut. Nr. 1543), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 500 Lt t.y. pusę minimalios algos dydžio, vertintinas kaip pagrįstas ir išlaikymo dydis keistinas padidinant jį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės ( CK 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93, 96, 98, 99str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 str. teismas

nuspr en dž i a:

ieškinį patenkinti .

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-10108/2010 dalį dėl išlaikymo iš atsakovo G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo ir padidinti išlaikymą dukrai G.

B. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 200 Lt iki 500 Lt (penkių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. B. 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio , 17 Lt (septyniolika litų) pašto išlaidų valstybės naudai. Šios sumos turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė