Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trendence“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo kooperatinės bendrovės „Tarptautinis akvakultūros centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trendence“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Tassa Baltic“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Tretysis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismo bylą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovas buvo pateikęs paraišką dėl paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. programą gavimo. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informavo ieškovą, jog vėjo jėgainės įsigijimo ir montavimo darbai neprieštarauja pirkimo taisyklėms. Ieškovas prašė kompensuoti vėjo jėgainės įsigijimo išlaidas, t.y. 104 400 Lt sumą, pagal 2010 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2010/001. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kompensavo ieškovo patirtas išlaidas, tarp kurių buvo ir išlaidos, skirtos vėjo jėgainės įsigijimui.

Ieškovas KB „Tarptautinis akvakultūros centras“ dubliku palaikė savo procesinę poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškovas apie jokius atsakovo UAB „Trendence“ tarpininkavimo veiksmus nežinojo, o pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tiesiogiai su atsakovu, šiam pateikus pasiūlymą. Pinigai už vėjo jėgainę taip pat buvo pervesti atsakovui. Pažymi, jog dėl vėjo jėgainės neveikimo ieškovas pretenzijas pareiškė beveik prieš pusę metų iki UAB „Voltas“ prisijungimo, todėl atsakovas ir tretysis asmuo UAB „Tassa Baltic“ nepagrįstai nurodo, jog jėgainė buvo sugadinta dėl ieškovo savavališko prisijungimo. Be to, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo ieškovui tvirtino, jog vėjo jėgainės pastatymo vieta nėra svarbi. Kad ši vėjo jėgainė yra netinkamos kokybės patvirtino ir Tassa GmbH atstovai. Energijos kiekio pagaminimas buvo vienas iš esminių reikalavimų, keliamų tiekėjams.

Tretysis asmuo UAB „Tassa Baltic“ tripliku prašė ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovui 2009 m. gruodžio 5 d. įteikė kvietimą pateikti pasiūlymus dėl vėjo jėgainės iki 5kW pateikimo bei montavimo. Nurodė, kad įgyvendina projektą „Perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimas, sukuriant praktinio mokymo ir konsultacijų centrą“ (t.1, b.l. 23). Atsakovo pasiūlyme dėl vėjo jėgainės pateikimo bei montavimo nurodyta, kad atsakovo siūlomos jėgainės galingumas 5 kW, ji gamina 10 000 – 12 000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus (t.1, b.l. 25). Ieškovas iš atsakovo 2009 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2009-12/16-02 įsigijo prekę – vėjo jėgainę, kuri yra iki 5 kW ir gamina 10 000 – 12 000 kilovatvalandžių elektros energijos (t.1, b.l. 32). 2010 m. sausio 20 d. susitarimu prie sutarties Nr. 2009-12/16-02 šalys sutarė, jog vėjo jėgainės galutinis pateikimo ir sumontavimo terminas – 2010 m. sausio 29 d., o apmokėjimo terminas atidėdamas iki 2010 m. kovo 31 d. Atsakovas 2009 m. gruodžio 16 d. išrašė ieškovui išankstinio apmokėjimą sąskaitą Nr. 2009/0106, kurios suma 42 160 Lt. 2010 m. vasario 2 d. atsakovas išrašė ieškovui apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą OFIS Nr. 2010/001, kurios suma 105 400 Lt (t.1, b.l.220). Ieškovas atsakovui 2010 m. rugsėjo 10 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad vėjo jėgainės pajėgumas neatitinka nurodyto specifikacijoje ir vos siekia 1,8 kW vietoje deklaruotų 5 kW. Pučiant stipresniam vėjui ir pasiekus 1,8 kW pajėgumą jėgainė sustoja, todėl ieškovas pareikalavo per 90 dienų netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke (t.1, b.l. 40).

Taigi dviem juridiniams asmenims verslo tikslais sudariusių kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kilo byloje nagrinėjamas ginčas dėl šio daikto kokybės trūkumų kaip pagrindo pirkėjui atsisakyti sutarties.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių jėgainė veikia netinkamai, kadangi už jėgainės vietos pasirinkimą, kvietimą teikti pasiūlymus, sutartį atsakingas yra ieškovas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytais argumentais, nurodo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų nuostatas pardavėjas privalo parduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan. Iš sutarties sąlygų matyti, kad atsakovas ieškovui pagal sutartį įsipareigojo parduoti iki 5 kW ir gaminančią 10 000 – 12 000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus vėjo jėgainę. UAB „Voltas“ jėgainės apžiūros išvadose nurodyta, kad momentinė galia virš 1 kW buvo pasiekta tik 2 dienas per metus, tuo tarpu, kad būtų pagaminta 10 000 kWh elektros energijos, jėgainė turėtų nuolat dirbti 1,2 kW galios režimu (t.1, b.l. 58). Sutartyje numatyti reikalavimai jėgainei buvo numatyti taip pat kvietime teikti pasiūlymus, todėl atsakovas siūlydamas savo prekę, žinojo kokias sąlygas turi atitikti vėjo jėgainė. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad, atsakovas žinodamas kokias charakteristikas turi atitikti parduodamas daiktas, pardavė ieškovui daiktą, neatitinkantį nurodytų reikalavimų. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mersenas“ v. UAB „Lapo“, bylos Nr. 3K-3-288/2011; kt.). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad ieškovas siekė įsigyti vėjo jėgainę, kurios gaminama energija būtų naudojama auginant žuvis. Tiek kvietime teikti pasiūlymus, tiek sutartyje yra numatyti konkretūs reikalavimai jėgainei. Iš ieškovo nurodytų reikalavimų perkamai prekei matyti, kad atsakovas siekė įsigyti prekę, kurį gamintų atitinkamą kiekį elektros energijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutarties sąlygą laikė esmine, kadangi nuo gaminamos elektros energijos kiekio priklauso galimybė šį atsinaujinantį elektros energijos šaltinį naudoti žuvininkystės versle, o vėjo jėgainė buvo įgyta būtent tam tikslui.

Tretysis asmuo UAB „Tassa Baltic“ nurodė, kad jis turi išimtines teises realizuoti ir montuoti Lietuvoje vertikaliąsias vėjo jėgaines TASSA WEA 5 kW su aplikacija ir turi teisę paskirti prekybos tarpininkus (atstovus) Lietuvoje. 2008 m. lapkričio 17 d. prekybos tarpininkavimo sutarties pagrindu atstovu buvo paskirtas atsakovas, iš kurio ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko 5 kW galingumo vertikaliąją vėjo jėgainę. Byloje nustatyta, kad jau darbų priėmimo – perdavimo akto surašymo metu buvo nustatyti vėjo jėgainės trūkumai, dėl ko buvo surašytas defektų nustatymo aktas, pagal kurį atsakomybę dėl trūkumų pašalinimo prisiėmė UAB „Tassa Baltic“ (t.1, b.l. 36). Pagal garantinį raštą UAB „Tassa Baltic“ ir UAB „Trendence“ turėjo techniškai aptarnauti ir prižiūrėti Vokietijos įmonės Tassa GmbH (iš šios Vokietijos įmonės UAB „Tassa Baltic“ nusipirko vėjo jėgainę, kurią vėliau UAB „Trencence“ pardavė ieškovui) vėjo jėgainę (t.1, b.l. 37). Iš ieškovo pateiktų UAB „Tassa Baltic“ 2010 m. rugsėjo 13 d. susirašinėjimo su Vokietijos įmone turinio matyti, kad UAB „Tassa Baltic“ reiškė pretenzijas, ir kad Vokietijos įmonė pripažino vėjo jėgainės trūkumus, kad 5 kW tipo vėjo jėgainę optimizavo ir pagerino, ir jeigu išbandymo (testavimo) rezultatai bus geri, vėjo jėgainė spalio mėnesį bus pagerinta, o jeigu rezultatai neigiami – bus pasiūlyti kitų gamintojų pakaitalai, bus išmontuoti rotoriai ir ant stulpų sumontuoti kiti 5 – 6 kW pajėgumo klasės, kad iki spalio 1 d. atliks Klaipėdoje (t.y. ieškovo) vėjo jėgainės sistemos patikrinimą ir kt. (t.1, b.l. 43-47). Iš atsakovo atsakymų į ieškovo pretenzijas turinio matyti, kad pastarasis dėl vėjo jėgainės nepakankamo pajėgumo reiškė pretenziją UAB „Tassa Baltic“, o pastaroji Vokietijos įmonei Tassa GmbH, tačiau Vokietijos įmonės specialistai suderintu laiku neatvyko ir trūkumų nepašalino (t.1, b.l. 74). Taigi visiems, turintiems teisę ir pareigą atlikti garantinį jėgainės aptarnavimą, buvo žinoma apie defektus, tačiau nei vienas iš jų nesiėmė šių defektų pašalinti per ieškovo prašomą 90 dienų terminą. Todėl logiškais ir pagrįstas ieškovo kreipimasis į UAB „Voltas“ atlikti jėgainės apžiūrą. Apžiūra atlikta 2010 m. gruodžio 17 d. Nustatyta eilė defektų, tame tarpe, kad jėgainės galia siekia 1,2 kW ir per metus galėtų pagaminti apie 2100 kWh elektros energijos (t.1, b.l. 51-59). Tuo tarpu pagal atsakovo pasiūlymą ir sutarties sąlygas vėjo jėgainės galingumas – 5 kW ir per metus pagaminama 10 000 – 12 000 kWh elektros energijos. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad UAB „Voltas“ neturi kvalifikacijos įvertinti vėjo jėgainės TASSA WEA 5 kW tinkamumo, nes tam neturi specialių žinių. UAB „Voltas“ yra atestuotas atlikti elektros variklių ir generatorių eksploatavimo darbus, specialių elektros įrenginių eksploatavimo darbus ir kitus darbus, nurodytus atestate „Eksploatuoti elektros įrenginius“ Nr. E-0208 bei ypatingų elektros statinių projektavimo ir elektros statinio dalies statybos darbus (t.1, b.l. 60-62). Ta aplinkybė, kad ieškovo įsigyta vėjo jėgainė neturi analogų Lietuvoje, nereiškia, kad įmonė atestuota projektuoti ir statyti ypatingus elektros statinius ir eksploatuoti elektros įrenginius, neturi kvalifikacijos įvertinti vėjo jėgainės, turinčios 5 kW galią. Aplinkybę, kad atsakovo ieškovui pateikta vėjo jėgainė negamina reikiamo elektros kiekio, pirmiausia, nustatė pats ieškovas. Pažymėtina, kad tam nereikia turėti specialių žinių. Aplinkybę, kad tokio tipo vėjo jėgainės neturi reikiamo pajėgumo, Vokietijos įmonė, iš kurios trečiasis asmuo jėgainę įsigijo, pripažino ir nurodė, kad imasi priemonių padidinti pajėgumą iki 4 kW. Apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas, jog UAB „Voltas“, atlikdama jėgainės apžiūrą, ją sugadino, yra visiškai nepagrįstas (CPK 178 str.).

Apeliantas taip pat nurodė, kad vėjo jėgainė buvo pastatyta netinkamoje vietoje, t.y. dauboje, todėl ji ir negamina sutartyje numatyto elektros energijos kiekio. Pasak apelianto, jis neturėjo galimybės įtakoti vėjo jėgainės vietos bei tikėjosi, kad atsakovas pirkdamas daiktą ir prieš jį pradedant eksploatuoti yra susipažinęs su TASSA WEA 5kW pažymoje užfiksuota jėgainės naudojimo instrukcija, o konkrečiai, būtent su sąlygomis, kada jėgainė pasiekia konkrečius parametrus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovo teikiamame ieškovui pasiūlyme dėl vėjo jėgainės, nei sudarytoje pirkimo –pardavimo sutartyje, nebuvo nurodyta, kad, jėgainė pasieks 5 kW galią bei gamins 10 000 – 12 000 kWh elektros energijos per metus tik tuo atveju, kai jėgainės vieta atitiks konkrečias sąlygas. Kita vertus, jeigu vėjo jėgainės veikimas priklauso nuo vietovės, atsakovas, siūlydamas ieškovui prekę, privalėjo apibūdinti šią vėjo jėgainės savybę. Tuo tarpu atsakovo pasiūlymo sąlygose nurodyta, kad jėgainė veikia esant ir silpnesniam vėjui, statoma prie sodybų, gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, kad nėra eksploatacijos apribojimų ir nebūtina išjungti pučiant stipriam vėjui. Jeigu vėjo jėgainės veikimas priklauso nuo vietos, tai atsakovo pareiga buvo šią savybę apibūdinti pasiūlyme. Be to, atsakovas, žinodamas, kad vėjo jėgainės veikimas priklauso nuo vietos, ir kad vieta, kurioje stovės jėgainė, trukdys tinkamai įvykdyti sutartį, t.y. toje vietoje pastatyta jėgainė neveiks, privalėjo imtis visų protingų priemonių šiai kliūčiai pašalinti, o ne vykdyti darbus, žinant, kad dėl netinkamos vietos atliktų darbų rezultatas bus blogas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vykdant sutartį būtų iškilę problemų dėl jėgainės pastatymo vietos ir atsakovas, žinodamas, kad vieta netinkama, kaip jis teigia, būtų ėmęsis jokių protingų priemonių šią kliūtį pašalinti. Tačiau kaip jau buvo minėta, atsakovo ieškovui pateikta ir sumontuota vėjo jėgainė 5 kW yra netinkama naudoti ne dėl vietos, kurioje ji stovi, o dėl to, kad neatitinka techniniams reikalavimams, numatytiems atsakovo pasiūlyme ir 2009 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Pažymėtina, kad ieškovas neigia atsakovo paaiškinimą, kad jėgainė pastatyta dauboje, nurodo, kad Drevernos apylinkėse nėra daubų. Vokietijos įmonė, Tassa GmbH pati pripažino, kad nurodyta vėjo jegainė neturi reikiamo pajėgumo, kad ją reikia tobulinti, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad vėjo jėgainė negamina reikiamo elektros energijos kiekio dėl netinkamai pasirinktos vietos (CPK 178 str.).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija motyvuodamas taip pat tuo, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas Tassa GmbH. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl Tassa GmbH įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas šioje byloje yra kildinamas iš 2009 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2009/12//16-02, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, o Tassa GmbH nėra minėtos sutarties šalimi ir sprendimo priėmimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.), todėl šį argumentą teisėjų kolegija atmesta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas KB „Tarptautinis akvakultūros centras“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trendence“ (j.a.k. 300647670) ieškovui kooperatinei bendrovei „Tarptautinis akvakultūros centras“ (j.a.k. 177328338) priteisti 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.