Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio mėn. 09 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1172-655/2006 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovams A. K. , AB „Grigiškės“, UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras ir Notarei D. M. U., dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, buto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo, buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. J. pateikė teismui 2005-01-04 ieškinį ir 2006-03-17 patikslintą ieškinį, prašydama:

1) atnaujinti ieškinio senaties terminą;

2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1993-03-24 buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.828), sudarytą tarp A. K. ir AB „Grigiškės“, pripažįstant negaliojančia ir teisinę buto registraciją;

3) patvirtinti, kad buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės dukros L. J. ir atsakovo AB „Grigiškės“. Nurodė, kad ieškovės dukra L. J. nuomininkės teisėmis gyveno 1 kambario bute, esančiame ( duomenys neskelbtini), ir įgijo teisę šį butą privatizuoti. 1991 m. spalio mėn. dukra privatizavimo komisijai padavė pareiškimą, susitarimą dėl buto privatizavimo, pažymą apie šeimos sudėtį, buvo surašytas buto įkainavimo aktas. 1992 m. pradžioje dukra pilnai sumokėjo pinigus už buto privatizavimą, dalį lėšų sumokėjo ieškovė, padėdama dukrai. Užbaigti buto privatizavimą dukra nespėjo, nes 1992-02-14 mirė. Dukra, sunkiai sirgdama ir būdama ligoninėje, parašė įgaliojimą savo tėvui V. J. (įgaliojimas patvirtintas Onkologijos centro direktoriaus), kad jis dukros vardu sudarytų buto pirkimo-pardavimo notarinę sutartį, nes pati negalėjo dėl ligos. Buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas nepadėjo sunkiai sergančiai ieškovės dukrai įforminti notarinį patvirtinimą ir tuo pačiu neatsižvelgė į tai, kad dukra, sunkiai sirgdama, parašė įgaliojimą, kad būtų sudaryta minėta sutartis. L. J. , kaip teisėta minėto buto nuomininkė pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo tinkamas nuomojamojo buto pirkimo-pardavimo subjektas, nes šio įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pareiškė norą įsigyti gyvenamąsias patalpas nuosavybėn, atliko įstatyme nustatytus veiksmus, būtinus subjektyvinei teisei privatizuoti butą įgyti. Šiuo atveju tarp dukters - buto nuomininkės ir atsakovo, kaip buto privatizavimo subjekto, susiklostė specialiame įstatyme nustatyti teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo. Atsakovo elgesys, vilkinant buto pardavimo sutarties sudarymą prieštaravo LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 patvirtintų privatizavimo taisyklių, galiojusių iki 2001 m. rugpjūčio 11d. reikalavimams. Pagal civilinį kodeksą teismas šalies, įvykdžiusios sandorį, reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Sandoris nebuvo patvirtintas dėl atsakovo neveikimo, todėl yra pagrindas šį sandorį pripažinti galiojančiu. Be to, įstatymas nurodo, kad, tais atvejais, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą AB „Grigiškės“, prokuratūrą, kitas institucijas dėl buto privatizacijos proceso užbaigimo, tačiau prašymai nebuvo patenkinti, o butą privatizavo atsakovė A. K. , nors tokios teisės neturėjo. Prašydama atnaujinti ieškininės senaties terminą, ieškovė nurodė, kad termino pasibaigimas nereiškia ieškovo materialinės subjektyvinės teisės išnykimo. Sprendžiant, ar ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, būtina atsižvelgti tiek į ginčo esmę, tiek į ieškovės elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes o būtent į tai, kad ieškovė savo interesus mėgino ginti, kreipdamasi į kitas institucijas, tikėdama, kad tokie interesai bus apginti. Nurodė, kad po vienintelės dukros mirties, kuriai buvo tik 24 metai, ieškovė patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, susirgo sunkia liga, gydėsi ne tik namuose, bet ir ligoninėse, patyrė emocinę depresiją, tapo antros grupės invalide. Šios priežastys lėmė tai, kad ieškovė negalėjo laiku kreiptis į teismą. Pagerėjus sveikatai, ieškovė kreipėsi į teismą, bet byla nebuvo nagrinėjama, nes dėl sunkios materialinės padėties ieškovė negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė lietuvių kalbos nesupranta ir suvokti teisinius klausimus bei laiku ginti savo interesus jai buvo sunku. Šios priežastys yra svarbios, kurios sąlygoja ieškinio senaties termino praleidimą ir šis terminas turėtų būti atnaujintas (LR CK 1.63 str., 1.93 str., 1.131 str., 6.309 str., Butų privatizavimo įstatymo 4 str.).

Atsakovas AB „Grigiškės“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, prašydamas jį atmesti, pateiktam ieškiniui taikyti ieškinio senatį, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės argumentus, kad ji ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, paneigia byloje esantys dokumentai. Ieškovė 1992-07-09 pateikė AB „Grigiškės“ prašymą leisti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno ieškovės dukra. Ieškovės prašymas buvo grindžiamas teisės aktais, t. y. nurodyta, kad ji siekia privatizuoti butą pagal LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 249 tvarką. 1992-09-01 raštu Nr.09-580 ieškovės prašymas buvo atmestas. 1992-12-02 ieškovei buvo pateiktas raštas Nr.09-727, kuriuo atsakovas AB „Grigiškės“ pareikalavo grąžinti buto, kur iki mirties gyveno jos dukra, raktus. Ieškovė šį reikalavimą įvykdė, tuo netiesiogiai pripažindama, kad teisių į ginčo butą neturi. Ieškovė neginčijo, kad visą ieškinio senaties termino eigos laikotarpį rinko dokumentus, kreipėsi į įvairias institucijas, ir netgi į teismą. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad nuo 1992-09-01 iki 1995-09-01 ji negalėjo realizuoti savo teisės ieškiniui pareikšti pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK numatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių. Prašymą atsakovui privatizuoti butą ieškovė grindė LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 249, kuris nustatė, kad įsigyti privatizuojamas patalpas testamentiniams arba šaukiamiems pagal įstatymą įpėdinimas leidžiama tik tuo atveju, jeigu jie nėra pasinaudoję teise įsigyti gyvenamosios patalpos pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Tokia nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusiojame Butų privatizavimo įstatyme. Ieškovė kartu su sutuoktiniu V. J. 1992-05-21 jau buvo privatizavusi vieną butą, (duomenys neskelbtini), kuriame iki privatizavimo gyveno nuomininko teisėmis. Šis butas buvo privatizuotas ieškovės vyro V. J. vardu, pagal 1991-10-15 ieškovės ir jos vyro susitarimą pirkti privatizuojamą butą. Ieškovė dalyvavo privatizavime, kaip šeimos narys, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Butų privatizavimo įstatymas nustatė, kad lengvatine tvarka gali būti privatizuotas tik vienas butas, kurio išpirkimui taikoma kainos nuolaida, atsižvelgiant į pareiškėjo šeimyninę padėtį, šeimos nariui tenkantį gyvenamąjį plotą, gyvenamos patalpos buvimo vietą ir kitas aplinkybes. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad prašymo, leisti privatizuoti mirusios dukros butą, pateikimo dieną (1992 m. liepos 9 d.) ieškovė jau buvo pasinaudojusi LR Butų įstatymo suteikta lengvata. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo vengimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįsti ir neturintys juridinio pagrindo. Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 privatizavimo taisyklėse, galiojusiose iki 2001-08-11, nustatyta, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse - su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo - pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu. Vadovaujantis šia tvarka, notaras atvykdavo į AB „Grigiškės“ administracinį pastatą pagal nustatytą grafiką. Be to, minėta tvarka nustatė, kad pirkėjui, įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama. Įmoką ieškovės dukra atliko tik 1992-02-14, t.y. tą dieną, kai ji mirė. o taisyklėse, galiojusiose ieškovės dukros mirties dienai, nebuvo numatyta, kad įmonė atliekanti valstybinių butų privatizavimą, privalo vykti į ligoninę pas ligonį. Nei ieškovės dukra, nei pati ieškovė, nei ieškovės vyras, kurį ieškovės dukra įgaliojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė nei atsakovui, nei notarei prašymo, kad notaras nuvyktų į ligoninę ir sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovas nepagrįstai kaltinamas vengimu sudaryti notarinę sutartį. 1992-02-13 L. J. įgaliojo savo tėvą V. J. sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, už buto privatizavimą pinigai įmokėti 1992-02-14, t.y. ieškovės dukros mirties dieną. Mirus L. J. pasibaigė ir jos išduotas įgaliojimas tėvui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jos tėvas negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties ir jos patvirtinti notariškai. Nesudariusi pirkimo-pardavimo sutarties ir jos notariškai nepatvirtinus, L. J. neįgijo nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), todėl šis butas netapo ir paveldėjimo objektu. Ieškovės ieškinio pagrindu nurodyti galiojančio CK straipsniai yra teisiškai nemotyvuoti. Jei ieškovės dukra nebūtų mirusi 1992-02-14, pirkimo-pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta dar 1992 metais, todėl šiuo atveju galiojantis CK negali būti taikomas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais patvirtintų, jog atsakovas vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir ją patvirtinti notariškai. Atsakovo teisiškai pagrįstas ir motyvuotas atsisakymas leisti ieškovei privatizuoti ginčo butą atitiko teisės normų reikalavimus. Kadangi per beveik metų laikotarpį ieškovė nepateikė jokių pretenzijų atsakovui dėl buto privatizavimo, atidavė buto raktus, todėl ginčo butas buvo teisėtai išnuomotas A. K. . 1993-03-24 AB „Grigiškės“ ir A. K. sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pavirtino Trakų notarinės kontoros notarė D. U., registro Nr. 828. Už nupirktą butą pirkėja A. K. sumokėjo nustatytą kainą ir pagal tuo metu galiojusią Butų privatizavimo įstatymo redakciją atsakovė A. K. buvo tinkamas buto privatizavimo subjektas (atsakovė butą nuomojosi, ji nebuvo pasinaudojusi lengvatine teise privatizuoti butą ir pan.), todėl jai įvykdžius visas Butų privatizavimo įstatymo bei Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių nustatytas sąlygas, teisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą (sąžiningas įgijėjas). Ieškovės prašymas pripažinti atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ne tik nesąžiningas ir neprotingas, bet ir neteisėtas. Nei AB „Grigiškės“, nei A. K. nepadarė nei nusikaltimo, nei jokio kito teisės pažeidimo, kurių pagrindu atsakovė A. K. būtų neteisėtai įgijusi nuosavybės teise ginčo butą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė A. K. yra nesąžininga įgijėja, todėl jos reikalavimas pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį yra neteisėtas.

Atsakovas UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas AB „Grigiškės“ vengė sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovės dukra L. J. . Iki L. J. mirties 1992-02-14 nebuvo įvykdytos sąlygos, būtinos pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, nes už ginčo buto privatizavimą buvo sumokėta 1992-02-14, t.y. L. J. mirties dieną. Todėl yra nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovas vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir jo elgesys prieštaravo LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 nuostatoms. Ieškovė ir jos sutuoktinis 1992-05-21 privatizavo butą Statybininkų g. 4-3, Grigiškės, Vilniuje, ir prarado teisę įsigyti ginčo butą. atsižvelgiant į tai, kad privatizavimo subjektų, t.y. L. J. ir AB „Grigiškės“, valia nustatyta tvarka nebuvo išreikšta ne dėl atsakovo AB „Grigiškės“ kaltės. Nėra pagrindo pripažinti sandorį sudarytu ir galiojančiu. Taip pat nėra pagrįstas ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, 1993-03-04 sudarytą tarp atsakovų A. K. ir AB „Grigiškės“, ir šios sutarties teisinę registraciją negaliojančiomis. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis šis reikalavimas gali būti pagrįstas, t.y. nėra faktinio pagrindo. Atsakovė A. K. įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir nustatyta tvarka šį butą įsigijo, sudariusi pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė, prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, neįrodė, kad praleido jį dėl svarbių priežasčių, todėl šis prašymas netenkintinas. Palankiausia ieškovei ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo 1992-12-02, kai ieškovė gavo AB „Grigiškės“ pranešimą grąžinti ginčo buto raktus. Taip pat atsakovui kilo abejonės ir dėl kitų nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių.

Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovės prašymas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1993-03-24 pirkimo - pardavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu atliktą teisinę buto registraciją, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi nuo sutarties pasirašymo praėjo daugiau negu 10 metų. Ginčo butas atsakovei buvo parduotas, nepažeidžiant tuo metu galiojusio LR Butų privatizavimo įstatymo, o būtent: atsakovė į Lietuvą gyventi ir dirbti atvyko 1987 metais ir nuo 1987 m. spalio 15 d. dirbo Grigiškių poliklinikoje vaikų gydytoja. Ryšium su darbu jai buvo suteiktas kambarys bendrabutyje Jaunimo g. 2, Grigiškėse, kuriame ji gyveno iki 1992 metų. 1991 m. atsakovė priėmė Lietuvos pilietybę, o 1993-04-09 jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pilietės pasas LA701090. 1992 m. atsakovei buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), o 1993-03-24 - pasirašyta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė apmokėjo nustatytą buto kainą ir sutartį įregistravo VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Privatizuotame bute atliktas einamasis remontas, atsakovė prisidėjo prie šio daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto, nes butų savininkų lėšomis buvo keičiamas namo stogas, suremontuota šildymo sistema ir kanalizacija. 1998 metais atsakovė ištekėjo už Šveicarijos piliečio ir 1999 m. išvyko laikinai gyventi ir dirbti į Šveicariją, savo gyvenamojo ploto toje šalyje neturi. Grigiškėse jai priklausančiame bute šiuo metu gyvena ir jos tėvai. Atvykusi į Grigiškes, atsakovė gyvena savo bute su visa šeima, apmoka visas komunalines paslaugas, neturi įsiskolinimo. Kaip Lietuvos pilietė atsakovė turėjo teisę į vieno buto privatizavimą ir šia teise pasinaudojo, jokių teisės normų nepažeidė.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-10-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė savo teises gina kaip L. J. teisių ir pareigų perėmėja. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji pagal įstatymą arba testamentą būtų paveldėjusi savo mirusios dukters L. J. turtą ar turtines teises. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, apie tai, kad ieškovė priėmė palikimą t.y. pradėjo faktiškai jį valdyti. Teismas, vadovaudamasis šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis J. V. 1992-08-07 ir 1992-08-10 pateikė prašymus Trakų notarų biurui dėl paveldėjimo pagal įstatymą priėmimo ir papildomus dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad 1992-12-02 raštu Nr. 09-727 AB „Grigiškės“ pareikalavus grąžinti buto, kuriuo naudojosi ieškovės dukra, raktus, ieškovė šį reikalavimą įvykdė, tuo pripažindama, kad pretenzijų į ginčo butą neturi. Teismas pažymėjo, kad 1992-12-28 Trakų rajono notarų biuro notarė raštu pranešė ieškovei apie atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir byloje nėra įrodymų, jog šis notaro atsisakymas buvo skundžiamas teismui ir kad toks atsisakymas būtų pripažintas nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nebūdama L. J. teisių perėmėja ir įstatymine atstove, neturi subjektinės teisės reikalauti patvirtinti, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. J. ir AB „Grigiškės“ buvo sudaryta.

Atsakovas AB „Grigiškės“, atsisakydamas ieškovei leisti privatizuoti ginčo butą, kuriame iki mirties gyveno ieškovės dukra, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, ieškovės teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, nes ieškovė jau buvo pasinaudojusi LR Butų įstatymo suteikta lengvata (lengvatine tvarka gali būti privatizuotas tik vienas butas).

Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių kad ji, nebūdama įstatymine L. J. teisių perėmėja, turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp L. J. ir AB „Grigiškės“, negali būti patenkinta. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 828), sudarytą 1993-03-04 tarp atsakovų A. K. ir AB „Grigiškės“ bei pripažinti negaliojančia buto teisinę registraciją netenkintinas, kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių nagrinėti ginčą iš esmės dėl šio materialinio teisinio santykio (1964 m. LR CK 176 str., 567 str. 1 d., 573 str. 1 d. 1 p., 587 str., CK 6.43 str. 1 d.).

Ieškovė E. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-09 sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovės velionė dukra įvykdė visas buto privatizavimo sąlygas pagal tuo metu galiojantį įstatymą. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta, nes atsakovas nepadėjo sunkiai sergančiai ieškovės dukrai įforminti notarinį patvirtinimą, nors buvo surašytas tėvui įgaliojimas, kas pagrįstai traktuotina kaip vengimas sudaryti sutartį. Teismo išvada, kad ieškovė, nebūdama dukros teisių perėmėja ir įstatymine atstove, neturi subjektinės teisės reikalauti patvirtinti, kad sutartis buvo sudaryta, yra neteisinga, nes neatitinka įstatymo reikalavimų. Ieškovė ir jos vyras V. J. 1992-08-07 ir 1992-08-10 Trakų notarei pateikė prašymus dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir išreiškė valią paveldėti dukrai priklausantį butą. Aplinkybės, kad notaras neteisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tuo pagrindu, kad nebuvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, ir kad šių notaro veiksmų jie neapskundė, yra nereikšmingos, nes ieškovė yra dukros teisių perėmėja pagal įstatymą ir išreiškė valią perimti jos turtines teises, o notaro neteisėti veiksmai nepanaikino jos subjektinių teisių. Paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas nereiškia, kad ieškovė nėra įstatyminė turtinių teisių perėmėja. Ieškovė palikimą priėmė, nes laiku padavė pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą. Aplinkybę, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, rodo ir tai, kad ieškovė turėjo dukros buto raktus, po dukros mirties gyveno jos bute, tvarkė daiktus ir pan. Raktus nuo buto primygtinai reikalavo atiduoti atsakovas, o po dukros mirties ieškovė patyrė didelę moralinę traumą, emocinę depresiją, o tuo pasinaudojo atsakovas. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė yra mirusios dukros teisių perėmėja ir įstatyminė atstovė ir turi subjektinę teisę reikalauti patvirtinti, kad sutartis buvo sudaryta.

Atsakovas AB „Grigiškės“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, 2006-10-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, sąžiningas ir atitinkantis protingumo kriterijus, o su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jame klaidingai nurodyta, kad ieškovės duktė pilnai pinigus už buto privatizavimą sumokėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir ją patvirtinti notariškai. Ieškovė klaidingai nurodė, kad po dukters mirties gyveno jos bute, tvarkė jos daiktus ir pan. Ieškovė ginčo bute niekada negyveno ir jo faktiškai nevaldė, nes kitaip nebūtų galėjusi privatizuoti buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė atidavė raktus ir atsakovo AB „Grigiškės“ reikalavimą įvykdė todėl, kad pati pripažino, jog neturi teisės į ginčo butą. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, kad ji po dukters mirties buvo tokios būsenos, jog nebūtų galėjusi savarankiškai priimti sprendimus. Ieškovės atlikti veiksmai renkant dokumentus, kreipiantis į įvairias institucijas, tačiau iki galo nerealizuojant savo teisių, tik patvirtino, kad iškovė turėjo visas galimybes veikti savo nuožiūra ir priimti savarankiškus sprendimus. Kadangi L. J. buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, jos notariškai nepatvirtino, o butas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre L. J. vardu, ieškovės dukra neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą, todėl šis butas netapo ir paveldėjimo teisės objektu. Ieškovė neįvykdė pareigos pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Nuo 1992-09-01 ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų priimtas jos dukters palikimas, o į teismą taip pat nesikreipė, notaro veiksmų neskundė.

Atsakovas UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant iš dalies, atnaujinant ieškinio senaties terminą, pripažįstant negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1993-03-04 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.828), sudarytą tarp A. K. ir AB „Grigiškės“, taikant restituciją ir pripažįstant, kad 1992-02-14 buvo sudaryta buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. J. ir AB „Grigiškės“, likusioje dalyje ieškinį atmetant.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad 1989-09-22 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su L. J. (1 t., b.l. 162-163).

1991-10-15 L. J. pateikė Bendrai įmonei „Grigiškės“ pareiškimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo (1 t., b.l. 17-18, 33-34).

1991-10-23 įmonės įgaliotas asmuo J. S. (reg. Nr.470) patvirtino L. J. parašo tikrumą susitarime pirkti butą (duomenys neskelbtini), L. J. vardu (1 t., b.l. 19-20). L. J. , gimusi (duomenys neskelbtini) Grigiškėse (1 t., b.l. 31-31), buvo registruota nuo 1986-09-10 ( 1 t., b.l. 38) ir gyveno viena ( duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23, 33-34, 35-36).

1992-01-15 Bendra įmonė „Grigiškės“ priėmė iš L. J. 196 rub. už dokumentų įforminimą (1 t., b.l. 24-25, 53-54).

1992-02-13 L. J. sumokėjo 48,80 rub. už buto privatizavimą valstybei (1 t., b.l. 24-25, 53-54).

1992-02-13 Bendros įmonės „Grigiškės“ vadovo vardu buvo patvirtintas buto (duomenys neskelbtini)įkainojimo aktas (1 t., b.l. 21), su kuriuo L. J. susipažino 1992-02-13.

1992-02-13 Lietuvos onkologijos centro direktorius patvirtino (reg. Nr.50) įgaliojimą (1 t., b.l. 39-40), kuriuo L. J. , būdama ligoninėje ir negalėdama atvykti, įgaliojo tėvą V. J. jos vardu sudaryti buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį

1992-02-14 Bendra įmonė „Grigiškės“ priėmė L. J. vardu sumokėtą 3660,09 rub. sumą už buto privatizavimą (1 t., b.l. 24-25, 53-54).

1992-02-14 mirė L. J. , būdama 24 metų amžiaus (1 t., b.l. 28).

1992-08-07 V. J. pateikė Trakų notarinei kontorai pareiškimą (1 t., b.l. 29-30), kuriuo atsisakė pagal įstatymą priklausančios paveldimo turto, likusio po dukters L. J. mirties, dalies žmonos E. J. naudai.

1992-08-10 E. J. pateikė pareiškimą (1 t., b.l. 26-27) Trakų notarinei kontorai, prašydama jos vardu įforminti pagal įstatymą paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), po dukros L. J. mirties, nurodydama kitą paveldėtoją – tėvą V. J. .

1992-09-01 Bendra įmonė „Grigiškės“ raštu (1 t., b.l. 43) į E. J. prašymą (1 t., b.l. 41-42) nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), privatizuoti E. J. vardu pagal Vyriausybės 1992-04-07 nutarimą Nr. 249 negalima, nes ji jau yra privatizavusi kitą butą lengvatine tvarka.

1992-12-02 Bendra įmonė „Grigiškės“ raštu Nr.09-727 (1 t., b.l. 44) pareikalavo iš ieškovės grąžinti buto (duomenys neskelbtini) raktus.

1993-03-24 buvo sudaryta (1 t., b.l. 52, 111, 152, 2 t., b.l. 22-23) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr.828), tarp A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir AB „GRIGIŠKĖS“ (į/k 110012450).

1993-09-22 E. J. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 1994 m. E. J. buvo gydyta dėl (duomenys neskelbtini), 1995 m. pagal AB „Grigiškės“ fabriko med. punkto siuntimą buvo MDEK komisijoje, pripažinta 2 grupės invalide (1 t., b.l. 13).

1995-02-21 iš AB „Grigiškės“ vyr. finansininkės pareigų (1 t., b.l. 8-9) buvo atleista J. J. pagal DSĮ 26 str. 10 p. (darbo sutarties pasibaigimas, kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo).

1995-02-21 E. J. buvo paskirta 2 grupės invalidumo pensija 348,78 Lt sumai (1 t., b.l. 10) iki 2004 m. gruodžio mėnesio.

1998 m., 2001 m., 2003 m. E. J. gydyta dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13).

2002-12-16 E. J. kreipėsi (1 t., b.l. 46-47) į AB „Grigiškės“ išduoti pažymą apie tai, kad už privatizavimą buto (duomenys neskelbtini), priklausantį jos dukteriai L. J. , sumokėta 3660,09 rub.

2003 metų sausio mėnesį E. J. gavo invalidumo ir našlės pensiją 441,05 Lt sumai (1 t., b.l. 7).

Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į viešąjį interesą – teisingą butų privatizavimo vykdymą valstybėje. Atsakovas AB „Grigiškės“ iki šiol nėra grąžinęs L. J. sumokėtų pinigų. Atsakovas AB „Grigiškės“, kaip juridinis asmuo, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis ir, gavęs visus L. J. pinigus už privatizuojamą butą (duomenys neskelbtini) būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, nesiėmė operatyvių priemonių įforminti notarine tvarka pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės dukrai, kuri dėl sunkios ligos būdama ligoninėje, parašė įgaliojimą savo tėvui V. J. (įgaliojimas patvirtintas Onkologijos centro direktoriaus) sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbiomis tokias ieškinio senaties praleidimo priežastis. 1993-09-22 E. J. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 1994 m. E. J. buvo gydyta dėl (duomenys neskelbtini), 1995 m. pagal AB „Grigiškės“ fabriko med. punkto siuntimą buvo MDEK komisijoje, pripažinta 2 grupės invalide (1 t., b.l. 13). J. J. 1995-02-21 iš AB „Grigiškės“ vyr. finansininkės pareigų (1 t., b.l. 8-9) buvo atleista pagal DSĮ 26 str. 10 p. (darbo sutarties pasibaigimas, kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo). 1995-02-21 E. J. buvo paskirta 2 grupės invalidumo pensija 348,78 Lt sumai (1 t., b.l. 10) iki 2004 m. gruodžio mėnesio. 1998 m., 2001 m., 2003 m. E. J. gydyta dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13). Šių aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis, sudarančiomis teisinį pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, bei siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą butų privatizavimo proceso vykdymą ir teisingumą valstybėje. Dėl šių argumentų kolegija atmeta visų atsakovų prašymus taikyti ieškinio senatį (1964 m. LR CK 83 str., 90 str. 2 d.; LR CK 1.124 str., 1.130 str., 1.131 str. 2 d.).

Tiek 1964 m. Civilinio kodekso, tiek 2000 m. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka (1964 m. CK 58 str., 2000 m. CK 1.93 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi reikalavimo teises, nes 1992-02-14 mirus jos dukrai L. J. , 1992-08-10 pateikė pareiškimą (1 t., b.l. 26-27) Trakų notarinei kontorai, prašydama jos vardu įforminti pagal įstatymą paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), po dukros L. J. mirties.

Kolegija daro išvadą, kad ieškovė dukters palikimą priėmė, pateikdama notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, neturi teisinės reikšmės, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs terminų, per kuriuos turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad ieškovė priėmė palikimą ir yra teisėta L. J. palikimo paveldėtoja pagal įstatymą (1964 m. LR CK 587 str., 591 str., 598 str., 599 str.).

1992-02-13 Bendros įmonės „Grigiškės“ buto (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktu (1 t., b.l. 21) buvo nustatyta buto kaina, kurią ieškovės dukra 1992-02-14 pilnai sumokėjo (1 t., b.l. 24-25, 53-54). Kolegija neturi pagrindo abejoti 1992-02-13 buto (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktu (1 t., b.l. 21), nes jis nėra nustatyta tvarka nuginčytas.

Akivaizdu, kad atsakovas įmonė „Grigiškės“, nurodydamas, kiek reikia sumokėti už perkamą butą, ir priimdamas minėtą mokestį, išreiškė savo valią dėl buto pardavimo ieškovės dukrai. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad pirkėjui įmokėjus buto kainą, nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama. Šiuo atveju ne ieškovės dukra, perkanti butą, bet atsakovas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, turėjo operatyviai inicijuoti ir organizuoti pirkimo-pardavimo įforminimą notarine tvarka (LR CPK 182 str. 1 p.).

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas operatyviai inicijavo buto pirkimo-pardavimo sutarties notarinį patvirtinimą. Vien sutarties nepatvirtinimas notarine tvarka negali būti traktuojamos kaip pardavėjo valios nebuvimas. Aplinkybės, kad atsakovas ir ieškovės dukra, susitarę dėl pagrindinių buto pirkimo-pardavimo sąlygų ir įvykdę šį sandorį, jo neįformino notarine tvarka, savaime nereiškia, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas.

Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka dėl to, kad atsakovas po to, kai buvo įvykdytos pagrindinės sandorio sąlygos, nesiėmė operatyvių priemonių, kad sandoris būtų patvirtintas notarine tvarka, nors tai buvo atsakovo pareiga. Kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, kad 1992-02-14 buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. J. ir AB „Grigiškės“. Pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 253 str., galiojusį sandorio sudarymo metu, ginčo buto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos buvo įvykdytos, o atsakovas už butą gautų pinigų nėra grąžinęs iki šiol (CK 1.63 str., 6.159 str.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės dukra Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įgijo subjektines teises, už perkamą butą sumokėjo visą buto kainą bei į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo patvirtinta notaro dėl atsakovo AB „Grigiškės“ kaltės, patvirtina tokios sutarties sudarymą, pripažįstant, kad 1992-02-14 buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. J. ir AB „Grigiškės“ (1964 m. CK 58 str., Butų privatizavimo įstatymas, LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d., CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 3 d.).

Tai, kad 1992-12-02 ieškovei buvo pateiktas raštas Nr.09-727, kuriuo atsakovas AB „Grigiškės“ pareikalavo grąžinti buto, kur iki mirties gyveno ieškovės dukra, raktus, ir ieškovė šį reikalavimą įvykdė, savaime nereiškia, kad ieškovė pripažino neturinti teisių į ginčo butą.

Kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Grigiškės“, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu ir tuometiniu ieškovės darbdaviu (1 t., b.l. 8-9), pasinaudojo savo padėtimi (darbdavys yra stipresnis darbo teisinių santykių subjektas) ir iš ieškovės (tuometinės vyr. finansininkės) pareikalavo grąžinti ginčo buto raktus, o L. J. sumokėtų pinigų negrąžino. Kolegija daro išvadą, kad ginčo buto raktų grąžinimas nepanaikina ieškovės dukters atliktų veiksmų, reikalingų buto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmenybės nustatymą, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimą, notarinių dokumentų pasirašymo tvarką, nustatė, kad, atlikdamas notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių asmenų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę. Tvirtinant sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas, patikrinamas sandorių dalyvių parašų tikrumas. Asmenybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente. Notaro tvirtinami sandoriai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį pasirašė jis (Notariato įstatymo 31 str., 32 str. (1992 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr.I-2882 redakcija)).

Šiuo atveju akivaizdu, kad spausdinimo mašinėle 1993-03-24 sudarytoje (1 t., b.l. 52, 111, 152) buto, esančio Mokyklos g. 6 - 5, Grigiškėse, pirkimo-pardavimo sutartyje (reg. Nr.828), tarp A. K. ir įmonės „Grigiškės“, virš notarės tvirtinamojo įrašo yra tik įmonės, kaip pardavėjo, atstovo parašas, o grafoje „pirkėjas“ – A. K. parašo nėra. Šiame sandoryje notarės tvirtinamajame įraše nurodyta, kad šalys sutartį pasirašė notarės akivaizdoje.

Kolegija kritiškai vertina notarės raštišką paaiškinimą (1 t., b.l. 151), kad pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja pasirašė šalia notarės parašo, o ne toje vietoje, kur yra grafa „pirkėjas“. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad tvirtinant dvišalį sandorį prieš notaro tvirtinamąjį įrašą turi būti abiejų sandorio šalių, išreiškiančių valią dėl sandorio turinio, parašai, kurių tikrumą liudija notaras. Parašai, atlikti po notaro tvirtinamojo įrašo, nesukelia teisinių pasekmių (Notariato įstatymo 31 str., 32 str. (1992 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr.I-2882 redakcija); LR CPK 182 str. 1 p.).

Teismas konstatuoja, kad sandoris, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Kolegija daro išvadą, kad šie duomenys sudaro teisinį pagrindą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1993-03-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.828), sudarytą tarp A. K. ir AB „Grigiškės“, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir pažeidžiantis ieškovės dukros teises ir ieškovės teisėtus interesus, prieštaraujantis visuomenės interesams - geros moralės normoms (Notariato įstatymo 31 str., 32 str. (1992 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr.I-2882 redakcija)).

Teismas pripažįsta A. K. nesąžininga įgijėja, nes ji, nebūdama įmonės „Grigiškės“ darbuotoja, pretendavo į ginčo butą, o 1993-03-24 sudarytoje buto, esančio Mokyklos g. 6 - 5, Grigiškėse, pirkimo-pardavimo sutartyje (reg. Nr.828), virš notarės tvirtinamojo įrašo yra tik įmonės, kaip pardavėjo, atstovo parašas, o grafoje „pirkėjas“ – A. K. parašo nėra. Tai sudaro teisinį pagrindą taikyti restituciją ir išieškoti iš AB „GRIGIŠKĖS“ 97,60 Lt A. K. naudai. Iš neteisėtų aktų negali atsirasti teisėta nuosavybė.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip sandoris, neatitinkantis nurodytų įstatymo reikalavimų ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, visuomenės interesams - geros moralės normoms, pažeidžiantis ieškovės teises bei viešąjį interesą – teisėtą nuosavybės įsigijimą (1964 m. LR CK 47 str., 48 str., 59 str., 255 str.; LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 9 str., 10 str.; LR CK 1.5 str., 1.80 str. 2 d., 1.81 str., 1.95 str. 1 d., 4.96 str., 6.145 str.; LR CPK 5 str., 177 str., 178 str., 182 str. 1 p.). Ginčo buto pagerinimo išlaidos šiai bylai neturi reikšmės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atmestinas ieškinys kitoje dalyje. Atmestinas ieškinys atsakovo UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ atžvilgiu, nes šis atsakovas nėra ginčijamo sandorio šalimi ir nėra priėmęs pinigų iš L. J. dėl buto ( duomenys neskelbtini) privatizavimo. Kolegija pažymi, kad UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ nėra perėmęs AB „Grigiškės“ teisių ir pareigų dėl buto ( duomenys neskelbtini) privatizavimo L. J. vardu. Atsakovas AB „Grigiškės“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes pagal 1993-05-27 perdavimo-priėmimo aktą (1 t., b.l. 96-104) neperdavė UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ finansinių įsipareigojimų dėl ginčo buto. Kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi 1993-05-27 perdavimo-priėmimo aktu (1 t., b.l. 96-104), nes jis nėra nustatyta tvarka nuginčytas.

Kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą pripažinti negaliojančia buto (esančio duomenys neskelbtini) teisinę registraciją A. K. vardu, nes šiuo metu dėl to nėra ginčo.

Tai, kad ginčo butas yra registruotas kaip atsakovės A. K. nuosavybė, nėra teisinė kliūtis šio sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju nereikia panaikinti buto registracijos atsakovės vardu. Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo ir paskelbimo ir yra privalomas visiems subjektams ir atskiro teismo sprendimo panaikinti ginčo buto teisinę registraciją nereikia. Šis teismo sprendimas sudaro teisinį pagrindą atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, tame tarpe ir atlikti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre dėl ieškovės dukros nuosavybės teisių į butą. Teismas taiko restituciją, kuri nustatyta tvarka atkuria iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir nuosavybės teises į ginčo butą ieškovės dukros vardu (LR CPK 5 str., 18 str., 331 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, išsprendžiant bylą ieškovės naudai, apeliantei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos:

- dėl žyminio mokesčio 200 Lt (1 t., b.l. 5), 100 Lt (1 t., b.l. 201) ir 150 Lt (2 t., b.l. 109), viso 450 Lt sumai;

- dėl skelbimų spaudoje 292,75 Lt (1 t., b.l. 183) ir 244 Lt (2 t., b.l. 98), viso 536,75 Lt sumai.

Kolegija daro išvadą, kad atsakovai A. K. ir AB „Grigiškės“ turi atlyginti po 493,37 Lt bylinėjimosi išlaidų E. J. naudai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio mėn. 09 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1993 m. kovo 24 d. buto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.828), sudarytą tarp A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir AB „GRIGIŠKĖS“ (į/k 110012450). Taikyti restituciją ir išieškoti iš AB „GRIGIŠKĖS“ 97,60 Lt A. K. naudai.

Pripažinti, kad 1992 m. vasario 14 d. buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp L. J. ir AB „GRIGIŠKĖS“.

Atmesti ieškinį kitoje dalyje.

Išieškoti iš A. K. ir iš AB „GRIGIŠKĖS“ po 493,37 Lt bylinėjimosi išlaidų E. J. naudai.