Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respubli­kos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 38 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), 1 900 eurų bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2022 m. sausio 22 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje, kilusio konflik­to metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą A. S., kumščiu suduoda­mas jam ne mažiau kaip du–tris smūgius į kairę galvos pusę, ir suėmęs jį už drabužių nutempė nuo krosnies ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 97–99) matyti, kad 2022 m. sausio 22 d. apie 20 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), gyvena­mojo namo kambaryje, V. S. kilusio konflikto metu rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį bei paėmęs už rankos numetė nuo krosnies tėvą A. S., taip sužalodamas jį ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Pažymėtas smurtą galintis rodyti požymis: sudžiūvęs kraujas prie kairės ausies.

Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų (1 t., b. l. 105–108) matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona T. S.. 2022 m. sausio 22 d. apie 19 val. atvažiavo jų sūnus V. S., kuris gyvena Vilniuje. Tuo metu jis buvo namo rūsyje, kūrė krosnį. Kai iš rūsio parėjo į kambarį, sūnus jau buvo atvažiavęs, jį iš Druskininkų parvežė draugas. Bendraujant su juo pastebėjo, kad jis jau yra išgėręs alkoholio, nes siūbavo, neriš­liai kalbėjo. V. parsivežė du butelius 0,5 litro talpos degtinės. Vienas butelis jau buvo pusiau nugertas, o kitas pilnas. Pasiūlė jam kartu išgerti. Iš pradžių atsisakė, bet kai sūnus pradėjo skųstis, kad jis su juo nebendrauja, niekada neišgeria, nusileido ir prisėdo su juo išgerti alkoholio kambary­je. Jie abu išgėrė jau pradėtą butelį degtinės, buvo likę apie pusė, ir pusę pilno butelio. Tuomet sūnus išėjo į lauką parūkyti. Jis tuo metu buvo nuėjęs į virtuvę, o po to atsisėdo prieškambaryje ant krosnies. Kai V. grįžo parūkęs, pamatė, kad jis dar labiau apsvaigęs. Jis paprastai nerūko, mano, kad, kai parūkė, jam tas suveikė ir labiau apsvaigo. Prieškambaryje V., stovėdamas priešais jį, pradėjo ant jo rėkti, keikti. Nesuprato, kodėl jis ant jo rėkia, nes iki tol, kol išėjo parūky­ti, jie bendravo gražiai, jokio konflikto nebuvo. V. pasakė, kad apsiramintų arba iškvies policiją. Kai išgirdo, kad kvies policiją, jis „pasiuto“ ir šoko ant jo, pradėjo dešinės rankos kumščiu daužyti jam galvą, pataikė į kairę galvos pusę. Kiek sudavė smūgių nežino, neskaičiavo, jam atrodo, kad trenkė du–tris kartus. Dėl smūgių jam iš kairės ausies pradėjo bėgti kraujas. Tuomet V. suėmė jam už drabužių ir nutraukė jį nuo krosnies. Kai nukrito ant grindų, V. nuo jo atsitrau­kė. Tuomet atbėgo žmona ir pradėjo rėkti ant sūnaus, ką jis daro. Kur tiksliai konflikto metu buvo žmona, nežino, jam atrodo, ji buvo virtuvėje arba kambaryje. Ar ji matė, kaip V. jam trenkė, nežino. Jam nuo suduotų smūgių skaudėjo, bėgo kraujas iš ausies. V. tuo metu nuėjo į kambarį, o jis prarado sąmonę. Po to atsimena, kaip atvažiavo kitas sūnus M. S. ir jo draugė S. G.. Nežino, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš pradžių atvažia­vo policija, pareigūnai jam patikrino blaivumą, įpūtė apie dvi promiles. Po to atvažiavę medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Alytaus ligoninę, kur atliko rentgeno tyrimą, nustatė, kad lūžių nėra. Medikai sakė, kad jam trūkęs ausies būgnelis. Jam buvo ištinęs kairės rankos riešas, ranką susižalojo maždaug prieš tris savaites, krito ant laiptų, gaudydamas anūkę. Tą dieną V. pas juos buvo atvažiavęs vienas, dukros nebuvo atsivežęs, gyrėsi, kad Druskininkuose pripirko dukrai drabužių. Su sūnumi visad gerai sutardavo, jis kasdien paskambindavo, jie nuolat bendraudavo. Anksčiau tarp jų niekad nebuvo tokių konfliktų, smurto taip pat nėra buvę. Kartais, kai išgeria, sūnus pradeda šnekėt visokias nesąmones ir rėkia neaišku dėl ko. Ant sūnaus V. nepyksta, jam atleidžia, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Pas medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips ateity­je.

Iš liudytojos S. G. parodymų (1 t., b. l. 120–124) matyti, kad gyvena Vilniuje su savo vaikinu M. S.. Jo tėvus A. S. ir T. S. pažįsta apie metus laiko, apie pusantrų metų pažįsta M. brolį V. S.. Kadangi V. dirba ir gyvena Vilniuje, kai ji važiuodavo pas savo tėvus į Lazdijus, paimdavo ir V., nuvežda­vo pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš pusę metų V. tėvai paprašė jos, kad daugiau jo neparvežtų pas juos į namus, sakė, kad jis atvažiavęs pastoviai vartodavo alkoholį, konfliktuodavo, triukšmaudavo, jam vaidenasi, kai girtas. 2022 m. sausio 22 d. apie 19.30 val. jai paskambino T. S. ir sakė, kad V. sumušė tėvą, kuris gulėjo be sąmonės. Iškart po skambučio ji su M. išvažiavo pas jo tėvus. Važiuojant skambino T., bet niekas neatsiliepė. Tada skambino V., atsiliepė T., girdėjosi riksmai, T. buvo išsigandusi, pasimetusi, sakė, kad V. sumušė tėvą ir jis guli be sąmo­nės. Maždaug už pusantros valandos atvyko į (duomenys neskelbtini). Kai priėjo prie namo lauko durų, iš vidaus girdėjosi riksmai. Atidarę duris, pirmiausia pamatė V., kuris buvo stipriai neblaivus, svirduliavo į šonus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, keikėsi, rėkė. Kai užėjo į prieangį, A. sėdėjo ant koklinės krosnies, jam ant kairės ausies buvo sukrešėjęs kraujas. Kraujo šiek tiek buvo ir ant grindų prie krosnies. Tai pamačiusi, ji išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Apie 21 val. atvyko policijos pareigūnai, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. T. pareigū­nams paaiškino, kad V. dešinės rankos kumščiu pradėjo daužyti tėvui į kairę galvos pusę, suėmęs už drabužių nutempė nuo krosnies, A. parkrito ant žemės ir prarado sąmonę, jam iš kairės ausies bėgo kraujas. Pareigūnai patikrino V., A. ir T. blaivumą. Tada atvyko greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo A., įtarė galvos sutrenkimą ir išvežė į Alytų. Policijos pareigūnai išvežė V.. Ji su M. nuvažiavo į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, ten laukė, kol A. padarė rentgeno tyrimą. Gydytojai apžiūrėjo A. ir išleido namo. Jiems važiuojant automobiliu pastebėjo, kad A. prasčiau girdi, nei iki to vakaro įvykių. Jis sakė, kad gydytojai jam nustatė galvos sutrenkimą, skundėsi, kad skauda galvą. Parvežė A. į namus, o patys grįžo atgal į Vilnių. Apie A. sužalojimus žino tik tiek, kiek jis pasakė vežant jį namo.

Iš liudytojos T. S. parodymų (1 t., b. l. 127–130) matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru A. S.. 2022 m. sausio 22 d. iš Vilniaus į svečius atvažiavo jų sūnus V. S.. Jis atvažiavo vakare, galėjo būti apie 19 val. Bendraujant su juo pastebėjo, kad jis jau yra išgėręs alkoholio, nes siūbavo, nerišliai kalbėjo. V. parsivežė du butelius 0,5 litro talpos degtinės. Ji, V. ir A. nuėjo į kambarį, kur prieš tai žiūrėjo televizorių, atsisėdo prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholį, kurį buvo atsivežęs V.. Begeriant A. su V. susiginčijo. Dėl ko jie susiginčijo, nepamena, pati tuo metu buvo stipriai neblaivi, dėl to neatsimena visų įvykio aplinkybių. Kai A. ir V. susipyko, ji nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė, nenorėjo dalyvauti jų konflikte, kai jie susipyksta, ji jų nepristoja. Būdama kitame kambaryje, girdėjo, kaip jie rėkė vienas ant kito. Po to išgirdo bildesius, lyg kažkas nukrito, kažkur atsitrenkė, tuomet ji atsikėlė, bet tiksliai nieko neatsimena. Neatsimena, ar po bildesių nuėjo pažiūrėti, kas vyksta ar ne. Ji jų konflikto nematė, nematė, ar V. sudavė tėvui, ar nutempė jį nuo krosnies. Neatsimena, ar ji tą vakarą kažkam skambino, ar ne. Atsimena tik, kaip, išėjusi iš kambario, pamatė A., gulintį ant grindų. Kai ji atėjo į prieangį, jis prarado sąmonę, jam iš kairės ausies bėgo kraujas. Po kurio laiko atvažiavo kitas sūnus M. S. ir jo draugė S. G., kuri iškvietė policiją. Jai atrodo, kad V. tuo metu nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė. Atsimena, kad atvažiavo policija, nustatė jai girtumą, įpūtė virš dviejų promilių. A. apžiūrėjo medikai ir išvežė į Alytaus ligoninę, policija išvežė V., išvažiavo ir M. su S.. Su vyru šnekėjo tik kitą dieną, jis sakė, kad Alytuje jį apžiūrėję gydyto­jai nustatė galvos sumušimą, įtarė, kad trūkęs kairės ausies būgnelis. Kai paklausė, kaip jis girdi, atsakė, kad girdi taip pat, kaip ir ankščiau, abiem ausimis, įprastai. A. buvo ištinęs kairės rankos riešas, jis ranką susižalojo maždaug prieš tris savaites, kai krito ant laiptų, gaudydamas anūkę. Su sūnumi tiek ji, tiek A. visad gerai sutardavo, V. daug jiems padėdavo, remontą padarydavo, malkų parveždavo. Iki to vakaro tarp jų konfliktų nėra buvę, smurto taip pat nėra buvę. V. kartais, kai išgeria, pradeda šnekėt visokias nesąmones, rėkia neaišku dėl ko, bet, kai būna blaivus, su juo sutaria gerai.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota smurto žymė. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad V. S. smurtau­damas sukėlė savo tėvui fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas savo artimajam giminaičiui.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuo­ju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 42, 45–47).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. S. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 185–188, 190–196); baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 10–25); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna (2 t., b. l. 26–27, 28); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 32); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog V. S. gauna socialinę pašalpą, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi (2 t., b. l. 36).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplin­kybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­tamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad smurtas didesniu intensyvumu nepasižymėjo, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs, V. S. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažinti­na, kad ši bausmė kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendini­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Įgyvendinant bausmės paskirtį, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš artimąjį giminaitį (tėvą), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 38 MGL, t. y. 1 900 Eur bauda, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubli­kos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuospren­džiu paskirta ir neatlikta bausme – 38 MGL, t. y. 1 900 eurų bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti V. S. subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui ir 38 MGL, t. y. 1 900 eurų baudą.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. S. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 23 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėji­mo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. S..

Išaiškinti V. S., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. S., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuo­ju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumen­to gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.