Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji A. B. yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, 2018 m. sausio 11 d., apie 21-24 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų A. B., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamasis M. Š. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neneigė fakto, kad su A. B. turėjo lytinių santykių. Pasak kaltinamojo, jie susitikdavo draugų rate ir leisdavo laiką. Apie mokslus ir mokytojus su nukentėjusiąja nėra kalbėję. Mokykloje yra buvęs su A. vaikinu, kai ėjo jos sveikinti kažkokia proga. Kaip nurodė kaltinamasis, su A. vaikinu nekalbėjo kelintoje klasėje A. mokosi. Kiek A. metų, kaltinamasis teigia nežinojęs, jai būtų davęs apie 16 metų. Su A. iki lytinių santykių kartu su draugais buvo susitikęs gal 4-5 kartus, stotyje. Kaltinamojo vertinimu, A. normaliai bendravo, todėl nesusidarė įspūdis, kad ji būtų vaikiška, tačiau negalėtų jos apibūdinti kaip brandžios asmenybės, turbūt dėl metų. A., kaltinamojo vertinimu, yra žemiau negu jo interesų lygis, tačiau negali pasakyti dėl ko, gal dėl charakterio. Kaip nurodė kaltinamasis, žemesnio intereso lygio, jis paaiškinti nemoka.

Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad kaltinamąjį M. Š. pažįsta, su juo susipažino per savo draugus G. G. ir E. B. Kai su juo susipažino, jai buvo 14 metų. Su M. susitikdavo tada, kai su G. eidavo į stotį, ten jis kartais ateidavo. Pasak nukentėjusiosios, stotyje nieko neveikdavo, sėdėdavo ir viskas. Su M. buvo draugai. Iki to laiko, kol įvyko lytiniai santykiai, su M. bendravo gal 2 mėnesius. Per tą laiką buvo su M. susitikę gal kokius 5-6 kartus. Stotyje jie kalbėdavo, neprisimena apie ką. Nukentėjusioji nurodė, kad M. nežinojo, kiek jai yra metų, nes ji jam to nebuvo sakiusi, taip pat ji nesakė, į kurią klasę, ar mokyklą ji einanti. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad lytiniai santykiai įvyko jos iniciatyva, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad lytinius santykius su kaltinamuoju turėjo, nes jautė jam simpatiją.

Be kaltinamųjų parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti nepilnamečiai liudytojai E. B. ir G. G., kurie buvo kaltinime nurodyto įvykio dalyviais.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Vis dėlto vien tik šių požymių nepakanka siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat vienas iš esminių baudžiamosios atsakomybės aspektų yra nusikalstamos veikos pavojingumas, kuris yra būtinas visų nusikalstamų veikų sudėties požymis. LR BK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika. Pavojingumo nuostatos kaip vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymio ignoravimas gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Taip pat svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamo kaltinimo kontekste pažymėtina, kad LR BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą nėra laikomas nusikaltinimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Esant šioje teisės normoje nurodytoms aplinkybėms nusikalstama veika įstatymo leidėjo nėra laikoma pavojinga, nors ji formaliai ir atitinka visus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Sprendžiant apie asmens dvasinę brandą reikia vadovautis tokiomis kategorijomis – ar asmuo jau yra suaugęs, ar pakankamai subrendęs, kad kurtų savarankišką gyvenimą, suvoktų realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Siekiant įvertinti šias aplinkybes teismo posėdžio metu kaip specialistė buvo apklausta Šiaulių apygardos teismo psichologė Vaida Šarauskienė, kuri nurodė, kad nepaisant to, jog socialinę žmonių brandą labai sunku pamatuoti ir ekspertai dažnai pabrėžia, kad nėra sukurto instrumento tai nustatyti, tačiau šiuo atveju specialistė pažymėjo nesant esminio brandos skirtumo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Pasak specialistės, abiejų interesai atitinka paauglystės laikotarpį ir jie iš esmės nesiskiria. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji abu leido laiką kartu, jautė simpatiją, rado bendrų interesų. Tiek vienas, tiek kitas savo amžiaus ribose suvokia ką reiškia turėti lytinių santykių, nė vienam tie santykiai nėra pirmieji, žino lytinių santykių fiziologiją, kas kaip vyksta. Specialistės vertinimu, jeigu interesai labai skiriasi, tai asmenys neleidžia laiko kartu ir tie ryšiai nutrūksta. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste specialistė pažymėjo, kad įvykio dalyvius vienijo bendros temos, juokai, „prikolai“ kaip jie visi įvardijo, teigiamos emocijos, kurias patiria kartu bendraudami. Teismo vertinimu, šie specialistės teiginiai suponuoja išvadą, kad įvykio dalyviai yra panašios paaugliškos brandos, o vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusioji turi specifinių poreikių, kurie neleidžia jai tinkamai kontroliuoti seksualinės energijos, nesuponuoja esminio skirtumo tarp veiksmų dalyvių. Akcentuotina, kad psichologė nepažymėjo, kad šis aspektas būtų esminis bei turintis įtakos dideliam atotrūkiui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dvasinės arba fizinės brandos. Pažymėtina, kad ir įstatymų leidėjas nusikalstamos veikos pavojingumo mažinimą sieja su tokia kategorija kaip nedidelis skirtumas. Tai suponuoja išvadą, kad amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas tarp veiksmų dalyvių gali būti, tačiau jis neturi būti didelis, t. y. esminis. Pagal specialistės pateiktą išvadą, kuri buvo padaryta įvertinus visą aplinkybių kontekstą, t. y. išklausius ne tik kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, tačiau ir kitus įvykio dalyvius, teismas neįžvelgia didelio atotrūkio tarp M. Š. ir A. B. Teismo vertinimu, atotrūkio mažinimą suponuoja ir nukentėjusiosios iniciatyva lytinių santykių atlikimui, lytinių santykių fiziologijos ir prielaidų jiems kilti suvokimas, asmeninė seksualinė patirtis. Be to, ir amžiaus skirtumas nėra esminis, abu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji mokosi, juos abu vienija bendra draugų kompanija, kuri yra panašaus interesų ir požiūrio į gyvenimą lygio. Negalima sutikti su prokurorės baigiamosiose kalbose išreikšta pozicija, kad tarp veiksmo dalyvių esant 4 metų skirtumui M. Š. branda lytiškumo aspektu yra didesnė, todėl jis yra atsakingas už įvykusius santykius ir turi atsakyti baudžiamąją tvarka. Tokia prokurorės pozicija vertintina kaip prielaida, kuria negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta jokių duomenų, kuriuos pripažinus įrodymais, būtų galima daryti išvadas, kad kaltinamojo lytinė branda lytiškumo aspektu yra ženkliai didesnė. Priešingai prokurorės prielaidas paneigia specialistės Vaidos Šarauskienės teismo posėdžio metu duota išvada, kad abu asmenys iš esmės vienodai suvokia lytinių santykių fiziologija, abiem veiksmo dalyviams šie santykiai nėra pirmieji. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 105/2018 (03) matyti, kad A. B. yra lytiškai subrendusi, jos mergystės plėvės savybės leidžia atlikti lytinį aktą ir ji prieš tai jau yra gyvenusi lytinį gyvenimą.

Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamasis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus pateiktus pagal 2018 m. sausio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą grąžinti nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą A. B. (b. l. 48–49).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. P. 2018 m. sausio 13 d. nutarimu įtariamajam M. Š. skirtą kardomąją priemonę periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

M. Š. kaltintą pagal LR BK 151¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Daiktus pateiktus pagal 2018 m. sausio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą grąžinti nukentėjusiosios A. B. atstovei pagal įstatymą A. B.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. P. 2018 m. sausio 13 d. nutarimu įtariamajam M. Š. skirtą kardomąją priemonę periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.