Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-20 · Administracinė byla Nr. I-3399-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
I-3399-644/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3399-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04030-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 12148 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. vasario 20 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis, orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kalėjimo kamerose jam teko nuo 2,5 iki 1,7 kv. m. gyvenamojo ploto, daug vietos patalpose užėmė baldai, o pasivaikščioti buvo išleidžiamas tik vieną valandą per parą, todėl neturėjo galimybės judėti. Paaiškino, kad kamerose buvo mažai natūralaus apšvietimo, nebuvo įrengta ventiliacija, patalpose kaupėsi drėgmė ir pelėsis, o dėl nuolat atidarytų langų patalpose buvo žema temperatūra. Lukiškių TI-K kameros nešvarios, netvarkingos, inventorius sulūžęs ir surūdijęs, jose nebuvo spintelių, lentynų ar dėžių daiktams susidėti, dėl ko asmeninius daiktus pareiškėjas laikė po lova. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nebuvo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Minkštas inventorius (čiužiniai, pledai ir pan.) nešvarus, nedezinfekuojamas, ant plonų čiužinių buvo nepatogu miegoti. Dušo patalpa taip pat įrengta netinkamai, kadangi grindys slidžios, trūko vandens čiaupų, dušo ragelių. Pasivaikščiojimų kiemeliai taip pat netvarkingi. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, diskomfortą ir pan. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi tik dabar sužinojo, jog šis terminas yra praleistas, o atsakovas neinformavo pareiškėjo apie tai, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 32-35) pareiškėjas prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi apie tai, kad jo teisės pažeidžiamos sužinojo tik dabar. Nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Pažymėjo, kad į teismą kreiptis ankščiau neturėjo galimybės, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriose išaiškinta, kokios laikymo sąlygos laisvės atėmimo įstaigose yra tinkamos, nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Taip pat į teismą ankščiau nesikreipė, kadangi bijojo, jog atsakovas su juo susidoros - skirs jam drausmines nuobaudas, perkels į kitas kameras, kuriose pareiškėjas būtų žeminamas. Teigė, kad šioje byloje teismas ginčo laikotarpiui turėtų taikyti Lietuvos higienos normą HN 76:1999. Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą akcentavo, kad kalinimo sąlygos, kurios pažeidžia žmogaus teises, negali būti pateisinamos nepakankamu finansavimu. Nors atsakovas pateikė į bylą sutartį su UAB „Dezinfa“, tačiau nieko neminėjo apie jų atliekamų darbų kokybę ir efektyvumą. Pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad yra galimybė išsiskalbti drabužius nemokamai. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 13-20) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. vasario 20 d. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais galėjo būti laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Tačiau įstaiga stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį Lukiškių TI-K laikomiems asmenims, perkeldama juos į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, tačiau nuteistieji ir suimtieji patys piktybiškai niokoja turtą. Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, o reikalingas valymo inventorius jiems yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nuteistiesiems ir suimtiesiems yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius, tačiau ši paslauga yra mokama. Jei asmuo asmeninėje sąskaitoje pinigų neturi, ši paslauga gali būti suteikta nemokamai. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra nuolat tvarkomi, šiuos darbus atlieka kiemsargis. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. vasario 20 d.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 13-20) prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Lukiškių TI-K pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Lukiškių TI-K administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. vasario 20 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 7), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo pareikšti.

CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog apie tai, kad jo teisės yra pažeidžiamos sužinojo tik dabar, atsakovas apie tai jo neinformavo, be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Pažymėjo, kad į teismą kreiptis ankščiau neturėjo galimybės, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose išaiškinta, kokios laikymo sąlygos laisvės atėmimo įstaigose yra tinkamos, nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Taip pat pareiškėjas bijojo, jog atsakovas su juo susidoros.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K pareigūnai jam būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Taip pat pats pareiškėjas konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam reikštus grasinimus dėl kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta.

Konvencija yra viešai paskelbtas teisės aktas, be to, analogiškos nuostatos Konvencijos 3 straipsnyje garantuojamoms teisėms yra numatytos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, kuri taip pat yra viešai skelbtas teisės aktas, su kuriuo gali susipažinti visi subjektai. Be to, lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kardomojo kalinimo sąlygas, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Papildomai pažymėtina, jog asmuo faktines laikymo sąlygas ar jų pasikeitimus jaučia ir jas suvokia kiekvieną dieną, t. y. negali nežinoti (nesuvokti) kokiomis sąlygomis (perpildytose kamerose, ar ne) jis laikomas, taigi pareiškėjo argumentas, jog nebūdamas susipažinęs su EŽTT praktika jis negalėjo kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, laikytinas nepagrįstu (žr. LVAT 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-907-858/2016).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas 3 metų senaties terminas, nes pareiškėjo skundas paduotas dėl žmogaus teisių pažeidimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimą byloje S. prieš Italiją).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumais, pažeminimą, diskomfortą, psichologinę kančią. Jei pareiškėjas jautė diskomfortą, kančią ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas sprendžia, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, vertintinos kaip subjektyvios, todėl negali pateisinti 3 metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos priteisimo, todėl pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. vasario 20 d. taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (akto redakcija iki 2016-07-01) 79 straipsnio 5 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis