Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2006-08-19 apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, užėjęs kitais reikalais į nukentėjusiosios A. G. V. butą, iš ten pagrobė svetimą turtą : 1 kg mėsos faršo 9 Lt vertės, 2 kg žuvies, kurios 1 kg kaina 7 Lt, bendros 14 Lt vertės, 400 g varškės 4 Lt vertės, 2 vnt. Indelių grietinės, kurios vieneto kaina 3 Lt, bendros 6 Lt vertės, 600 g rūkytos dešros 7,20 Lt vertės, 20 Lt vertės lovatiesę, dvi naktines užuolaidas 22 Lt vertės, 15 Lt vertės užtiesalų konplektą, 4 stiklines bendros 1,20 Lt vertės, viso turto už 98,40 Lt, bei ten esantį nukentėjusiajam D. D. priklausantį turtą: 200 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „DAEWOO DAYTEK DRD-519“, 15 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSON T 200“, 75 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3100“, viso turto už 425 Lt ir nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą: 30 Lt vertės indų komplektą – 4 vnt. puodelių, 4 lėkštutes ir arbatinuką, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. G. V. 98,40 Lt, nukentėjusiajam D. D. 425 Lt ir nukentėjusiajai J. K. 30 Lt turtinės žalos.

Apeliaciniu skundu D. J. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki minimumo, kad galėtų greičiau išeiti į laisvę ir padėti savo vargstančiai šeimai. Nurodo, kad tyrėjams padėjo išaiškinti šį nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiesiems atlygino visus nuostolius, jų atsiprašė ir nukentėjusieji prašė teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nurodo, kad gyvena kartu su sugyventine K. Ž., su kuria augina mažametį vaiką D. L., kuriuos jis išlaikydavo dirbdamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino D. J. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d.. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą, ir skyrė bausmę, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis D. J. parinkta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, teistas 5 kartus, iš jų keturis kartus - už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl esant nusikaltimų recidyvui ir vadovaudamasis LR BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgė į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, gera valia atlygintą žalą, nukentėjusiųjų prašymą griežtai nebausti D. J., atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paskyrė D. J. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į aplinkybes, į kurias apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo D. J., todėl pakartotinai atsižvelgti į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes nėra nei pagrindo, nei teisinio mechanizmo. Nuteistajam D. J. paskirta bausmė nėra per griežta, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo motyvas, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą, yra nepagrįstas. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstama tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoja N. K. apklausta iš karto po įvykio nurodė, kad daiktus iš nukentėjusiųjų paėmė D. J. (b.l. 47-48), šiuos parodymus liudytoja patvirtino teismo posėdyje (b.l. 178-179). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. J. savo iniciatyva policijos pareigūnams pateikė mobiliojo ryšio telefonus „SONY ERICSON“, „NOKIA“, magnetolą „DAEWOO DAYTEK DRD-519“ bei užtiesalą (b.l. 49) ir apklaustas pagal pareikštą įtarimą, prisipažino padaręs nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent dėl liudytojos N. K. parodymų, jog daiktus pavogė D. J., o ne dėl paties nuteistojo padėjimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką, nukentėjusiesiems buvo grąžinta dalis iš jų pavogtų daiktų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nuteistasis nepadėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, surinkti daiktinius įrodymus ir dėl šios priežasties, apelianto prašymas dėl dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo negali būti patenkintas.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis rūpintųsi ar materialiai išlaikytų šeimą arba dirbtų ir šių savo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nuteistasis nedetalizavo, teismo posėdžio metu nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis teismas negali remtis ir sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę ar švelninti paskirtą bausmę kitu būdu: atidedant bausmės vykdymą (LR BK 75 str.) ar skiriant švelnesnę bausmę negu numato įstatymas (LR BK 62 str.), užtat bausmės rūšį ir dydį įtakoja teismo nustatytas nuteistojo įvykdyto nusikaltimo recidyvas (LR BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d.).

Atsižvelgus į aukščiau paminėtus motyvus, apelianto prašymas sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki minimumo netenkintinas, nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinio skundo argumentais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio atmesti.