- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- A5.-1068-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00648-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- M. V.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovui Marijui Dargiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Neringa, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavį atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už darbuotojų priėmimą, nuo 2019 m. vasario 21 d. 9 val. iki 2019 m. balandžio 3 d., 10 val. 30 min., įmonės darbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Preiloje, apdailos gerbūvio tvarkymo darbams, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininkams V. O. ir R. R.. Tokiu būdu M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu M. V. pripažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad padarė žmogišką klaidą. Už žmonių priėmimą į darbą buvo atsakingas būtent jis pats, nes nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. kovo5 d. direktorius atostogavo. Direktoriaus atostogų metų buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas. Paaiškino, kad darbuotojų priėmimas įmonėje vyksta tokiu principu: radus darbuotoją dėl jo įdarbinimo rašo sms pranešimą buhalterei su nurodymu pranešti Sodrai. Tačiau šiuo atveju nutiko taip, kad M. V. manė išsiuntęs pranešimą buhalterei, tačiau iš tikrųjų to nepadarė. Protokole nurodyti asmenys patikrinimo metu dar nebuvo gavę pirmo darbo užmokesčio. Darbuotojų neslėpė, jiems buvo išnuomotas butas, duoti įmonės darbo drabužiai.
Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas paaiškino, kad M. V. padarytas pažeidimas įrodytas, todėl prašo skirti nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą M. V. nurodė, jog su padarytu nusižengimu sutinka, dėl įvykio gailisi (b. l. 3).
Šalies argumentai
M. V. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. balandžio 3 d., užfiksuota, jog V. O. ir R. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną mėnesį. Dėl klaidos siunčiant duomenis buhalterijai buvo neįdarbinti. Tai paaiškėjo patikrinimo metu. Sutinka, kad padarė nusižengimą (b. l. 7).
V. O. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. balandžio 3 d., užfiksuota, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. vasario 21 d., dirbo įvairiuose objektuose. Dėl darbo tarėsi, leidimą dirbti ir nurodymus gavo iš įmonės direktoriaus M. V.. Sutarė, kad dirbs už minimalų atlyginimą. 2019 m. kovo 15 d. gavo darbo užmokestį – 400 Eur, kuriuos sumokėjo M. V.. Darbo sutarties nėra pasirašęs (b. l. 5).
R. R. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. balandžio 3 d., užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie mėnesį. Dėl darbo tarėsi, jam dirbti leido ir nurodymus dėl darbo gavo iš M. V.. Darbo sutarties nepasirašęs. Darbo užmokesčio dar negavo (b. l. 6).
2019 m. balandžio 5 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2019 m. balandžio 4 d. apie 10 val. 30 min. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektoriai Marijus Dargis ir S. S. kartu su PAPR Sienos kontrolės skyriaus specialistais N. P., R. V., L. J., K. K. ir A. J. atliko statybvietės, (duomenys neskelbtini), Neringa, patikrinimą, kurio metu rasti trys aplinkos tvarkymo darbus vykdantys asmenys. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad apie dviejų darbuotojų – V. O. ir R. R. įdarbinimą nepranešta VSDFV (b. l. 4).
VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu suformuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašuose V. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), nėra. Minėti asmenys įdarbinti 2019 m. balandžio 4 d. (b. l. 13-16).
2019 m. sausio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d. įskaitytinai (43 kalendorines dienas) eiti direktoriaus pareigas paskirtas vadybininkas M. V. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. V., laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, t. y. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu atsakingu už darbuotojų priėmimą, nuo 2019 m. vasario 21 d. 9 val. iki 2019 m. balandžio 3 d., 10 val. 30 min., įmonės darbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti apdailos gerbūvio tvarkymo darbus V. O. ir R. R., nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.
M. V. padarė vieną administracinį nusižengimą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai M. V. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19099500530 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.