- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2VP-353-1163/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21758-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Jonaitis, Ž. N., A. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja, išieškotoja) prašymas nustatyti, kad skolininkei Ž. N. (toliau – skolininkė) bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. N. (toliau – skolininkės sutuoktinis), priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „R.S.“ (toliau – UAB „R. S.“).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolis Darius Jonaitis, Ž. N., A. N. atsiliepimų byloje nepateikė.
Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. gruodžio 9 d. paskelbiant pranešimą ir siunčiant teismo pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
prašymas tenkinamas.
Iš kartu su prašymu pateiktų priedų nustatyta, kad antstolis vykdo 2 259,60 Eur skolos išieškojimą pareiškėjai iš skolininkės Ž. N. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkė susituokusi su A. N.; sutuoktinis dirba UAB „R.S.“. 2025 m. spalio 6 d. turto arešto aktu Nr. S-25-117-43051 areštuotas skolininkei ir skolininkės sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. 2025 m. spalio 6 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei ir jos sutuoktiniui pasiūlyta pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Bylos duomenimis toks sutikimas nėra gautas. 2025 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyta išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.
Vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nei vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.
Byloje nustatyta, kad skolininkė yra sudariusi santuoką. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta. Byloje nėra įrodymų, jog santuokoje įgytą turtą suinteresuoti asmenys būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei skolininkė, nei skolininkės sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė.
CK 3.117 straipsnis numato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalies įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas, kuriuo prašoma nustatyti, kad Ž. N. bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. N., priklauso viena antroji dalis sutuoktinio gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio UAB „R.S.“, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 667 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Nustatyti skolininkės Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad skolininkei Ž. N. jungtinėje nuosavybėje su A. N., priklauso ½ (viena antroji) dalis A. N. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio UAB „R. S.“, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininkės Ž. N. prievoles.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.