- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- II-20-761/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00013-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda N. P. (N. P.), jo atstovei K. P.,
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. (N. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. gruodžio 20 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis Šilalės r. sav., Drobūkščių k., 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 19 val. 17 min. vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė ties Šilalės r., Drobūkščių k., lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto, kelio ženklo 110 reikalavimus.
2019 m. sausio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas N. P. skundas dėl 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018 panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną N. P. atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis padarė jam inkriminuotą ir administracinio nusižengimo nutarime nurodytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo bei nutarimo surašymo metu nebuvo imtasi priemonių, kad bylą išnagrinėti objektyviai, visapusiškai ir teisingai ir nustatyti, ar nusižengimas iš tikrųjų buvo įvykdytas. Nutarime nurodyta, kad N. P. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu. Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis tik administracinio nusižengimo protokolu, kuris nėra nusižengimo padarymo įrodymas, tyrimo veiksmų rezultatas, kaip numatyta ANK 594 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 594 straipsnio 6 dalimi, kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj pat po jų, gali būti nerašomas atskiras tyrimo veiksmų protokolas, o apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole, tačiau šis įrašas turi atitikti šio straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 22 d. administracinio nusižengimo protokole jokie tyrimo veiksmai neužfiksuoti. N. P. važiavo nuo Šilalės miesto Plungės miesto link. Važiuodamas jis pasivijo automobilį, kuris važiavo žymiai lėčiau nei leistinas greitis. N. P. taip pat matė, kad prieš tą automobilį važiuoja kitas automobilis (mikroautobuso tipo), kuris važiavo dar lėčiau. Atstumas tarp minėtų automobilių buvo mažas. Įsitikinęs, kad gali atlikti lenkimo manevrą, nes eismo juostas skyrė punktyrinė linija, priešais kiti automobiliai neatvažiavo, įvertinęs savo važiavimo greitį ir tai, kad spės laiku ir tinkamai atlikti lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė priešais jį važiavusius automobilius. Pradėjęs lenkimo manevrą, aplenkęs pirmąjį automobilį, pamatė, kad mikroautobuso tipo automobilis yra policijos automobilis, kuris staiga ėmė didinti greitį, taip trukdydamas N. P. atlikti lenkimo manevrą iki galo ir pažeisdamas KET. Įvertinęs susidariusią situaciją, kurią išprovokavo policijos pareigūnai, priėmė sprendimą užbaigti lenkimo manevrą ir aplenkti policijos automobilį, nes jei jis būtų neaplenkęs policijos automobilio, jis būtų sukėlęs avarinę situaciją, kadangi būtų priverstas grįžti į savo eismo juostą prieš aplenktą automobilį, o šis automobilis būtų priverstas stabdyti. Taigi jei N. P. užbaigė lenkimo manevrą sankryžoje, tai padarė ne sąmoningai ir ne tyčia, o padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. išprovokuotas policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad jo atliktas lenkimo manevras jokios žalos nesukėlė, nes jo atliktas lenkimo veiksmas buvo saugus (jį atliko tik tuomet, kuomet įsitikino, kad tai yra saugu), nes kitų transporto priemonių, tik tos, kurias lenkė, lenkimo manevrą atlikti leido kelio ženklai, kelio ženklinimas, kai jis pradėjo lenkimo manevrą, jis dar nebuvo privažiavęs kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, įvertinęs savo važiavimo ir lenkiamų automobilių važiavimo greičius, neabejojo, kad lenkimo manevrą spės atlikti nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Jis vairavo blaivus. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Netrukus N. P. automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdymo manevrą policijos pareigūnai atliko pažeisdami KET, nes jie N. P. stabdė įjungę tik šviesos signalus, kuriais jis buvo apakintas, o neišgirdęs garsinio signalo, ne iš karto suprato, kas vyksta. Mano, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, kad patys išprovokavo N. P. užbaigti lenkimo manevrą sankryžoje, kad tokiu būdu tiesiog siekė pakelti savo darbo rodiklius. Pareiškėjo nuomone, įvertinus įvykio aplinkybes ir pareigūnų darbą, nėra ir negali būti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad N. P. tyčia padarė nusižengimą, kad atliko neteisėtą lenkimo manevrą, kad sukėlė pavojingą situaciją ar žalą. Priešingai, šioje situacijoje matyti tik policijos pareigūnų neteisėtas ir negarbingas elgesys senyvo amžiaus žmogaus atžvilgiu. Kadangi N. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl akivaizdu, kad priimtas nutarimas privalo būti panaikintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukta. Pareiškėjas mano, kad skundžiamu atveju įrodymai visiškai nebuvo tiriami, nes jokių įrodymų byloje nėra. Nutarimo priėmimo metu N. P. bandė paaiškinti visas įvykio aplinkybes, tačiau pareigūnė jo neklausė, tik pažymėjo, kad jis lenkė policijos automobilį, nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir KET 140.1 punkte neišskiriama ir nesureikšminama tokia aplinkybė kaip „policijos automobilio lenkimas“. Mano, kad ši aplinkybė iš viso yra perteklinė ir yra šalintina. Pažymi, kad šiuo atveju be pareigūnų subjektyvios nuomonės ir neteisėtų veiksmų, nėra jokių pagrįstų įrodymų, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl nusižengimo padarymo.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su N. P. skunde nurodytais argumentais, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad N. P. padarė jam inkriminuotą ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, nesutinka, nes ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančiais ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju N. P., kaip nurodoma jam surašytame administracinio nusižengimo protokole vairavo automobilį ir lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. N. P. su padarytu nusižengimu sutiko ir paaiškino, „pradėjus lenkti vieną automobilį ir jį aplenkęs pamačiau policijos pareigūnų automobilį ir lenkiau toliau, nes nebeturėjau kur dėtis, aplenkęs policijos pareigūnus grįžau į savo eismo juostą, nepastebėjau ar buvo sankryža ar ne, nepamenu“. N. P. nagrinėjant bylą nusižengimą pripažino iš dalies, paaiškindamas tokias pačias administraciniame protokole asmens paaiškinime nurodytas aplinkybes ir dar papildė, kad „pradėdamas lenkimą nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, nes kelias, sankryža buvo neapšviesta ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą buvo sunku pastebėti kelio ženklus esančius dešinėje pusėje“. N. P. skunde nesutikdamas su padarytu administraciniu nusižengimu ir pakeisdamas savo parodymus surašyto administracinio nusižengimo protokolo nepaneigia. N. P. skunde pateikti argumentai, kad policijos pareigūnų neteisėti veiksmai išprovokavo lenkimą sankryžoje vertinami, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą ir nelaikomi pagrindžiančiais jo nekaltumą. Todėl nutarimą prašo palikti nepakeistą, o skundą netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu N. P. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad 2018-11-22 apie 19 val. važiavo nuo Šilalės link Kvėdarnos, ten yra miškelis ir posūkis, išvažiavo su ilgom šviesom, iš paskos važiavo baltas autobusiukas. Pareiškėjo greitis buvo apie 80-85 km/h. Pamatė, kad priekyje automobiliai važiuoja lėtai, jis perjungė šviesas ir darė lenkimą, jokių draudžiamų ženklų nebuvo. Buvo tamsu, ribotas matomumas. Truputį pavažiavęs pamatė, kad policijos automobilis yra priekyje. Aplenkė juodą automobilį, po to pareigūnų automobilį. Policijos automobilio galingesnis darbinis tūris. Pareiškėjui leido padaryti lenkimo manevrą ir tada pareigūnai įjungė švyturėlius. Jis sustojo, pareigūnai paprašė teisių, sakė, „gal neturi“, jis atsakė, kad turi, pareigūnai sakė, kad „dabar nebeturėsi“. Susikirtimo ženklo nematė. Lenkimo metu greitis buvo apie 80-85 km/h. Avarinės situacijos nesudarė, ištisinės linijos nematė. Iki sankryžos kol persirikiavo buvo ne mažiau 350 metrų. Iš posūkio kai išvažiavo, iki sankryžos buvo apie 500 metrų. Tarp jo lenkiamų automašinų buvo labai mažas tarpas, gal 20 metrų, todėl aplenkus į jų tarpą ir nelindo. Buvo naktis, nenorėjo sudaryti avarinės situacijos. Pradėjus lenkti pirmą automobilį, buvo punktyrinė linija, iki lenkimo matė ženklinimą, kai pradėjo lenkti, nebežiūrėjo. Matė tik punktyrines linijas. Kai pareigūnai sustabdė, vietos neapžiūrėjo. Už sankryžos jį sustabdė, jis visą dėmesį kreipė į kliūtis. Labai seniai buvo baustas už KET pažeidimus, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1974 m., profesionalo teisės, yra dirbęs „Greitosios pagalbos“ vairuotoju.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato įgaliota atstovė Lijana Būdvytienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. P. padarytą nusižengimą įrodo administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašas. Duomenys iš vieningos pajėgų valdymo sistemos patvirtina, kad N. P. atliko lenkimą sankryžoje. Skunde nurodyti argumentai, kad policijos pareigūnai išprovokavo pažeidimą didindami greitį, neatitinka tikrovės, nes duomenys iš vieningos pajėgų valdymo sistemos patvirtina, kad pareigūnai važiavo 75-71 km/h greičiu. Prašo palikti nutarimą nepakeistą. Taip pat prašo patikslinti nusižengimo aplinkybes, kad toje vietoje buvo sankryža su šalutiniu keliu ir N. P. pažeidė 108 ženklo reikalavimus.
Liudytojas policijos pareigūnas A. A. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje dirbo su Tomu Daujočiu, vakare, apie 19 val., vyko į Kvėdarną. Jis vairavo automobilį, prie Drobūkščių kaimo pamatė pareiškėjo vairuojamą automobilį, kuris šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, nes sankryžoje su šalutiniu keliu juos aplenkė. Matė, kad iš paskos važiavo vienas automobilis, o iš jo paskos važiavo Renault automobilis, kuris lenkė iš paskos važiuojantį automobilį ir jų automobilį, lenkimas buvo visiškai ant sankryžos. Po lenkimo sustabdė švyturėliais ir garsiakalbiu prašė sustoti N. P. automobilį, prisistatė, paprašė dokumentų. Jų automobilio greitis buvo apie 70-80 km/h. Sankryžose yra ženklai, įspėjantys apie sankryžą, ženklas yra apie 150 metrų iki sankryžos, po to yra ištisinė linija sankryžoje. Ženklai ir linijos matėsi, nes nebuvo apsnigta. Policijos pareigūnų automobilio greičio nepadidino, leido aplenkti. Už sankryžos, gal už 100 metrų sustabdė pareiškėjo automobilį. Įspėjamasis ženklas buvo, tik protokole yra klaida, nurodant „šalutinis kelias iš kairės“, nes yra sankryža su šalutiniu keliu. Visą kelią matė, kad iš paskos važiuoja automobilis, 60-70 m. atstumu, laikėsi saugaus atstumo. Aplenkęs pirmąjį automobilį, pareiškėjas galėjo įvažiuoti į tarpą, mano, kad tokiu būdu nebūtų sukėlęs avarinės situacijos. Matė tik patį lenkimo momentą.
Liudytojas policijos pareigūnas Tomas Daujotis teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. važiavo link Kvėdarnos ir ties Drobūkščių kaimu pareiškėjo vairuojamas automobilis lenkė policijos pareigūnų automobilį per ištisinę liniją. Prieš sankryžą buvo ženklas šalutinis kelias, sankirta. Linija buvo ištisinė. Pamatė lenkimą, kai kolega pasakė, jog pareiškėjo automobilis lenkia per ištisinę liniją. Vairavo kolega A. A.. Pareiškėjo automobilis lenkė juos ties sankryža, buvo lenkimo manevras. Baigė manevrą už sankryžos. Policijos automobilis važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Greičio nepadidino, stabdė su švyturėliais ir garsiniu signalu. Nematė, kad iš paskos važiuoja automobilis, koks dar automobilis važiavo iš galo, nematė. Automobilį pamatė lenkimo metu, pradėjo lenkti prieš sankryžą ir baigė lenkimą už sankryžos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
Byloje nustatyta, jog N. P. 2018 m. gruodžio 20 d. d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog jis, Šilalės r. sav., Drobūkščių k., 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 19 val. 17 min. vairavo automobilį kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė ties Šilalės r., Drobūkščių k., lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto, kelio ženklo 110 reikalavimus. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato atstovė prašė patikslinti, kad N. P. lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu ir pažymėtu kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ bei pažeidė kelio ženklo Nr. 108 reikalavimą.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. KET 140.1. punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Kadangi prašomas patikslinimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui netrukdo gintis nuo pareikšto kaltinimo, nutarimas administracinio nusižengimo byloje tikslinamas.
Pareiškėjas savo kaltės nepripažįsta, nurodo, kad jam lenkiant policijos pareigūnų automobilį šis padidino greitį ir tuo jį išprovokavo padaryti pažeidimą.
Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog lenkiamas policijos automobilis ėmė didinti greitį ir trukdė jam laiku užbaigti lenkimo manevrą. Duomenys iš vieningos pajėgų valdymo sistemos patvirtina, kad pareigūnų automobilis važiavo 75-71 km/h greičiu. Pats N. P. privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, kadangi atstumas iki jos nuo įspėjamojo ženklo yra gana nedidelis – 150-300 m.
N. P. kaltę patvirtina liudytojų A. A. ir Tomo Daujočio parodymai, duomenys iš vieningos pajėgų valdymo sistemos, byloje esantis vaizdo įrašas. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio nusižengimo vaizdą. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, aiškiai matyti, jog 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 19 val. 17 min. automobilis RENAULT MEGANE kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė ties Šilalės r., Drobūkščių k., lenkimo manevrą atlieka sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Pagal KET įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ yra įspėjamasis ženklas, kuris pagal KET reikalavimus ne gyvenvietėse statomas 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.
Teismo vertinimu, N. P. atlikdamas lenkimo manevrą nebuvo pakankamai atidus, nesekė kelio ženklų ir kelio ženklinimo. Kelio ženklą Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ N. P. turėjo matyti ir privalėjo įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, bei privalėjo įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą, juolab, kad kaip jis nurodė, turi apie 45 metų vairavimo stažą. Nebūdamas tuo tikras, N. P. privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
Pagal KET 5 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo KET punktu, N. P. privalėjo matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, privalėjo žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį ir ypatingai lenkiamų automobilių kiekį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus.
Aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu buvo tamsu ir nesimatė, ar kelio ruože yra šalutinių kelių, taip pat neeliminuoja jo kaltės, priešingai, važiuodamas tamsiu paros metu N. P. turėjo būti kur kas dėmesingesnis, atidesnis ir rūpestingesnis.
Pažymėtina, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi N. P., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas.
N. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas 65 metų amžiaus. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nutarimu N. P. už padarytą nusižengimą skirta minimali ANK straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė. Tai atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio ir trukmės nustatymo taisykles. Tai, kad N. P. veiksmai lenkimo metu niekam nesukėlė pavojaus ir nepadarė žalos, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali. Nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje gali būti padaromas tiek tyčia tiek dėl neatsargumo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad N. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018 yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018 yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo N. P. (N. P.) skundo netenkinti.
Patikslinti 2018 m. gruodžio 20 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018, ir nurodyti, kad N. P. Šilalės r. sav., Drobūkščių k., 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 19 val. 17 min. vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė ties Šilalės r., Drobūkščių k., lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto, kelio ženklo 108 reikalavimus.
Kitoje dalyje 2018 m. gruodžio 20 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-2071-2018, palikti galioti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.