- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-890-212/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- S. P., B. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-890-212/2014
2014 m. gruodžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-913-837/2014 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei E. J., tretiesiems asmenims S. P., B. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – panaikinti D. R. įmonėje paruoštą žemės sklypo planą su jame nurodytais žemės sklypo pavadinimais; priteisti iš atsakovės 4 101 Lt turtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su atsakove yra 0,1890 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Sklypai buvo aptverti 1,5 metro aukščio metalinio tinklo tvora, kurią laikė 2,5 metro ilgio betoniniai stulpai. Šie betoniniai stulpai ir metalinio tinklo tvora yra ieškovės asmeninė nuosavybė. 2012 m. rugsėjį ieškovė sužinojo, kad be jos žinios yra paruoštas kitas žemės sklypo planas, kurį užsakė buvusi žemės naudotoja S. P.. Šis žemės planas pakeitė jau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovė panaikino kelis betoninius stulpus ir tuo ieškovei padarė 4 101 Lt turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra 0,1890 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir jame esančių pastatų, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-08-11 patvirtinta taikos sutartimi tarp ieškovės ir buvusių bendraturčių nustatyta naudojimosi namų valda tvarka. Šalių Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,1890 ha, kurio 1021/1890 dalis priklauso E. J., o 869/1890 – N. K.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, bendraturčių žemės sklypo viduje ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nežymimos. D. R. įmonės 2009-05-29 parengtas žemės sklypo planas atliktas vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15.5 nuostatomis ir ieškovė neįrodė šio plano ydingumo. Duomenų, kad šis žemės planas pakeitė jau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką byloje nėra, nes tokia tvarka nėra nustatyta. Kadangi žemės sklypo koordinačių žiniaraštyje įrašytos aplinkinės ribos koordinatės atitinka nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas koordinates, todėl prašymą pripažinti D. R. įmonės 2009-05-29 parengtą planą negaliojančiu ir panaikinti jo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra pagrindo. Teismas 2014-06-25 teismo posėdyje pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie patirtą žalą, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes įrodymų, kad betoniniai stulpai priklausė ieškovei, nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-12 sprendimą dalyje dėl nepripažinimo negaliojančiu D. R. įmonės 2009-05-29 žemės sklypo plano ir nepanaikinimo jo įregistravimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registre panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Mano, jog teismo sprendimas iš dalies naikintinas dėl materialinės teisės normų pažeidimo, netinkamai jas pritaikius ir išaiškinus. Nurodo, jog 1996-08-30 J. A. IĮ sudarytame plane šiaurės pusėje išorinė riba žemės sklypo apeliantei nurodyta 14,43 m., o atsakovei – 12,57 m, o 2009-05-29 D. R. įmonės plane apeliantei priklausanti šiaurės pusėje žemės sklypo išorinė riba jau nurodyta 10,20 m., o atsakovei 16,85 m., t. y. apeliantei žemės sklypas yra sumažintas. Be to, atsakovė pasidarė 5 kv. m. įėjimą į rūsį ir tuo sumažino apeliantės žemės sklypą 5 kv. m. D. R. sudarytame plane panaikinta vidinė riba 12,53 m, skirianti apeliantės ariamą žemę nuo kiemo. Ryšium su tuo atsakovė apeliantės ariamojoje žemėje pasidarė sau kiemą, kurio ji 30 kv. m. naudojasi. Pagal D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Mano, jog registro tvarkytojas turėjo netvirtinti 2009-05-29 D. R. plano, nes jame nurodytos bendraturčių žemės sklypo šiaurinės ribos nesutampa su J. A. IĮ 1996-08-30 žemės sklypo plane pažymėtomis ribomis. Be to, D. R. planas buvo patvirtintas be apeliantės parašo. Mano, jog šis planas yra negaliojantis. Pažymi, jog po D. R. plano sudarymo, atsakovei žemės plotas padidėjo 134,40 kv. m., tokį paskaičiavimą atliko J. J. įmonės savininkas matininkas. Taip pat pažymi, jog ji buvo kreipusi į notarą ir jai buvo išaiškinta, jog neesant jos parašo, pagal D. R. 2009-05-29 rengtą žemės sklypo planą ji negali savo sklypo parduoti ar dovanoti, nes pažeidžia CPK 306 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog reikalavimas pripažinti D. R. planą ir jo registraciją negali sukelti apeliantei jokių teisinių pasekmių, nes atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą, 2009-05-29 D. R. žemės sklypo planas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pripažinus šį planą negaliojančiu, kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nebus panaikinami, nes nepanaikintas šio žemės sklypo įregistravimo teisinis pagrindas – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų 2009-05-04 byla ir 2012-01-30 S. P. sudaryta dovanojimo sutartis. Apeliantė nenurodė kokią materialinės teisės normą teismas pažeidė, netinkamai pritaikė ar išaiškino. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės apie notaro išaiškinimą, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl toks apeliacinis skundas negali būti tenkintinas. D. R. parengtas planas yra tikslių geodezinių matavimų planas, kuriame nurodytos tikslios koordinatės. Šis planas nustato tik išorines sklypo ribas, jis nenustato bendraturčiams naudojimusi žemės sklypu tvarką. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismas 1997-08-11 nutartimi patvirtino žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl negali būti remiamasi 1996-08-30 J. A. parengtu žemės sklypo planu. Įėjimo į rūsį įrengimas negali būti pagrindas panaikinti D. R. planą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys S. P. ir B. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas priėmė tinkamą sprendimą, nepažeidė materialinių teisės normų, todėl su apeliaciniu skundu nesutinka visiškai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano, jog ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir nesuprantamas, nes ieškovės žemės sklypo dalis nėra sumažinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys yra 0,1890 ha žemės sklypo, esančio Tilto g. 21, Krekenavoje, Panevėžio rajone, bendraturtės. Ieškovė nuosavybės teise valdo 869/1890 dalis minėto žemės sklypo, o atsakovė - 1021/1890 dalių (b. l. 13-14). Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-08-11 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir buvusių bendraturčių B. G. ir S. P., kurioje sutarties šalys nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu (b. l. 11-12). Pagal minėtą taikos sutartį ieškovė naudojasi 316 kv. m. žemės sklypu, kuris pažymėtas indeksu „B“ 1997-05-06 žemės sklypo plane (b. l. 89). Naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu viešame registre neįregistruota (CK 4. 81 str. 2 d.).
Apeliantė ginčija D. R. įmonės 2009-05-29 parengtą žemės sklypo planą, teigdama, kad šis planas pakeitė nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką, kad jos žemės sklypas sumažėjo 134,4 kv. m.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4. 98 str.), todėl privalo įrodyti, kad yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-407/2008). Kad ieškovė yra dalies žemės sklypo savininkė įrodo Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 13). Tačiau įrodymų, kad jos teisės pažeistos, byloje nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad bendraturčių žemės sklypas neatidalintas, jo plotas tiek pagal J. A. įmonės 1997-05-06 planą, tiek pagal D. R. įmonės 2009-05-29 planą yra 1890 kv. m., t. y. nepakitęs (b. l. 88-89).
Įstatymas reglamentuoja, kad žemės sklypo ribas nustato teismas tuomet, kai žemės sklypo savininkai nesutaria dėl jų, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant įgijimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010-01-04 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-6/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Nagrinėjamu atveju bendraturčių žemės sklypo dydis nepasikeitė, ginčijamas planas yra kadastrinių matavimų planas ir nustato tik išorines sklypo ribas bei esamų sklype pastatų koordinates. Ginčijamas planas nepažeidžia ieškovės teisių, nes juo nekeičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka, patvirtinta bendraturčių taikos sutartimi.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priimto teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93 str.). Atsakovė E. J. už pagalbą advokatui apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 800 Lt (t. 2, b. l. 6). Išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija susipažinusi su apeliantės pateiktais įrodymais ir įvertinusi jų turinį, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliantės pateikti ir prašomi prijungti įrodymai nepriimtini į bylą ir grąžintini jį padavusiam asmeniui (CPK 314 str.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų, arba 231,70 EUR) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)