Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Pareiškėjas skunde konstatavo, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Dėl sprendimo išsiųsti ir taikyti draudimą, pabrėžė, jog atsakovas neproporcingai užkirto kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

9. Dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, Migracijos departamentas pažymėjo, kad nors jis sklandžiai ir išsamiai papasakojo apie įvykius (duomenys neskelbtini), ypač apie (duomenys neskelbtini) civilių gyventojų žudynes (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau šie įvykiai buvo plačiai paviešinti, todėl neatmestina galimybė, kad prieglobsčio prašytojas galėjo žinoti apie šiuos įvykius bei pasiruošti apklausai. Paaiškino, kad pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos dėl laiko nesutapimo neįrodo užsieniečio dalyvavimo jo minėtuose įvykiuose. Atkreipė dėmesį, kad kai kurios prieglobsčio prašytojo istorijos detalės keitėsi pasakojimo metu – pavyzdžiui, iš pradžių jis teigė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, įvardino esančius šalio jo miestus – (duomenys neskelbtini) ir regiono sostinė (duomenys neskelbtini), vėliau apklausos metu minėjo, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) departamentas (sostinė (duomenys neskelbtini)) įeina į (duomenys neskelbtini) regiono sudėtį, (duomenys neskelbtini) kaimas yra į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) departamentui (sostinė (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ir aplinkinės vietovės yra (duomenys neskelbtini) žmonių namai (nurodė, kad prieglobsčio prašytojas apklausos metu teigė, kad jo tautybė – (duomenys neskelbtini)). Manė, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės, o taip pat kitų įrodymų neturėjimas, suponavo išvadą, kad prieglobsčio prašytojas galėjo nebūti šių įvykių liudytoju, o jo papasakota istorija yra pramanyta ir sukurta tam, kad gautų prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

10. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjo teiginiai, jog grįžęs į kilmės valstybę jis bus suimtas ir nužudytas, vertinti kritiškai, nes jis jau atliko bausmę už neva dalyvavimą reportažuose apie žudynes (duomenys neskelbtini) kaime, o kaip žinoma, pagal teisės normas du kartus už tą patį nusikaltimą nebaudžiama. Nurodė, kad, neaišku kokie tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) saugos tarnybų) motyvai (kodėl jie nužudytų pareiškėją) bei tikslai (ko jie pasiektų nužudžius pareiškėją), šiuo atveju pareiškėjo pateikta pažyma, kad jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini) saugos tarnybų ir gali būti vėl areštuotas, nelaikytina patikimu įrodymu, nes ji išduota privataus subjekto, be to, jos turinio neįmanoma patikrinti.

12. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, atsakovas aiškino, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstu? kankinimai arba mirties bausme?. Nurodė, kad pareiškėjo teigimu, jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) regione, kuriame įvyksta nuo 12 iki 24 incidentų, kurių metu žūsta žmonės ir nors (duomenys neskelbtini) regionas, kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai, minima visose 2018–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius šiame regione nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas, o duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) rajone tyrimo metu nerasta. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus šiuos skaičius, konstatuotina, jog beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiškų smurto veiksmų yra iš esmės minimali.

17. Vertindamas atsakovo Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–2 dalimis, Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojamus apklausų metu, teisme duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Teismas pabrėžė, jog kritiškai vertintina tai, kad, apklausos atsakovui metu pareiškėjas teigė, kad grįžęs į kilmės valstybę bus suimtas ir nužudytas, nes jau atliko bausmę už neva dalyvavimą reportažuose apie žudynes (duomenys neskelbtini) kaime; pareiškėjas taip pat nepaaiškino kokie tariamo persekiotojo – (duomenys neskelbtini) saugos tarnybų – motyvai bei tikslai dėl pareiškėjo tolimesnio suėmimo, o pateikta pažyma, kad jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini) saugos tarnybų ir gali būti vėl areštuotas, teismo nelaikyta patikimu įrodymu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.

23. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti individualiais, objektyviais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas pats minėjo, jog problemų dėl savo rasės ir religijos kilmės šalyje neturi, nėra aršus aktyvistas prieš šalies vyriausybės veiklą, nepriklauso jokiai politinei partijai, organizacijai, įvertinus byloje esančius duomenis, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog prieglobsčio prašytojas priklauso kuriai nors vienai iš pažeidžiamųjų asmenų grupių (duomenys neskelbtini) kontekste.

24. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo argumentus, atsižvelgęs į surinktą informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti, teismo vertinta, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyta visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu bei Komisijos sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

25. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas sprendė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei atsakovui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Kaip buvo matyti, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pagrįstai nenustatyta tikimybė, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

27. Teismas sprendė, kad kadangi duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) rajone tyrimo metu nerasta, taigi nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

28. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

29. Teismas pažymėjo, kad pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka) dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 p.).

30. Teismas akcentavo, kad atsakovo Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl konstatuotina, kad nesiekė apsunkinti jo tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Taip pat, nebuvo nustatyta ir kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

31. Tačiau, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka bei pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną kirto be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pateikęs suklastotą dokumentą, taip galimai siekdamas apsunkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas atitinka dvi aplinkybes, nurodytas Tvarkos 44.3 papunktyje. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Nagrinėjamu atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki trejų metų, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo keisti kitos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį.

33. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III.

39. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V.

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 21S52883 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

44. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

45. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

46. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

47. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

48. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

49. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

50. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

51. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

52. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

53. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją. Atsakovo atlikto tyrimo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą turimą informaciją, pagrindžiančią jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą.

54. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti jam prieglobstį grindžia tuo, kad kilmės valstybėje priklauso (duomenys neskelbtini) mažumai ir bijo būti nužudytas ar persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė individualaus pobūdžio persekiojimo. Tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas. Įvertinus pareiškėjo apklausų metu duotus paaiškinimus darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog nors pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą kilmės valstybėje buvo detalus, pakankamai nuoseklus, pareiškėjas papasakojo apie (duomenys neskelbtini) vykstančius procesus, tačiau pareiškėjo pateikta informacija yra tokia, kuri viešai prieinama internetiniuose tinklapiuose, spaudoje, todėl pagrįstai abejotina dėl individualios grėsmės pareiškėjui jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo pasakojimas yra pakankamai abstraktus ir bendro pobūdžio, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą. Be to, nuotraukos, pateiktos pareiškėjo, neįrodo jo dalyvavimo įvykiuose, o advokatų kontoros pažyma nelaikytina patikimu įrodymu, nes išduota privataus subjekto ir jos turinio neįmanoma patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus tinkamai nustatė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2021 m. lapkričio 23 d. advokatų kontoros rašte, prie jo pridėtame nurodyme atvesdinti yra pateikta teisinga, realią situaciją atitinkanti informacija. Pareiškėjas pasakojo, kad jis davė interviu, tačiau jis negalėjo pateikti jokių nuorodų, kurios patvirtintų šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo trūkumais ir kai kurios pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir tai, kad, apklausos metu pareiškėjas teigė, jog grįžęs į kilmės valstybę bus suimtas ir nužudytas, nors jau atliko bausmę už neva dalyvavimą reportažuose apie žudynes (duomenys neskelbtini) kaime; pareiškėjas taip pat nepaaiškino kokie tariamo persekiotojo – (duomenys neskelbtini) saugos tarnybų – motyvai bei tikslai dėl pareiškėjo tolimesnio suėmimo, o pateikta pažyma, kad jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini) saugos tarnybų ir gali būti vėl areštuotas, nelaikytina patikimu įrodymu.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pagrindžiančių, jog kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Be to, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad problemų dėl savo rasės ir religijos kilmės šalyje neturi, nėra aršus aktyvistas prieš šalies vyriausybės veiklą, nepriklauso jokiai politinei partijai, organizacijai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prieglobsčio prašytojas priklauso kuriai nors vienai iš pažeidžiamų asmenų grupių.

57. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

58. Atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, atsakovas įvertino ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Remiantis turima kilmės valstybės bei pareiškėjo nurodyta informacija, pareiškėjo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) kaimas, kuris randasi (duomenys neskelbtini) regione, kuriame įvyksta nuo 12 iki 24 incidentų, kurių metu žūsta žmonės. Nors (duomenys neskelbtini) regionas, kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai minima visose 2018–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius šiame regione nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) rajone tyrimo metu nerasta, taigi nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga.

59. Taigi byloje nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.