- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- A2.1.-15481-1035/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13707-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- G. D.
- Advokatai
- Romualdas Juščius
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D., jo atstovui advokatui Romualdui Jusčiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D., būdamas UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido L. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d. dirbti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą. L. A. atliko darbininko funkcijas, G. D. pavedimu montavo „kampukus“, dėjo akmens vatą, montavo karkasą fasadui. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. D. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad nuo 2008 m. yra UAB „D.“ vadovas. Jo vadovaujama įmonė pagal subrangos sutartį turėjo atlikti ventiliavimo, fasado, „kampukų“, karkaso montavimo ir akmens vatos dėjimo darbus objekte (duomenys neskelbtini). Jis surado L. A., kuriam pasiūlė prisidėti prie projekto. L. A. turėjo išsiimti individualios veiklos pažymą arba patentą, apie įdarbinimą nebuvo kalbos. Buvo susitarta, kad darbai vyksta trimis etapais, buvo skirta tam tikra pinigų suma, L. A. turėjo atlikti darbus, įsigyti tam dokumentą ir tada gauti pinigus, t. y. atlygį. Padirbus kurį laiką, buvo išsiaiškinta, kad L. A. neišsiėmė to dokumento, t. y. individualios veiklos pažymos ar patento, todėl nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 1 d. buvo įdarbintas įmonėje. L. A. atlikinėjo darbus, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau už tą laikotarpį, kai jis dirbo nepateikęs minėtų dokumentų, su juo nebuvo atsiskaityta. L. A. turėjo išsiimti individualios veiklos pažymą arba patenką ir išrašyti sąskaitas, kurios būtų apmokėtos. L. A. buvo sumokėta tik už laikotarpį nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 1 d. Jam (G. D.) žinoma įdarbinimo procedūra – darbuotojas pateikia prašymą, pasirašoma darbo sutartis, pranešama Sodrai ir kitą dieną darbuotojas gali dirbti. Su L. A. nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis, susitarimas buvo žodinis. L. A., atlikęs darbus, turėjo pateikti dokumentą dėl darbų atlikimo. UAB „D.“ minėtame objekte buvo subrangovas. Su L. A. buvo sudaryta subrangos sutartis. Pagal subrangos sutartį su generaliniu rangovu UAB „D.“ neturėjo derinti su generaliniu rangovu subrangovų. M. K. ir A. Š. taip pat dirbo minėtame objekte, su jais buvo sudarytos darbo sutartys nuo liepos 19 d. Jie buvo surasti per internetą tik liepos 18 d. Visą informaciją jie girdėjo iš L. A., nes jis pradėjo dirbti anksčiau. Su minėtais dviem asmenimis nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl pažymų išsiėmimo. Pasitikėjo L. A., todėl leido jam dirbti, šiam nepateikus minėtų dokumentų. Jei būtų žinojęs, kad L. A. neišsiims dokumentų, būtų įdarbinęs iš karto. Šiuo atveju įdarbino tada, kai sužinojo, kad L. A. neišsiėmė dokumentų.
Liudytojas L. A. apklausiamas teisme parodė, kad su draugais ieškojo darbo vasarai, rado skelbimą internete, paskambino nurodytu numeriu. G. D. pasiūlė atvykti prie objekto pasišnekėti. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Jie buvo trise, jis, M. ir A.. Susitikimas buvo prieš pat Jonines. G. D. paaiškino, kad reikės kampuočius dėti ant sienos, o vėliau ir apšiltinamąją vatą, darbo užmokestis priklausys nuo darbo, kaip jis bus atliktas, t. y. nuo darbo našumo, orientacinis dydis 40–45 Eur per dieną. Kaip vyks atsiskaitymas, pradžioje nesitarė. Ne kasdien turėjo mokėti, o baigus darbus. Buvo ir nesusipratimas, nes pirmo susitikimo metu G. D. sakė atnešti savo asmens duomenis. Tarėsi darbus pradėti kitą darbo dieną po Joninių. Jie atsinešė savo asmens duomenis, tikėjosi, kad bus įdarbinti, tačiau įvyko nesusišnekėjimas, nes G. D. galvojo, kad jis (L. A.) išsiims individualios veiklos pažymą. Po Joninių pirmą darbo dieną jis atnešė savo asmens duomenis, o dar kitą, galėjo būti birželio 28 d., pradėjo dirbti. Su minėtais draugais visi kartu buvo susitikę su G. D. prieš Jonines, o pirmadienį kiekvienas atskirai važiavo. Jis suprato, kad bus įdarbintas. Tik pradirbus dvi savaites, įsikalbėjo, kad jie nėra įforminti. Tada sustabdė darbus ir buvo sutvarkyti dokumentai. Jie dirbdami kalbėjosi, ar juos įformino, nes jie nieko nebuvo pasirašę. Tada pakalbėjo su G. D. ir išsiaiškino, kad yra neįdarbinti. Tik tada G. D. pradėjo kalbėti apie individualios veiklos pažymą, klausė, ar jie šių pažymų negavo, o jie klausė, ar jis jų neįdarbino. Liepos mėnesį pagalvojo, kad paprastesnis būdas būtų juos įdarbinti, o ne išsiimti tą pažymą. Pasirašė sutartį ir nuo liepos 19 d. pradėjo dirbti. Tuo metu atlikinėjo darbą, dėl kurio buvo susitarta, t. y. taisė broką dėl kampuočių, dėjo apšiltinamąją vatą. Jis negavo nurodymo rašyti prašymą dėl priėmimo į darbą. Kalbėdamas su G. D. suprato, kad kalba su įmonės atstovu, pirmo susitiko metu apie įmonę nieko nežinojo, tik kitą savaitę sužinojo, kad tai UAB „D.“. Tarėsi, kad dirbs darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val., pietūs – 12.00 val. Buvo kalbėta, kad bus užaktuojamas darbas, G. D. gaus pinigus ir išmokės atlyginimą, tačiau aktuoja ta įmonė, kuri yra pagrindinė renovuotoja. Jis (L. A.) asmeniškai akto neturėjo pasirašyti. Jo darbą kontroliavo, duodavo nurodymus arba G. D., arba kitas žmogus iš įmonės. Darbo įrankiais aprūpino UAB „D.“, statybinės medžiagos taip pat buvo įmonės. Jie turėjo rūpintis tiesiog darbų vykdymu. Apie darbų pridavimus kalbėjo pirmo susitikimo metu. Išėjo iš darbo, nes nebuvo gavęs atlyginimo ir neturėjo iš ko gyventi. Jam dirbant, dar iki jo įforminimo, buvo sumokėtas 100 Eur avansas.
Liudytojas M. K. apklausiamas teisme parodė, kad birželio 20 d. kartu su L. ir A. ieškojo darbo. Internete rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) atliekamos statybos, todėl nuvažiavo ten pasižiūrėti. Dėl darbo birželio 22 ar 23 d. susitiko su G. D.. Jis su L. kartu tarėsi dėl darbo. Pradėjo dirbti po Joninių, pirmadienį. Susitikimo metu buvo užsiminta, kad jie turi pateikti asmens duomenis. Suprato, kad juos įformins. Pristatė duomenis tą dieną, kai pradėjo dirbti. Nepamena, ar pirmą darbo dieną į darbą atvažiavo kartu su L. A., A. tikrai buvo. Praėjus 2 ar 3 savaitėms, suprato, kas turėjo kažką pasirašyti. Tada išsiaiškino, kad nesusitarė iki galo, ar juos įformins pasirašant darbo sutartis, ar jie turi išsiimti verslo liudijimus. Kai suprato, kad jie nėra įforminti, pasakė, kad juos įdarbintų. Tai buvo padaryta liepos mėn. Žinojo, kad galima ir pagal verslo liudijimą dirbti ar pagal individualią veiklą. Buvo susitarta, kad atlyginimą mokės už atliktus darbus. Pagrindinė įmonė, kuri tą ligoninę renovavo, skirstė pinigus. Kai atliekamas darbas, pasirašomas aktas. Jie, kaip darbuotojai, nieko nepasirašė. Jis su L. A. dirbo tame pačiame objekte analogišką darbą. Darbo įrankiais aprūpino G. D.. Medžiagos buvo imamos iš kitos įmonės, ne jų pačių. Pirmą dieną apie verslo liudijimus nekalbėjo. Kad verslo liudijimai reikalingi, G. D. pasakė tik po kelių dienų. Jie galvojo, kad juos įdarbins, o G. D. galvojo, kad jie išsiims verslo liudijimus. Priimant į darbą nerašė prašymo priimti į darbą. Prašymą rašė, kai buvo įformintas. Jis ir nežinojo pirmą dieną, kad reikia rašyti prašymą.
Liudytojas A. Š. apklausiamas teisme parodė, kad G. D. skelbimą pamatė internete. Susitarė susitikti, jų santykiai buvo dalykiški, kaip darbdavio ir darbuotojo. Važiavo į objektą su M. ir L., kurio tuo metu dar nepažinojo. Apžiūrėti objekto nuvažiavo prieš Jonines, o dirbti pradėjo po Joninių. G. D. aprodė darbo vietą, tai buvo (duomenys neskelbtini) ligoninė. Jis asmeniškai važiavo įsitikinti, ar tas darbas jam tinka, o formalumai nebuvo pagrindinis aspektas. Kalbėjo ir apie atlyginimą, jis turėjo būti minimalus. Kokia tvarka jis išmokamas, nekalbėjo. G. D. paprašė asmens dokumento ir nuotraukos. Jis suprato, kad tai reikia darbo sutarčiai. Jam atrodo, kad tų dokumentų jis neatnešė pirmą darbo dieną, šiek tiek vėliau, kai pradėjo darbą. M. tikrai dirbo, o dėl L., kadangi jis nebuvo jam pažįstamas, nelabai pamena. Susibendravo su L. tik darbo metu. Vėliau su G. D. kalbėjo, kad atlyginimas bus mokamas po darbų. Liepos 19 d. buvo įdarbinti oficialiai. Įdarbino tada, nes manė, kad reikės kažkokio darbo liudijimo, nebuvo su tuo susidūręs prieš tai, todėl galvojo, jog G. D. įdarbins jį kaip darbininką ir jam nereikia jokio liudijimo. Nebūtų dirbęs ramiai toliau, nes jam ir M. kilo įtarimas. Su L. pirmomis dienomis bendravo mažai. Pirmomis dienomis buvo duotas 100 Eur avansas, o vėliau sumokėta alga. Negali pasakyti, ar rašė prašymą dėl darbo. Galvojo, kad tokie dalykai vyksta etapais, t. y. kad vėliau viską surašo, neturi daug darbo patirties. Apie verslo liudijimą buvo kalbama tada, kai jie jau dirbo.
Šalies argumentai
L. A. prašyme (skunde/pranešime) nurodyta, kad UAB „D.“ nuo birželio 23 d. buvo įdarbintas nelegaliai, nes buvo vilkinamas sutarties sudarymas iki liepos 19 d. (b. l. 3).
L. A. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodyta, kad dėl darbo tarėsi su UAB „D.“ direktoriumi G. D., sutartos darbo sąlygos buvo nuo 8 iki 17 valandos darbo dienomis su 1 valandos pietų pertrauka nuo 12 valandos, sutartas 45 Eur užmokestis už vieną darbo dieną. Visi darbai buvo vykdomi vadovaujantis G. D. nurodymais. Dirbęs nuo birželio 23 d. iki liepos 29 d. gavo tik 100 Eur avansą, o likęs darbo užmokestis nesumokėtas. Avansą sumokėjo UAB „D.“ direktorius G. D., tačiau už avanso gavimą pasirašyti nepaprašė ir atsiskaitymo lapelio nepildė (b. l. 10).
M. K. ir A. Š. paaiškinimuose nurodyta, kad jie yra liudininkai, jog L. A. dirbo UAB „D.“ apdailininku – mokiniu nuo birželio 23 d. iki liepos 19 d. nelegaliai, nes buvo vilkinamas darbo sutarties sudarymas (b. l. 7, 8).
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kuri užtraukia darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Remiantis DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atliekamas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (2005 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7) nurodė, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Nors G. D. nepripažino kaltės, jo kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys ir minėta bylos rašytinė medžiaga.
G. D. teisme neneigė, kad L. A. atliko administracinio teisės pažeidimo protokole numatytus darbus ir protokole nurodytu laikotarpiu, nesudarius su šiuo asmeniu darbo sutarties. G. D. teigimu, šiems darbams atlikti buvo sudaryta žodinė subrangos sutartis, pagal kurią L. A. turėjo atlikti šiuos darbus, juos priduoti (pasirašant tai patvirtinančius aktus) ir tik tada gauti už tai atlyginimą. Būtent dėl šios priežasties L. A. nebuvo įdarbintas kaip darbuotojas, sudarant su juo darbo sutartį. Ši G. D. iškelta versija bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. G. D. teisme aiškino, jog jau pirmo susitikimo metu L. A. nurodė, kad sutartiems darbams atlikti pastarasis turi išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Apklausiamas teisme L. A. parodė, kad pirmo susitikimo metu nebuvo kalbėta nei apie individualios veiklos pažymą, nei apie verslo liudijimus. Analogiškus parodymus teisme davė ir kartu su L. A. pirmo susitikimo su G. D. metu dalyvavę M. K. ir A. Š.. Visi liudytojai parodė, kad G. D. pradėjo kalbėti apie minėtus dokumentus tik jiems pradėjus darbą objekte, šiems asmenims iškėlus klausimą, kodėl jie dar nėra įforminti. Be to, visi liudytojai patvirtino, kad pirmo susitikimo metu suprato, kad bus įdarbinti kaip darbuotojai, nes iš jų buvo paprašyta tik asmens duomenų. Liudytojai neneigė, jog su G. D. buvo susitarta, kad už darbą bus apmokėta tik jį atlikus, tačiau apie tai, kad jie turi pasirašyti kokius nors darbų pridavimo aktus, nebuvo kalbėta. Priešingai, L. A. parodė, kad jis suprato, jog tokį aktą turėjo pasirašyti ta įmonė, kuri yra pagrindinė renovuotoja, t. y. generalinis rangovas, o ne jis. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp G. D. atstovaujamos UAB „D.“ ir L. A. faktiškai susiklostė subrangos teisiniai santykiai, kaip teisme teigė G. D.. Byloje nustatytos aplinkybės, kad su L. A. buvo susitarta dėl darbo grafiko, darbo užmokesčio, jis buvo aprūpintas darbo priemonėmis ir medžiagomis, patvirtina būtent darbo teisinių santykių egzistavimą. Šie santykiai įstatymų nustatyta tvarka buvo įforminti tik po to, kai L. A., pradirbęs apie dvi savaites, kartu su kitais šioje byloje apklaustais liudytojais iškėlė šį klausimą. Išanalizavus teisme apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad būtent tuo metu (L. A. ir kitiems minėtiems asmenims susirūpinus dėl santykių įforminimo) G. D. siūlė jam išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, tačiau galiausiai nusprendė įstatymų nustatyta tvarka L. A. įforminti kaip darbuotoją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. D. klaidino teismą, nurodydamas, kad jis M. K. ir A. Š. susirado tik liepos 18 d. ir šie asmenys Valstybinei darbo inspekcijai savo paaiškinimus pateikė remdamiesi tik L. A. žodžiais. Kaip minėta, abu šie teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad į pirmą susitikimą su G. D. važiavo trise, o darbą realiai visi pradėjo po Joninių, todėl jiems yra gerai žinoma L. A. situacija. Į šią aplinkybę teismas atkreipė dėmesį dėl to, kad teismas nemato pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nes faktiškai visi trys asmenys UAB „D.“ pradėjo dirbti vienu metu, dirbdami kartu bendravo ir dalijosi tarpusavyje savo įtarimais dėl jų santykių įforminimo.
Teismo ištirti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „D.“ direktorius G. D., esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido dirbti L. A., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą bendrovėje dieną prieš darbo pradžią, kaip to reikalauja DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į L. A. teisme nurodytas aplinkybes, patikslina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą L. A. nelegalaus darbo laikotarpį. L. A. teigimu, jis dėl įdarbinimo su G. D. kalbėjo 2016 m. birželio 23 d. (prieš Joninių šventę), tačiau faktiškai pradėjo dirbti antrą darbo dieną po šios šventės, t. y. 2016 m. birželio 28 d. (antradienį). Be to, protokole nurodyta, kad G. D. leido L. A. nelegaliai dirbti iki 2016 m. liepos 19 d., tačiau iš L. A. teismo duotų paaiškinimų ir VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad L. A. buvo įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka 2016 m. liepos 19 d. (b. l. 12), todėl paskutinė jo nelegalaus darbo diena laikytina 2016 m. liepos 18 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nustato, kad G. D. neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirbantis L. A. būtų įdarbintas įstatymo nustatyta tvarka ir leido šiam asmeniui nelegaliai dirbti nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 18 d. (įskaitytinai).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į G. D. asmenybę – dirbantis, išlaikantis tris nepilnamečius vaikus (nustatyta iš jo žodžių), byloje duomenų apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėm nėra. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad G. D. nelegaliai dirbo tik apie dvi savaites, o vėliau buvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, G. D. skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą.
Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16062438649. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.