- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- ATP-384-519/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02217-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis 2012 m. lapkričio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-2094733-12 G. B. už tai, kad jis 2012 m. spalio 30 d. apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini) ties 6 namu, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikinęs eismo saugumu ir kliudė stovintį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles ir taip padarydamas ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teisino 2013 m. birželio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu grąžinti nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad neįvertinti pirminiai G. B. parodymai, kuriuos paskui pakeitė, mano, kad todėl teismas nutarimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog protokole nurodyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ką laikė technine klaida, nes iš bylos medžiagos ir bylos nagrinėjimo metu matyti, jog įvykis buvo ties (duomenys neskelbtini) namu.
Skunde teigia, kad administracinės teisės pažeidimo byloje pagrįstai nurodyta, kad G. B. su automobiliu „Renault Laguna“ į (duomenys neskelbtini) namo kiemą atvažiavo apie 17.48 val., jo automobilis stovėjo prie 4-tos laiptinės, G. B. išvažiavo tik iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, važiuodamas atbuline eiga kliudė „Mersedes Benz“ markės automobilį, stovėjusį kieme, ką patikimai ir nuosekliai patvirtino liudytojai P. B. ir M. L.. Mano, kad nepagrįstai atmesti šių liudytojų parodymai. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad G. B. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, klaidino teismą ir davė melagingus parodymus, jo siekį išvengti atsakomybės parodo ir jo netinkamas elgesys eismo įvykio metu. Pažymėjo, jog tik jis nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį „Renault Laguna“ atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Mersedes Benz“. Nurodo, kad nėra ginčo, jog minimu laiku buvo kieme automobilis „Renault Laguna“ ir automobilis „Mersedes Benz“, kitas aplinkybes patvirtina liudytojai.
Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas paskyręs transporto trasologinę ekspertizę ekspertui pateikė neišsamias ir klaidingas automobilių susidūrimo aplinkybes ir išeities duomenis, kadangi ekspertui pavedė atsakyti tik į klausimą dėl automobilio „Renault Laguna“ galinio bamperio kairiojo kampo bei kairiojo sparno ir apie sužalojimus atsitrenkiant į automobilio „Mersedes Benz“ priekinį bamperį, tačiau kitų padarytų sugadinimų netyrė.
Teigia, kad ekspertas nesugebėjo tinkamai įvertinti ir visapusiškai bei objektyviai vietoje patikrinti automobilių „Renault Laguna“ ir „Mersedes Benz“ priekinės dalies padarytus sugadinimus, sulyginti šiuose abiejuose automobiliuose padarytus sugadinimus ir jų atsiradimo pobūdį ir priežastį, nes jo nuomone reikia atlikti abiejų automobilių paimtų dažų palyginamąją ekspertizę, kai kitokios ekspertizės skyrimo klausimas visiškai nesvarstytas. Nurodo, kad teismas buvo susikoncentravęs ir suformulavęs klausimus tik į tas aplinkybes, kurias nurodė G. B., tačiau netyrė kitų aplinkybių dėl susidūrimo.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kelių policijos biuras atsiliepime dėl apeliacinio skundo prašo nukentėjusiojo V. G. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
V. G. skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
ATPK 284 str. nurodytos aplinkybės, kurios turi būti išsiaiškintos bei turės reikšmę bylai teisingai išspręsti, t. y. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
K.E.T. 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant K.E.T. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytas, su įvykiu susijusias aplinkybes bei išvadas, laiko jas paties nukentėjusiojo subjektyviu vertinimu bei atsižvelgia į tai, jog jis šiuo konkrečiu atveju turi suinteresuotumą bylos baigtimi.
Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas įvertino teisme teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, liudytojų bei eksperto parodymus, eismo įvykio vietos schemą (5-6 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktą (9 b. l.), pirminius P. B. (10 b. l.), V. G. (11 b. l.), G. B. (12 b. l.) paaiškinimus, tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio (13 b. l.), nuotraukas (14 b. l.), transporto trasologinės ekspertizės aktą (60-65 b. l.).
Kaip matyti iš visos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nukentėjusysis nurodė negirdėjęs jokio susidūrimo, nesuveikus automobilio signalizacijai, nors ji buvo įrengta, pranešimo aplinkybes ir perpasakoja tiesioginio vieno liudytojo paaiškinimus, t. y. kaimyną sakius, kad kažkas atsitrenkė (11 b. l.), nurodo, jog kaimynas ką tik buvo grįžęs ir besiparkuojant išgirdo garsą, pamatė automobilio sujudėjimą, nematė vairuotojo, tik užsirašė automobilio valstybinį numerį (29 b. l.). G. B., asmuo, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neneigė 2012 spalio 30 d. apie 18.45 val. buvęs minimu adresu, daręs manevrą atbuline eiga, tačiau neigė padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Parodė, kad sustojo ties kairės pusės vairuotojo durelėmis (12 b. l.) Šie jo parodymai nuoseklūs, nekintantys.
Nuo pat įvykio tyrimo pradžios vienintelis tiesioginis liudytojas P. B. pirminiuose parodymuose nurodė, kad „Renault Laguna“ pavažiavo atgal, o po to išvažiavo, matė kaip atbulas važiuodamas automobilis kliudė stovintį „Mersedes Benz“ (10 b. l.). Apklausiamas teisme nurodė, kad jis lipo iš automobilio ir girdėjo garsą, patikslino, kad jis prisiparkavo automobilį, atsidaręs dureles lipo iš automobilio ir išgirdo smūgį, pamatė automobilį važiuojantį atbuline eiga kieme, kuris kliudė „Mersedes Benz“. Atsakydamas į klausimus taip pat nurodė, kad jis pirma išgirdo smūgį, paties kliudymo nematė, išgirdęs garsą atsisuko, nes tuo metu lipo iš automobilio. Atstumas buvo gal 10 metrų. Paaiškino, kad „Renault Laguna“ važiavo atbuline eiga, todėl turėjo atsitrenkti su vairuotojo durelėmis į „Mersedes Benz“. Smūgis turėjo būti stiprus, nes jis atsisuko. Kai „Renault Laguna“ atsitrenkė, pavažiavo pirmyn, atgal, ir išvažiavo iš kiemo. Arčiausia „Renault Laguna“ dalis prie automobilio „Mersedes Benz“ buvo vairuotojo durelės. Pažeidimus galėjo padaryti su vairuotojo pusės šonu, nes buvo sukimo manevras. Manė, kad su galiniu bamperiu kliudyti negalėjo, nes automobilis stovėjo šonu, durelėmis (29-30 b. l.). Vėliau apklausiamas liudytojas dar papildomai nurodė, kad „Renault Laguna“ važiavo atbuline eiga, du ratai ant šaligatvio, „Renault Laguna“ sukosi ir atsitrenkė priekine dalimi, kokia tiksliai negali pasakyti, gal sparnu, gal bamperiu, bet priekine dalimi, su galu jokio kontakto (96-100 b. l.). Paties V. G. surastas ir nurodomas galimai antras tiesioginis liudytojas M. L. parodė, matęs kaip automobilis „Renault Laguna“ važiavo atbulas ir sukdamasis priekine dalimi atsitrenkė į pilkos spalvos Mercedes Benz markės automobilį. Smūgis buvo nestiprus. Barkštelėjimo metu buvo kliudomas automobilio kairės pusės priekis. Nurodė manevravus „Renault Laguna“ pirmyn – atgal keletą kartų. Nematė, ar buvo užvažiavęs ant bortelio. Buvo tamsu. (89-90 b. l.). Kiti du teismo posėdyje apklausti liudytojai yra netiesioginiai įvykio liudytojai R. B. ir E. J., kurie pateikė tiesioginio liudytojo nurodytas aplinkybes bei išsakė savo subjektyvią nuomonę dėl galimo pažeidimo mechanizmo ir aplinkybių, t. y. galimai tikėtiną įvykio versiją. Liudytojas nurodė, kad dažų ar šukių įvykio vietoje nepastebėjo.
Šioje byloje tik G. B. atstovas prašė atlikti trasologinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyrius atliko trasologinę ekspertizę ir pateikė 2013 m. kovo 26 d. ekspertizės aktą Nr. 11Š-24(13) (60-65 b. l.), kuriame išdėstytos išvados, kad esantys „Renault Laguna“ galinio bamperio kairėje pusėje nubraukimai buvo padaryti ne kontakto su automobilio „Mersedes Benz“ priekinio bamperio dešiniuoju šonu metu. Esantys „Renault Laguna“ galinio bamperio kairiajame šone nubraukimai buvo padaryti ne kontakto su automobilio „Mersedes Benz“ priekinio bamperio dešine puse ar šio bamperio dešiniuoju šonu metu. Taip pat teisme teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. G. nurodė, kad tokį „Mersedes Benz“ pažeidimą galima padaryti tik „smailiu kampu“. Pažymėtina, kad trasologinė ekspertizė atlikta pagal teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų R. B., E. J., G. J. parodymus, jog V. G. automobilis galėjo būti apgadintas atsitrenkiant į jį G. B. automobilio galinio bamperio kampu, todėl tiriamas tik toks sužalojimo padarymo mechanizmas.
Taigi, įvertinus vien tik liudytojo P. B. parodymus, pastebėtina tai, jog paties dviejų mašinų kontakto, tiesioginis liudytojas nematė, tik girdėjo garsą, kas atkreipė jo dėmesį, be to, parodymai dėl aplinkybių po įvykio, yra kintantys ir neatitinkantys byloje nustatytiems duomenims bei pirminėse apklausose duotiems paaiškinimams, t. y. keičiasi dalyje dėl nuvažiavimo po eismo įvykio, atlikto manevro mechanizmo ir skaičiaus, atsitrenkimo mechanizmo bei pamatyto „Renault Laguna“ sustojimo po manevro padėties. Įvertinus dviejų liudytojų P. B. ir M. L. paaiškinimus, jie atitiktų tik dalyje dėl „Renault Laguna“ manevravimo pirmyn atgal išvažiuojant iš kiemo po galimai įvykusio susidūrimo su automobiliu „Mersedes Benz“. Teismas vertindamas duotus liudytojų parodymus atsižvelgia ir į tai, jog automobilyje „Mersedes Benz“ įrengta signalizacija, kuri pasak liudytojų įvykus eismo įvykiui, nesuveikė. Taigi, arba automobilis „Renault Laguna“ nekontaktavo su automobiliu „Mersedes Benz“, arba smūgis galimai buvo labai silpnas, kas prieštarautų liudytojo P. B. parodymams. Taip pat nurodomas sugadinimas, pagal liudytojo P. B. parodymus pamačius automobilį po kontakto, neįmanomas, kadangi automobilį „Renault Laguna“ užfiksavo iš karto stovintį, be to, artimiausia „Renault Laguna“ dalis prie automobilio „Mersedes Benz“ buvo vairuotojo durelės, todėl pažeidimus galėjo padaryti su vairuotojo pusės šonu. Tačiau automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo pusės šone tokių sugadinimų, kurios atitiktų nurodytas aplinkybes bei galimybę padaryti tokį automobilio „Mersedes Benz“ sugadinimą, nėra, kas akivaizdžiai prieštarauja parodymams. Darytina išvada, kad pagrįstai besąlygiškai vadovautis šių asmenų parodymais nėra pakankamų galimybių. Pažymėtina, kad ekspertas E. G. yra asmuo, turintis eksperto laipsnį, turintis specialių mokslo žinių ir galintis atlikti ekspertizes, duoti išvadas. Eksperto parodymais bei atliktoje ekspertizėje padarytomis išvadomis abejoti nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas skirdamas trasologinę ekspertizę nesiaiškino kitų klausimų, t. y. kaip nurodė ekspertas, reikia imti mikropluoštų ar dažų tyrimus nuo automobilio kontaktavusių paviršių ir juos siųsti tirti į Vilnių, susidūrimo mechanizmo nustatymui reikia sulyginti susidūrimo vietas ir atlikti abiejų automobilių paimtų dažų palyginamąją ekspertizę. Pastebėtina, kad tokio prašymo nei nukentėjusysis V. G., nei jo atstovas šioje byloje nepateikė, o teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, konstatavo, jog pakanka jau surinktų duomenų tam, kad byla būtų išspręsta.
Teismas priimdamas sprendimą negali remtis prielaidomis, abejonėmis, tikimybėmis, ir konstatuoti buvus padarytą pažeidimą pagal nukentėjusiojo V. G. skunde nurodytą įvykio mechanizmą, „G. B. vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini) namo kieme atbuline eiga ir bandydamas išsukti iš automobilio stovėjimo aikštelės priekine dalimi kliudė būtent automobilio Mersedez Benz keleivio pusės priekinį bamperį, įskėlė plastmasę, nudrėskė nuo šio automobilio paviršiaus dažus“, kadangi to netvirtina sutrinkta bylos medžiaga bei liudytojų parodymai.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.