- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- AS-146-868-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02825-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Hanner“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „BPTS Europa“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Hanner“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BPTS Europa“ dėl sprendimo, leidimo ir schemos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas akcinė bendrovė „Hanner“ (toliau – ir AB „Hanner“, pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimą išduoti leidimą (toliau – ir Sprendimas), 2012 m. spalio 4 d. leidimą Nr. 78/U/12 (toliau – ir Leidimas) ir schemą Nr. 78/U/12 (toliau – ir Schema).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimo, 2012 m. spalio 4 d. leidimo Nr. 78/U/12 ir schemos Nr. 78/U/12 galiojimą bei uždrausti atlikti veiksmus pagal Leidimą ir Schemą. Savo prašymą grindė tuo, kad skundžiamas Sprendimas leidžia atlikti darbus, kurie šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, ypač priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir kelia pavojų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, saugumui. Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra būtinos, nes įrengus automobilių pakrovimo/iškrovimo (stovėjimo) aikštelę ir praktiškai pradėjus ją eksploatuoti, būtų keliama grėsmė pastato ir asmenų saugumui, kartu apsunkintas naudojimasis šaligatviu. Be to, iki galo įvykdžius darbus ir panaikinus skundžiamus aktus, šaligatvio atstatymas sukeltų neigiamas pasekmes, reikėtų papildomų atstatymo darbų, būtų papildomai ribojamas eismas ir naudojimasis šaligatviu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 21–22) AB „Hanner“ skundą priėmė ir patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimo, 2012 m. spalio 4 d. leidimo Nr. 78/U/12 ir schemos Nr. 78/U/12 galiojimą bei uždraudė atlikti veiksmus pagal Leidimą ir Schemą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgęs į ginčo dalyką ir pagrindą sudarančias aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas tuo metu, kol neišspręstas pareiškėjo skundo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, gali imtis veiksmų, susijusių su automobilių pakrovimo/iškrovimo (stovėjimo) aikštelės įrengimu ir jos eksploatavimu (dėl ko galbūt pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai), ir dėl to pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, priėjo išvadą, kad tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas ginčas. Nurodė, kad iš prašymo turinio matyti, jog, pradėjus eksploatuoti automobilių pakrovimo/iškrovimo (stovėjimo) aikštelę, būtų keliama grėsmė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir asmenų saugumui, o šaligatvio atstatymui reikėtų papildomų atstatymo darbų, taip pat būtų papildomai ribojamas eismas ir naudojimasis šaligatviu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju sprendimo įvykdymui garantuoti tikslinga taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi ginčijamuose Sprendime ir Leidime nurodyti patvarkymai ir atsakovo veiksmai.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b. l. 29–32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pavirtintų, jog, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Pareiškėjas tik nurodė, kad priėmus jam palankų teismo sprendimą, šaligatvio atstatymas galbūt sukeltų neigiamas pasekmes ir reikėtų papildomų atstatymo darbų, tačiau šių argumentų nepagrindė konkrečiais įrodymais.Atsakovo nuomone, stulpelių ir kelio ženklų nuėmimas nėra apsunkinanti teismo sprendimo įvykdymą aplinkybė, kad būtų tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Teigia, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atkurti buvusią padėtį nebūtų sunku, nes tėra tik trys kelio ženklai ir kuoleliai, nėra įrenginėjamos platformos ar kitokio pobūdžio sudėtingos konstrukcijos, kurių išmontavimas galėtų sukelti sunkesnių sprendimo įvykdymo apribojimų.Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal išduotus ginčijamus aktus darbai yra atlikti dar iki pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir reikalauti sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, kadangi jų sustabdymas nesukeltų jokių teisių ir pareigų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BPTS Europa“ (toliau – ir UAB „BPTS Europa“, trečiasis suinteresuotas asmuo) su atsakovo pozicija sutinka, prašo atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos argumentus:
Nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju iki skundžiamų aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomas ar sudėtingas. Metalinių stulpelių demontavimo technologijos aprašymas patvirtina, kad, įrengiant ginčijamuose aktuose nurodytas technines eismo reguliavimo priemones, buvo atliekami nedidelės apimties, technologiškai nesudėtingi statybos darbai. Norint pašalinti įrengtus stulpelius, jokių sudėtingų darbų atlikti taip pat nereiktų. Darbai būtų atliekami lokaliai, nedidelėje teritorijoje prie stulpelio, todėl eismas ir naudojimasis šaligatviu nebūtų apribotas. Be to, pažymi, kad demontavimo darbai būtų atlikti per dvi darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, yra nepagrįsta.Teismas, spręsdamas apie grėsmę pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir asmenų saugumui, rėmėsi vien deklaratyviais pareiškėjo skundo teiginiais dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio šią aplinkybę. Be to, nutartyje net nenurodyta, kokios konkrečiai priešgaisrinės saugos reikalavimus reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos. Todėl tokia teismo išvada yra visiškai nemotyvuota.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, laikosi pozicijos, kad sustabdyti galima tik tokio ginčijamo akto galiojimą, kuris dar nėra įvykdytas (2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756- 312/2008, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-75/2012). 2012 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų aktas Nr. P12.11.150, 2012 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita faktūra, UAB „Punktyras” 2012 m. lapkričio 20 d. raštas patvirtina, kad UAB „Punktyras“ dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo atliko Schemoje nurodytus darbus, t. y. įrengė kelio ženklus Nr. 301, 540 ir 543, stulpelius ir atliko kelio dalies ženklinimą. Tai reiškia, kad UAB „BPTS Europa“ dar iki nutarties priėmimo faktiškai realizavo Leidimu suteiktas teises. Todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti ginčijamų aktų galiojimą nėra pagrindo.Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Minėta teisės norma reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo teismingumo klausimus. Nors leidimas įrengti technines eismo reguliavimo priemones formaliai pagal Statybos įstatymą nėra priskiriamas prie statybą leidžiančių dokumentų, juo suteikiamos teisės iš esmės yra analogiškos. Todėl, ginčijant leidimą įrengti technines eismo reguliavimo priemones, kai leidimu suteiktos teisės jau pradėtos realizuoti, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pagal analogiją turėtų būti vadovaujamasi Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu (ABTĮ 4 str. 6 d.), taigi, byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Mano, kad teismas, neturėdamas kompetencijos nagrinėti šios bylos, taip pat neturėjo teisinio pagrindo spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą.Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, todėl jo teisės neturėtų būti ginamos. Nurodo, kad atsakovas dar 2012 m. spalio 2 d. el. laišku informavo pareiškėją apie tai, kad su policijos atstovais bus svarstomas draudžiamųjų kelio ženklų ir techninių eismo reguliavimo priemonių išdėstymas Lvovo gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su šiuo el. laišku pareiškėjui buvo persiųsta ir pati Schema. Turėdamas šią informaciją, pareiškėjas, būdamas sąžiningas, atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo ir galėjo nedelsiant imtis veiksmų, kad Schema, kuri, pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo teises, nebūtų patvirtinta. Vis dėlto daugiau nei mėnesį pareiškėjas nei atsakovui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui, nei policijos atstovams nereiškė jokių pretenzijų ar prieštaravimų, taip pat neteikė savo pasiūlymų dėl pateiktos Schemos. Pareiškėjas tik paskutinę skundo padavimo termino dieną kreipėsi į teismą, ginčydamas išduotą Leidimą, Schemą ir Sprendimą. Taigi, nors pareiškėjas deklaruoja savo teisių gynybą, jo elgesys (neveikimas), trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, patvirtina, kad faktiškai pareiškėjas tik siekia sudaryti trečiajam suinteresuotam asmeniui kliūtis, vykdant veiklą PC „Europa“. Pareiškėjas, būdamas greta esančio verslo centro savininkas, neabejotinai žinojo, kad Lvovo gatvėje ties PC „Europa“ vykdomi krovininių automobilių iškrovimo/pakrovimo aikštelės įrengimo darbai. Pareiškėjas pats tai patvirtino savo 2012 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. S-12/H-499 Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl to UAB „BPTS Europa“ mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise ir elgiasi nesąžiningai, todėl jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Hanner“ su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, jog prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tuo pagrindu, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą. Leidimo ir Schemos pagrindu pradėta įrengti krovininių automobilių išsikrovimo aikštelė yra formuojama ant pėsčiųjų tako, įterpiant ją tarp gatvės ir šalia esančių pastatų bei išėjimų iš jų. Per pačią aikštelę vyksta nuolatinis pėsčiųjų judėjimas. Viešasis interesas pažeidžiamas tuo, kad aikštelė neužtikrina saugumo gatvėje. Lvovo gatvėje esanti pėsčiųjų perėja baigiasi ties išvažiavimu iš aikštelės. Krovininiai automobiliai iš aikštelės išvažiuoja tiesiai į pėsčiųjų perėją. Krovininiai automobiliai statomi ties pėsčiųjų perėja, dėl to yra blokuojamas matomumas Lvovo gatvėje ir jos prieigose. Nuo aikštelės išvažiavimo iki pėsčiųjų perėjos nėra paliktas joks saugus atstumas, turintis užtikrinti saugumą kelyje. Be to, ties aikštelės įvažiavimu esanti kita pėsčiųjų perėja yra tiesiog užtveriama aikštele ir joje esančiais automobiliais. Dėl šios priežasties yra ribojamas pėsčiųjų judėjimas šia perėja. Aikštelėje stovint krovininiams automobiliams, keliu važiuojantys vairuotojai nemato pėsčiųjų, dėl ko negali įsitikinti, ar prie perėjos nėra pėsčiųjų. Aikštelėje esantys didelių gabaritų automobiliai taip pat kliudo pėstiesiems įsitikinti eismo saugumu, nes nesimato iš kairės atvažiuojantys automobiliai. Dėl to yra keliamas pavojus eismo dalyvių saugumui. Viešasis interesas taip pat yra pažeidžiamas tuo, kad aikštelės įrengimo būdas neužtikrina priešgaisrinių saugos reikalavimų: a) atstumas nuo aikštelės iki verslo centro „Europa“ evakuacinio išėjimo yra tik 3 m, be to, šis išėjimas yra užtveriamas aikštelėje esančiais automobiliais; b) atstumas nuo aikštelės iki verslo centro „Europa“ pastato yra tik 3,46 m; c) atstumas nuo aikštelės iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastato yra tik 3,39 m; d) atstumas nuo aikštelės iki verslo centro „Europa“ pastate esančio priešgaisrinio hidranto yra 9,75 m, privažiavimas prie šio hidranto yra užtveriamas aikštelės kuoliukais ir joje esančiais automobiliais. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad aikštelės eksploatavimas gali lemti nelaimingų atsitikimų atsiradimą. Pagaliau, viešasis interesas pažeidžiamas tuo, kad aikštelė riboja pėsčiųjų judėjimą, o neįgaliųjų judėjimą apskritai daro beveik neįmanomą. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamu aktu leidžiant įrengti aikštelę, yra pažeidžiamos atskirų gyventojų grupių teisės, o pats ginčijamas aktas yra priimtas nesikonsultavus su atitinkamomis asociacijomis, ginančiomis tokių grupių interesus. Todėl netaikant prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų pažeista interesų pusiausvyra. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad krovininiams automobiliams išsikrauti yra skirta speciali vieta, esanti tarp Konstitucijos prospekto ir Lvovo gatvės, šalia daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio namo, esančio Konstitucijos pr. 9, Vilniuje. Šioje vietoje yra saugu krovininiams automobiliams pasikrauti ir stovėti. Taigi, laikinai sustabdant ginčijamą aktą, jokia žala nebūtų sukeliama, nes galimybė išsikrauti iš krovininių automobilių egzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS5‑155/2005, AS5-230/2005, AS438-558/2008, AS143-612/2010, AS63-416/2011, kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas AB „Hanner“ kartu su skundu pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. ?335-169(2.9.3.2-UK5) „Dėl kelio ženklų keitimo Lvovo gatvėje“, 2012 m. spalio 4 d. leidimo Nr. 78/U/12 ir schemos Nr. 78/U/12, kuriais leista pakoreguoti automobilių stovėjimo tvarką ties pastatu (duomenys neskelbtini) Lvovo gatvės pusėje, pastatant kelio ženklus Nr. 301, 540 ir 543, stulpelius ir atliekant kelio dalies ženklinimą, galiojimą bei uždrausti atlikti veiksmus pagal Leidimą ir Schemą. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir pritaikytos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas ginčijamų aktų galiojimas ir uždrausta atlikti veiksmus pagal Leidimą ir Schemą.
Iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BPTS Europa“ pateiktų dokumentų (2012 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų akto Nr. P12.11.150, 2012 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos faktūros PU Nr. 2703, prie UAB „Punktyras” 2012 m. lapkričio 20 d. rašto pridėtos įrengtos sustojimo/išsikrovimo aikštelės fotofiksacijos) matyti, kad dar iki skundžiamos 2012 m. lapkričio 7 d. teismo nutarties priėmimo ginčijami aktai jau buvo įvykdyti, t. y. atlikti Leidime ir Schemoje nurodyti darbai – įrengti kelio ženklai Nr. 301, 540, 543 ir metaliniai stulpeliai.
Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad nepasunkėtų ar netaptų negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tai reiškia, kad gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios galėtų sukelti nurodytas teisines pasekmes. Sustabdžius ginčijamo akto, kuris jau yra įvykdytas, galiojimą, taip pat uždraudus atlikti veiksmus pagal ginčijamus aktus, kurie de facto jau yra atlikti, tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų formalus ir jokių teisinių padarinių (būsimo teismo sprendimo įvykdymo prasme) negalėtų sukelti, taigi, būtų beprasmiškas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laikomasi taip pat bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS756-169/2008, AS756-312/2008, AS63-290/2009, AS442-734/2011, AS602-75/2012).
Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą viena iš galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių yra draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjo skunde atsakovu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta kam, t. y. atsakovui ar kokiam nors kitam asmeniui, uždrausta atlikti veiksmus pagal Leidimą ir Schemą. Kita vertus, iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra Leidime ir Schemoje nurodytų veiksmų vykdytojas, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamo ginčo atveju nurodytam atsakovui per se negali būti adresuotas draudimas atlikti veiksmus pagal ginčijamus Leidimą ir Schemą.
Atsižvelgdama į atskiruoju skundu apibrėžtą nagrinėjamos bylos dalyką, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju detaliau nepasisako dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su Statybos įstatymo nuostatų taikymu ir pareiškėjo piktnaudžiavimu teise į teisminę gynybą, taip pat dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, ar ginčo atveju buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi paminėti klausimai, kolegijos vertinimu, turi būti svarstomi nagrinėjant šią administracinę bylą iš esmės.
Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.
Nutartis neskundžiama.