- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2YT-1705-179/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01126-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Alytaus rajono savivaldybei
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) ir Alytaus rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. M. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis nuo 2002 m. nuosavybės teise valdo 1451,99 kv. m. bendro ploto karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 1995 m. spalio 10 d. Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Pivašiūnai“ likvidacinės komisijos pirmininkas A. V. su 44 šios bendrovės pajininkų grupe sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ŽŪB „Pivašiūnai“ šiems 44 pajininkams už bendrą 8311,02 Lt pajų sumą pardavė ir perdavė pastatą-karvidę, esančią (duomenys neskelbtini). Iki šiol šios karvidės teisinė registracija nėra atlikta. Likvidavus ŽŪB „Pivašiūnai“ liko be darbo, todėl ėmėsi ūkininkauti savo tėvų sodyboje ir žemėje, jam buvo patogu šia karvide naudotis savo ūkio reikmėms, todėl nusprendė šią karvidę įsigyti iš kitų bendrovės pajininkų, kuriems ji buvo perduota pagal aukščiau minėtą 1995-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2002 metų tarp jo ir likusių pajininkų buvo sudarytos žodinės pajų perleidimo sutartys, pagal kurias šie pajininkai jam perleido savo karvidės dalis. Kadangi tuo metu karvidė nebuvo teisiškai registruota, todėl nebuvo galimybės šias sutartis įforminti notarine tvarka, nes juridiškai šis pastatas-karvidė nebeegzistavo. Sudaręs sutartis šia karvide naudojosi ir ja rūpinosi kaip savo turtu, kadangi ji buvo visai šalia jo tėvų sodybos ir jo dirbamos žemės. Todėl faktiškai nuo 2002 metų šią karvidę prižiūrėjo, joje laikė pašarus bei įvairią žemės ūkio techniką. Teigė buvęs tikras, kad ŽŪB „Pivašiūnai“ išduotų dokumentų jam pakaks nuosavybei įrodyti. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog ši karvidė iš viso niekada nebuvo teisiškai registruota nei ŽŪB „Pivašiūnai“, nei kito kokio nors asmens vardu. Todėl kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialą, kurio darbuotojai paaiškino, jog pateiktų dokumentų nuosavybės teisėms į šį pastatą įregistruoti nepakanka ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, jeigu pareiškėjas pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji neturi nei materialinio, nei procesinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, prašė, nustačius būtinas sąlygas, reikalingas nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi, priimti sprendimą teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995 m. spalio mėn. 10 d. Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Pivašiūnai“ likvidacinės komisijos pirmininkas A. V. su šios bendrovės pajininkų grupe sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ŽŪB „Pivašiūnai“ šiems 44 pajininkams už bendrą 8311,02 Lt pajų sumą pardavė ir perdavė pastatą-karvidę, esančią Tabalenkos k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. sav. (b. l. 7-8). Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo duomenimis, daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą – pastatą-karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 72). Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė patvirtino, kad R. M. daugiau kaip 10 metų valdo, tvarko ir prižiūri pastatą-karvidę, esančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 22). Liudytojai J. J., A. S. raštu patvirtino, kad jie 2002 metais perleido karvidės dalis R. M., kuris nuo 2002 metų naudojasi karvide, ją valdo ir prižiūri (b. l. 23 ir 24). R. M. nuo 2012 m. vasario 9 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). (b. l. 25), nuosavybės teise yra įregistravęs žemės sklypus, esančius tuo pačiu adresu (b. l. 26-49), taip pat laikinai naudojasi ir valstybinės žemės sklypu (b. l. 50). Taigi, R. M. nuo 2002 metų nepertraukiamai, atvirai valdė nekilnojamąjį daiktą – pastatą-karvidę. Duomenų, kad kas nors būtų ginčiję valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, byloje nėra. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo duomenimis, nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą – pastatą-karvidę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 72). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (b. l. 9-20) minėto statinio savininkas nėra nurodytas, nors jo kadastriniai matavimai yra atlikti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 532 straipsniu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-03-17 paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas R. M. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 4.68 straipsnyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo, t. y. užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai); daiktas valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą nesislapstydamas; asmuo valdo daiktą nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).
Nekilnojamasis daiktas pastatas-karvidė, esanti (duomenys neskelbtini), gali būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.). Turtas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos kito asmens vardu. Darytina išvada, kad R. M. nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs nekilnojamąjį daiktą – pastatą-karvidę bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo jį nuo 2002 m., t. y. ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į pastatą, bet nė karto nepasinaudojo ta teise, todėl įgyjamosios senaties būdu įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą pastatą-karvidę (CK 4.68 str., 4.69 str., 4.70 str., 4.71 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,73 Eur, t. y. didesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), todėl priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Valstybei priteistas išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. nuosavybės teise valdo 1451,99 kv. m. bendro ploto karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. M. valstybei 6,73 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.