- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- eI1-2945-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00028-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- M. J.-E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J.-E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. J.-E. kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, priteisti 5000 Eur neturtinę žalą.
Skunde ir skundo papildyme pareiškėja nurodo, kad Panevėžio pataisos namų Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius bei nuteistųjų arešto bausme suskirstymo į kameras komisija (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl perkėlimo į lengvąją grupę. Pažymi, kad tokį Komisijos sprendimą pareiškėja apskundė Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, pripažino jį pagrįstu ir pasiūlė Panevėžio pataisos namų direktoriui iš naujo svarstyti pareiškėjos perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę klausimą. Tačiau Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. posėdyje pakartotinai atsisakė perkelti pareiškėją į lengvąją grupę. Atkreipia dėmesį, kad tokio atsisakymo priežastis – tai, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos perkėlimo į lengvąją grupę sąlygos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teigia, kad pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta 2021 m. gegužės 12 d. – įvertinta 102 balais, ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. – įvertinta 99 balais. Abejoja 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto vertinimo pagrįstumu, nes pareiškėjos vertinimu bendras balų skaičius turėjo sumažėti ne trimis, o bent trylika balų. Pažymi, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos posėdžio metu pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė ir mažėjanti, todėl tvirtina, kad ji atitiko visas būtinas perkėlimo į lengvąją grupę sąlygas. Akcentuoja, kad bausmės atlikimo režimas paprastosios ir lengvosios grupių sąlygomis iš esmės skiriasi – papildomai leidžiami maisto produktai, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti, leidžiami elektros prietaisai, priklauso trimis bazinėmis socialinėmis išmokomis daugiau, galima skambinti telefonu ne du, o tris kartus per dieną, ilgesni pasivaikščiojimai, galimybė naudotis maisto ruošimo patalpomis, teisė trims paroms išvykti iš pataisos įstaigos, galimybė dirbti ir kt. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą nepagrįstai vykdant bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Nurodo, jog jaučia Panevėžio kalėjimo administracijos nusistatymą jos atžvilgiu, nes jau prieš Komisijos posėdį jai buvo pasakyta, kad perkelta į lengvąją grupę ji nebus. Visa tai įtakojo pareiškėjos sveikatos būklę, nes dėl patiriamo streso ir psichologinio spaudimo sutriko miegas, jaučiamas nuolatinis nuovargis, emocinė ir psichologinė būklė pablogėjo. Nors nuo 2023 m. vasario 9 d. pareiškėja buvo perkelta į lengvąją grupę, tačiau kol kas nėra laisvų darbo vietų, todėl nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d., kuomet pareiškėja kreipėsi dėl jos perkėlimo, ji būtų turėjusi galimybę užsidirbti pinigų. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kalinčios lengvojoje grupėje jau nebeturi teisės 2 kartus per mėnesį išeiti be palydos 8 val. ir išvykti be palydos 3 paroms.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Teigia, kad ginčo laikotarpiu Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė sąlygą tam, kad nuteistasis būtų perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją – jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Paaiškina, jog 2021 m. gegužės 12 d. pareiškėjai buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Kartotinis pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atliktas 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir nustatyta, jog nusikalstamo elgesio rizika mažėjo iš aukštos į maksimaliai vidutinę riziką. Vertina, kad pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta ir nustatyta pažanga mažinant aukštą nusikalstamo elgesio riziką, todėl M. J.-E. 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymo perkelti į lengvąją grupę metu neatitiko įstatyme numatytų būtinų perkėlimo į lengvąją grupę sąlygų. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. vasario 3 d. atlikus pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta mažėjanti vidutinė rizika (96 balai), todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja iš paprastosios nuteistųjų grupės perkelta į lengvąją nuteistųjų grupę. Nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes pareiškėja nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jos fizinę ar psichinę sveikatą.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, M. J.-E. teigimu, jai kilo Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimui nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. neperkėlus pareiškėjos iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalis (taikytina redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01) numatė, jog nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką; 5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. J.-E. 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio pataisos namų direktorių, prašydama ją perkelti į lengvąją grupę. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius bei nuteistųjų arešto bausme suskirstymo į kameras komisija, sudaryta Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu pareiškėjos prašymo netenkino, nes ji tik iš dalies atitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje išvardintas sąlygas. Komisija nustatė, jog 2021 m. gegužės 12 d. pareiškėjai atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika; 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo atliktas kartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iš aukštos rizikos į maksimaliai vidutinę riziką. Komisija vertino, kad M. J.-E. neatitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos sąlygos (nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), nes pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta ir nustatyta pažanga mažinant aukštą nusikalstamo elgesio riziką.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, 2022 m. spalio 11 d. raštu pasiūlė Panevėžio pataisos namų direktoriui iš naujo svarstyti pareiškėjos atitikimą perkėlimo į lengvąją grupę sąlygoms. Vertino, kad Panevėžio pataisos namų direktorius plečiamai aiškina Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Gavusi aukščiau nurodytą raštą bei pareiškėjos 2022 m. spalio 12 d. prašymą Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. posėdyje pakartotinai svarstė M. J.-E. perkėlimo į lengvąją nuteistųjų grupę klausimą ir analogiškais motyvais prašymo netenkino.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gruodžio 16 d. pakartotinai pasiūlė Panevėžio pataisos namų direktoriui iš naujo svarstyti pareiškėjos atitikimą perkėlimo į lengvąją grupę sąlygoms.
2023 m. vasario 7 d. pareiškėjai atliktas kartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatytas vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 99 balų iki 96 balų.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. J.-E. perkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo (iki 2023-01-01 Panevėžio pataisos namų) neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, jog M. J.-E. nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo perkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Viešoji atsakomybė atsiranda pareiškėjui įrodžius tris būtinąsias atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pirmo prašymo – 2022 m. rugpjūčio 30 d., pateikimo metu atitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas perkėlimo į lengvąją nuteistųjų grupę sąlygas. Tačiau pareiškėja nesutinka su atsakovo vertinimu, jog ji iki 2023 m. vasario 7 d. neatitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.
Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas (taikytina redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01) numatė, jog nuteistojo perkėlimui į lengvąją grupę jo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vertintina, jog šioje teisės normoje iš esmės įtvirtintos dvi sąlygos 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba vidutinė; ir 2) nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis, siekiantis būti perkeltas į lengvąją grupę, turi atitikti abi šias sąlygas vienu metu.
2021 m. gegužės 12 d. pareiškėjai atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pagal OASys metodiką metu M. J.-E. surinko 102 balus, t. y. nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Vadinasi laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki sekančio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja neatitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto pirmosios sąlygos – jos nusikalstamo elgesio rizika nebuvo žema ar vidutinė.
2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto kartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pagal OASys metodiką metu M. J.-E. surinko 99 balus, t. y. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors pareiškėja skunde akcentuoja, kad balų skaičius turėjo būti dar mažesnis, tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui. Analogiškai atsakovės atstovės akcentavimas, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjai nustatyta maksimaliai vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nėra teisiškai reikšmingas, nes taikytinos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos neskirsto nusikalstamo elgesio rizikos pagal balus į maksimaliai, minimaliai ar kt. vidutines.
Spręstina, kad tik nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja atitiko pirmąją iš Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų sąlygų – jos nusikalstamo elgesio rizika tapo vidutine. Todėl tik nuo šio laikotarpio tikrintinas ir antrosios Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos atitikimas – ar nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tą iš esmės rodo jungtukas „ir“ pavartotas įstatymų leidėjo teisės normoje.
Nors neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., tačiau kaip jau buvo nurodyta, šis laikotarpis negali būti vertinamas, nes tuo metu pareiškėja neatitiko pirmosios iš Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos sąlygos – jos nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta. Tuo tarpu Komisijai 2022 m. rugpjūčio 31 d. svarstant pareiškėjos perkėlimo į lengvąją grupę klausimą, pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, vertinant laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. kai pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika tapo vidutine, dar nebuvo nustatytas. Kaip teisingai nurodo atsakovės atstovė, pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nustatytas tik 2022 m. vasario 7 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. J.-E. nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pagrįstai ir teisėtai neperkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė ir nepagrindė neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo veiksmų, iš kurių kildina reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, o nenustačius neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas nebeturi teisinės reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2091-1062/2019). Dėl to nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, pareiškėjos argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nenagrinėtini, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, pareiškėją atstovavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės (ABTĮ 42 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos M. J.-E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.