- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 1N-155/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Laima Garnelienė, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. L. prašymas turto konfiskavimą pakeisti areštu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir galutinė bausmė R. L. paskirta – laisvės atėmimas penkiolikai metų, pirmuosius septynerius metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį R. L. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį R. L. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš R. L. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 000 litų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistojo R. L. nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį. Likusioje dalyje nuosprendis R. L. atžvilgiu paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi nuteistojo R. L. kasacinis skundas buvo atmestas.
Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas nuteistojo R. L. prašymas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą pakeisti areštu. Nuteistasis nurodė, kad turto neturi, jo darbingumas - 50 proc., laisvės atėmimo vietoje neturi galimybės dirbti, moka alimentus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nuteistojo R. L. prašymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo areštu netenkino. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės turto konfiskavimą pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone ar bausme, t. y. areštu.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra neteisinga, ją priėmė teisėja, priėmusi ir 2012 m. sausio 13 d. nuosprendį, kuriuo iš R. L. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 000 Lt. Nuteistasis prašo panaikinti šią nutartį, teigia turto ir pajamų neturintis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo darbingumas – 50 proc., laisvės atėmimo vietoje neturi galimybės įsidarbinti. Antstolis areštavo jo sąskaitą banke. R. L. prašo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 100 000 Lt išieškojimą pakeisti areštu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo R. L. prašymą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 100 000 Lt išieškojimą pakeisti areštu, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
BK 67 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys ir jų paskirtis. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise; viešųjų teisių atėmimas; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; nemokami darbai; įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; turto konfiskavimas; draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; išplėstinis turto konfiskavimas - turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 74 straipsnyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės: 1) bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; nemokami darbai; įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone; 2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Pažymėtina, kad areštas – viena iš nusikaltimą padariusiam asmeniui skiriamų bausmės rūšių (BK 42 straipsnio 1 dalis). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Baudžiamajame kodekse nenumatyta galimybė turto konfiskavimą pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone ar kita bausmės rūšimi (areštu).
Nuteistojo R. L. skundo argumentai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes jo prašymą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi ir 2012 m. sausio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad BPK 362 straipsnyje nustatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, todėl nuteistojo R. L. prašymą pagrįstai išnagrinėjo skundžiamą nutartį priėmusi teisėjų kolegija.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. L. prašymą, padarė teisingą išvadą, kad nei Baudžiamojo proceso, nei Baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės turto konfiskavimo pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone ar bausme, todėl pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.