Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. P. (E. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „Paliūtis‘, administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. P. (E. P.) vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, o būtent:

jis 2009 m. balandžio 7 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį ,,Audi 80‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 105, 106, 134 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo dešine kelio puse, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, apvažiuodamas kelyje esančią duobę įvažiavo į priešingos krypties eismą, nedavė kelio priešinga kryptimi, tiesiai važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotoja I. J., kuriai dėl nustatytų odos nubrozdinimų su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bei odos nekrozės, buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Savo veiksmais E. P. (E. P.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis E. P. (E. P.) kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2009-04-07 apie 22 val. jis vairavo G. B. vardu registruotą, tačiau jam priklausantį automobilį ,,Audi 80‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini), link kapinių, keliu kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Kelias toje vietoje neapšviestas, važiavo įjungus artimas šviesas. Važiuodamas jis matė priekyje, maždaug prieš 150 m. priešinga kryptimi važiuojančio link jo transporto priemonės žibinto šviesą. Pamatęs savo kelio važiuojamoje juostoje didelę duobę, jis nusprendė ją apvažiuoti iš kairės, todėl puse automobilio kėbulo dalis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tik įvažiavus į ją, jis pajuto smūgį į kairį savo automobilio šoną. Jis pravažiavo dar apie 50 m. ir sustojo, išlipo iš mašinos, apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad apgadintas kairys sparnas. Vėl atsisėdo į automobilį ir pamatė, kad ateina 2 vyrai. Vienas vyras atidarė duris, ištraukė jį iš mašinos, spardė kojomis. Jis prisipažįsta, kad išvažiavo į priešinį eismo juostą, bet mano, kad ir motociklo vairuotojas kaltas, nes važiavo dideliu greičiu. Jis turėjo galimybę sustoti ir palaukti kol motociklas pravažiuos, tačiau manė, kad spės pravažiuoti. Negalvojo, kad motociklas važiuoja tokiu dideliu greičiu. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai 1500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo,- jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusiosios J. J. parodymais, kad 2009-04-07 apie 22.00 val. vairavo jai priklausantį motociklą ,,Dealin‘‘, be valstybinių numerių, neregistruotą. Ji važiavo kartu su draugu J. V. Rudaminoje, Mokyklos g. nuo kapinių link savo namų. Buvo prietemos, ji važiavo įsijungusi artimąsias žibintų šviesas, prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Buvo šalta, todėl ji važiavo negreitai, ne daugiau 30 km/h.. Važiuodama ji pastebėjo priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį. Jam priartėjus ir beveik susilyginus, šio automobilio vairuotojas staiga pasuko vairą į kairę, link jos, ir atsitrenkė į jos vairuojamo motociklo kairės pusės šoną. Nuo smūgio nukrito motociklas, o ji pati nukrito kiek toliau, o automobilis nesustodamas nuvažiavo. Ji paskambino savo motinai, o pastaroji paskambino netoli kapinių buvusiam jos tėvui, kuris netoliese sulaikė nuvažiavusio automobilio vairuotoją, bei iškvietė policiją, medikus. Po susidūrimo ji nukrito ant pievos, motociklas gulėjo taip pat šalia. Ji buvo praradusi sąmonę. Draugas padėjo jai atsistoti. Jai labai skaudėjo kairę koją. Mano, kad automobilio vairuotojas turėjo pastebėti, kad nutrenkė motociklą. Po to atvažiavo greitoji, ją paguldė į mašiną, matė, kad atvažiavo policija ir kaltinamasis. Jai daktaras pasakė, kad pas ją kojos sumušimas. Kitą dieną koja ištino, buvo mėlyna. Dabar koja liko storesnė, liko randai. Pareigūnas po ligoninės paklausė jos ar jai yra kaulų lūžių. Ji atsakė, kad nėra, tada pareigūnas pasakė, kad ji nenukentėjo ir liepė jai taip pat parašyti, kad ji nenukentėjo. Įvykio metu buvo sugadinti jos drabužiai: striukė, kelnės, batai. Dėl to iš viso jai padaryta 450 Lt turtinė žala. Dėl neturtinės žalos pareiškė 5000 Lt ieškinį, nes patyrė stresą, skausmą, atsiliko nuo mokslų, nes kaip tik buvo sesija. Ji turėjo perlaikyti visus egzaminus, už perlaikymą mokėjo. Turtinę žalą jai atlygino draudimas, o dėl neturtinės žalos draudimas atlygino tik 1040 Lt. Likusią dalį prašo priteisti nesvarbu iš ko. Taip pat prašo priteisti 1740 Lt už advokato paslaugas.

Liudytojo J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009-04-07 apie 22.00 val. jis sportavo (duomenys neskelbtini) netoli kapinių. Pasportavęs jis jau ėjo link savo namų, kuomet pamatė, jog pravažiavo ,,Audi 80‘‘ automobilis, kurio kairės pusės šonas buvo apgadintas, nulaužtas tos pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Paėjus dar kiek arčiau link namų jam paskambino žmona ir pasakė, kad jų dukrą Ivoną važiuojančią motociklu partrenkė ,,Audi 80‘‘ automobilis. Jis suprato, kad tai gali būti tas pats automobilis, kurį jis matė prie kapinių, todėl jis sugrįžęs rado šį automobilį, pilkos spalvos ,,Audi 80‘‘, kurio valstybinio numerio jis neįsiminė. Jis priėjęs prie stovinčio automobilio, vairuotojo vietoje pamatė sėdintį vaikiną. Matydamas, kad vaikinas jau nori išvažiuoti, jis to padaryti neleido ir ištraukė iš spynelės automobilio užvedimo raktelius, iškvietė policiją. Kaip įvyko eismo įvykis jis nematė. (b l 76-77).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2887 /09(01), kurioje nurodyta, kad I. J. nustatytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bei odos nekrozė. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 59-61).

Eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta: automobilis ,,Audi 80‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. B., gyv. Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilnius. Draustas DB ,,Lietuvos draudimas‘‘, poliso Nr. AEB (duomenys neskelbtini), galioja iki 2009-07-06. Išoriniai sugadinimų požymiai: sudaužytas kairės pusės posūkio žibintas, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, nulaužtas kairės pusės šoninis veidrodis. (b. l. 13).

Eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta: motociklas ,,Dealim SG125F‘‘, be valstybinio numerio ženklų, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. J., gyv. Vilties g. 6, Rudamina, Vilniaus r., nedraustas. Išoriniai sugadinimų požymiai: sudaužytas priekinis žibintas, sulaužyta vairo apdaila, kairės pusės šonas, nulaužta daiktadėžė, kairės pusės galinio posūkio rodyklė, skydelio apdaila. (b.l. 13).

Civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos Draudimas“ atsiliepimu į ieškinį, kad AB ,,Lietuvos draudimas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu, išmokėjo visą ieškovei priklausančią draudimo išmoką neturtinės žalos atlyginimui. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad dėl 2009-04-07 eismo įvykio ji buvo nedarbinga nuo 2009-04-08 iki 2009-05-29, t. y. 51 dienas, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovei išmokėta 1020 Lt draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui Dėl turtinės žalos AB ,,Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir išmokėjo ieškovei I. J. 450 Lt draudimo išmoką už 2009-04-07 eismo įvykio metu sugadintus drabužius (b. l. 173).

Teismas, įvertinęs surinktus, aukščiau aptartus įrodymus byloje, daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, kitais bylos duomenimis.

Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 105, 106, 134 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Iš specialisto išvados matyti, jog I. J. eismo įvykio metu buvo padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bei odos nekrozė. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, jog sąlyga eismo įvykiui, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. J. sveikata, kilti buvo automobilio „Audi 80“ vairuotojo E. P. veiksmai. Pažymėtina, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimą, kuriame nurodyta, jog vairuotojas prieš sukant į kairę ir kitaip keičiant važiavimo kryptį turi įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią, 134 p. reikalavimą, kur nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamojo E. P. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Jeigu E. P. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiosios sužalojimo. Vadinasi, E. P. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad E. P. jam inkriminuojamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi. Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į atsakomybe lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad anksčiau neteistas, dirba, turi pajamų, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Nukentėjusioji I. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu civiliniam atsakovui UAB „Lietuvos draudimas“ ir civiliniam atsakovui E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti proceso išlaidas (b. l. 142-144). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pilnai įvykdė savo prievolę dėl žalos atlyginimo civilinei ieškovei I. J., kadangi atlygino 450 Lt turtinės žalos ir 1020 Lt neturtinės žalos.

I. J. civiliniame ieškinyje nurodo, jog eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus- odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bei odos nekrozę, dėl kurių beveik 2 mėnesius buvo nedarbinga, o taip pat patyrė didelę stresą, nemalonius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų, baimę, emocinį stresą.

Civilinis atsakovas E. P. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies ir parodė, kad sutinka atlyginti 1500 Lt. Taip pat nurodė, jog dėl eismo įvykio kalta ir I. J., nes važiavo neregistruotu motociklu, neaišku, ar jis buvo techniškai tvarkingas ir tuo prisidėjo prie eismo įvykio kilimo.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į įvykio pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kitus išgyvenimus susijusius su įvykiu. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, fizinius, dvasinius išgyvenimus, praradimus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu I. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog pasekmės neatitaisomos. Teismas pripažįsta, kad civilinė ieškovė išgyveno dėl patirtos traumos, jai tapo sunkiau judėti. Tas sąlygojo tam tikrą gyvenimo diskomfortą, emocinius išgyvenimus. Teismas įvertina tai, kad E. P. pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau tai padarė ne šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus, elgėsi neatsargiai. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog nukentėjusioji važiavo su neregistruotu motociklu. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą nukentėjusiajai I. J., įvertina ir tai, jog kaltinamasis E. P. sutinka atlyginti 1500 Lt neturtinės žalos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į kaltinamojo turtinę padėtį, jauną amžių, tačiau taip pat į tai, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, draudimo bendrovė jau atlygino 1020 Lt patirtos neturtinės žalos, todėl teismas mažina priteistinos iš kaltinamojo E. P. neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt (vietoj likusios 3980 Lt), o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.

Iš kaltinamojo E. P. priteistinas ir nukentėjusiosios I. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos, ką sudaro advokato darbo apmokėjimui turėtos išlaidos, pagal pridėtus dokumentus – 1740,40 Lt (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

E. P. (E. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš E. P. civilinei ieškovei I. J. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 1740,40 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.