Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. L., D. B., M. M. ir J. S. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del M. S. ir J. I. plešimo) laisves atemimu 3 metams;

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del A. J. plešimo) laisves atemimu 3 metams.

LR BK 63 str. pagrindu paskirtos bausmes iš dalies subendrintos ir galutine subendrinta bausme D. B. paskirta laisves atemimas 3 metams ir 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del M. S. ir J. I. plešimo) laisves atemimu 3 metams;

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del A. J. plešimo) laisves atemimu 3 metams ir 3 menesiams.

LR BK 63 str. pagrindu paskirtos bausmes iš dalies subendrintos ir galutine subendrinta bausme J. S. paskirta laisves atemimas 3 metams ir 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del M. S. ir J. I. plešimo) laisves atemimu 3 metams;

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del A. J. plešimo) laisves atemimu 3 metams ir 3 menesiams.

LR BK 63 str. pagrindu paskirtos bausmes iš dalies subendrintos ir galutine subendrinta bausme M. M. paskirta laisves atemimas 3 metams ir 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

- pagal LR BK 180 str. 3 d. (del M. S. ir J. I. plešimo) laisves atemimu 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. (del A. J. plešimo) laisves atemimu 3 metams ir 3 menesiams.

LR BK 63 str. pagrindu paskirtos bausmes iš dalies subendrintos ir galutine subendrinta bausme V. L. paskirta laisves atemimas 3 metams ir 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. L., D. B., M. M. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie 2008-01-06, apie 3.00 val., veikdami kartu, Justiniškiu g., priešais parduotuve „Nemuno baldu centras", pažymeta Nr. 79, Vilniuje, panaudodami psichini smurta ir grasindami šaunamaisiais ginklais apipleše nukentejusiasias J. I. ir M. S., kur J. S. ir V. L., rankose laikydami šaunamuosius ginklus, kartu su D. B., jam stovint šalia ir stebint aplinka, kad niekas nesutrukdytu daromam nusikaltimui, apsupo nukentejusiasias ir pareikalavo, kad jos atiduotu mobiliojo ryšio telefonus, o tuo metu M. M. lauke ju savo automobilyje „Mercedes Benz", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) autobusu stoteleje „Kaukaro", esancioje Ozo g., Vilniuje. Pagrobe iš nukentejusiuju mobiliojo ryšio telefonus J. S., V. L. ir D. B. nuejo link autobusu stoteles „Kaukaro", kur isedo pas M. M. i automobili ir tokiu budu pasišalino iš ivykio vietos, tai yra apipleše merginas pagrobdami J. I. priklausanti 980 litu vertes mobiliojo ryšio telefona „LG" ir M. S. priklausanti 100 litu vertes mobiliojo ryšio telefona „Samsung X640".

Be to, D. B., J. S. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie 2008-01-16, apie 23.50 val., veikdami kartu, prie Didlaukio g. 65 namo, Vilniuje, panaudodami psichini smurta ir grasindami šaunamuoju ginklu apipleše nukentejusiji A. J., o butent: M. M. stebint aplinka, kad niekas nesutrukdytu daromam nusikaltimui, D. B. laikydamas dešineje rankoje šaunamaji ginkla, kuriuo grasino nukentejusiajam bei kaire ranka laikydamas ji už kaklo, reikalavo, kad pastarasis atiduotu mobiliojo ryšio telefona, o tuo metu J. S. taip pat reikalaudamas, kad nukentejusysis atiduotu mobiliojo ryšio telefona, kumšciu sudave jam du smugius i galva bei nuo peties nueme krepši su nešiojamuoju kompiuteriu, tokiu budu pagrobe A. J. priklausanti 200 litu vertes mobiliojo ryšio telefona „Sony Ericsson" ir 4000 litu vertes nešiojamaji kompiuteri „ASUS" kartu su krepšiu, priklausanti R. D..

Be to, V. L. nuteistas už tai, kad jis, suteikdamas priemones bei saugodamas nusikalstamu budu igytus daiktus padejo D. B., J. S. ir M. M., 2008-01-16, apie 23.50 val., prie Didlaukio g. 65 namo, Vilniuje, padaryti plešima prieš A. J., tai yra suteike jiems šaunamaji ginkla ir po ivykdyto plešimo, žinodamas, kad mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson", 200 litu vertes ir nešiojamas kompiuteris „ASUS" kartu su krepšiu, 4000 litu vertes yra užvaldyti plešimo metu, paeme šiuos daiktus saugoti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo: 1) Vilniaus m. l apylinkes teismo 2009-05-04 nuosprendi pakeisti del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir jo veika dalyje del plešimo iš A. J. perkvalifikuoti iš LR BK 24 str. 6 d..,180 str. 3 d. i BK 237 str. l d.; 2) del neteisingos, aiškiai per griežtos bausmes paskyrimo pritaikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. nuostatas, paskiriant švelnesne nei istatymo numatyta bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu, o nenustacius tam pagrindo sušvelninti jam paskirta laisves atemimo bausme. Skunde nurodo, kad del M. S. ir J. I. plešimo prisipažista pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas nesutinka del A. J. plešimo kvalifikavimo. Nurodo, jog sutinkamai su LR BK 24 str. 1 d., kur kalbama apie bendrininkavimo samprata, šiuo atveju jokio susitarimo nebuvo, kad jis suteiks ginkla tam, kad kiti padarytu nusikaltima, ir paims pagrobtus daiktus saugojimui. Ši aplinkybe patvirtinta kitu kaltinamuju parodymais, o jokiu objektyviu tai paneigianciu duomenu byloje nera. Apelianto teigimu, jo ginklas pastoviai buvo laikomas M. M. automobilyje, nes nenorejo jo nešti namo, kad nepamatytu tevai. Ši jo teigini patvirtino kiti kaltinamieji ir tai užfiksuota teismo nuosprendyje. Nei D. B., nei J. S., nei M. M., kurie dalyvavo A. J. plešime, nepraše jo palikti jiems ginkla, kai išleido prie namu. Be to, kratos metu D. B. bute buvo rasti ir paimti pistoletas „BRUNI" ir pneumatinis pistoletas „GAMO" rodo, jog jiems nebuvo butinybes prašyti butent jo ginklo, kadangi pastarieji turejo savo ginklus.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neivertines surinktos medžiagos netinkamai kvalifikavo jo veika dalyje del A. J. plešimo. Apelianto teigimu, jis nežinojo ir negalejo žinoti, kad panaudojant jo ginkla bus ivykdytas A. J. plešimas. Kaltinamieji patvirtino, kad nuveže ji namo jie taip pat važiavo po namus, o mintis apiplešti A. J. jiems kilo tik tuo metu, kad jie pamate nukentejusiji. Todel jis nežinojo ir negalejo žinoti, o tuo labiau susitarti ir atiduoti tam tikslui ginkla, apie ruošiama plešima, o tuo paciu nebuvo ir jokio išankstinio susitarimo, kad jis saugos pagrobtus daiktus.

Be to, apeliantas nurodo, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, pagrindžianciu teismo padaryta išvada, kad jis tycia, iš anksto susitares padejo kitiems kaltinamiesiems padaryti nusikaltima. Apeliantas negincija tos aplinkybes, kad paeme saugoti daiktus, žinodamas, kad jie yra pagrobti. Šia aplinkybe tiek jis, tiek kiti kaltinamieji patvirtino teisiamajame posedyje, taciau apeliantas pažymi, kad iš anksto to padaryti nežadejo, jokio susitarimo nebuvo, nes del nusikaltimo padarymo nesitare ir apie jo ivykdyma sužinojo veliau, t.y. po nusikaltimo padarymo. Todel apelianto manymu, jo turi buti perkvalifikuoti iš LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. i LR BK 237 str. l d., kaip atsakomybe už iš anksto nepažadeta nusikalstamu budu igytu daiktu paslepima, nes iš byloje surinktu irodymu visumos aiškiai matyti, kad jis, iš anksto nepažadejes ir nesitares, paslepe kitu asmenu (D. B., J. S. ir M. M.) padaryto sunkaus nusikaltimo padarymo pasekmeje nusikalstamu budu igytus daiktus (mobilaus ryšio telefona ir nešiojamaji kompiuteri).

Be to, apelianto manymu, skirdamas jam bausme teismas be pagrindo jo atžvilgiu netaike LR BK 62 str. nuostatas. Nurodo, jog teismas neatsižvelge i tai, kad nukentejusiesiems žala yra pilnai atlyginta ir jie pretenziju neturi. Nuo nusikalstimu padarymo praejo daugiau negu metai laiko, per kuri jis nauju nusikaltimu nepadare, administracine tvarka baustas nebuvo, šiuo metu mokosi ir dirba. Be to, yra padares tik viena sunku nusikaltima, LR BK 237 str. l d. numatyta veika yra priskiriama prie nesunkiu nusikaltimu ir ji nebuvo padaryta bendrininku grupeje. Todel apelianto manymu, butu tikslinga skirti jam švelnesne bausme negu numatyta istatymo, tai yra nesusijusia su realiu laisves atemimu, kadangi pasižada ateityje nenusikalsti, ka patvirtina jo nepriekaištingas elgesys po nusikaltimu padarymo iki nuosprendžio priemimo. Teismui nenustacius pagrindo taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 straipsnio nuostatas, prašo kiek imanoma švelninti laisves atemimo bausme.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo pritaikyti jo atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, ir paskirti jam švelnesne, su laisves atemimu nesusijusia, bausme. Apelianto manymu, paskirtoji bausme yra aiškiai per griežta, todel nuosprendis jo atžvilgiu keistinas. Nurodo, kad savo kaltes negincija, taciau del savo sveikatos bukles laisves atemimo vietoje bus pasmerktas myriop. Jis yra invalidas, jam nustatytas 35 procentu darbingumo lygis, tai patvirtina byloje pateikta darbingumo lygio pažyma. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš byloje pateiktu medicininiu dokumentu matyti, jog jam yra nustatyta progresuojanti raumenu distrofija ir aiškus sveikatos pablogejimas. Ekspertizes akte pažymeta, kad jis serga progresuojancia raumenu distrofija ir šiuo metu negali pakelti ranku iki horizontalios padeties. Nors ši liga nera itraukta i saraša ligu, del kuriu negali atlikti laisves atemimo bausmes, taciau akivaizdu, kad esant tokiai situacijai jis tiesiog nesulauks bausmes pabaigos. Todel apelianto manymu, del šiu aplinkybiu yra pagrindas švelninti jam paskirta bausme.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo skundžiama nuosprendi pakeisti ir paskirti švelnesne bausme nesusijusia su realiu laisves atemimu. Apelianto manymu, paskirtoji bausme yra aiškiai per griežta. Apelianto teigimu, teismas nevisiškai atsižvelge i tai, kad anksciau nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padare pirma karta, savo kalte pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiuju, žala atlyginta, ieškiniu del žalos atlyginimo nebuvo pareikšta. Apeliantas pažymi, kad jo veiksmai kaip bendrininko, darant nusikaltimus, buvo antraeiliai.

Apelianto manymu, skirdamas jam realia laisves atemimo bausme, teismas be pagrindo nesivadovavo teismu praktika taikant bausmiu vykdymo atidejima, neatsižvelge i BK 59 str. 1 d. 2 p. reikalavimus bei pažeide Konstitucijoje numatyta teisingumo principa.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas nepagristai nesivadovavo BK 54 str. 3 d. nuostata, kuri numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmes paskirtimi gali motyvuotai švelninti bausme. Skunde nurodo, kad šiuo konkreciu atveju jis iki nusikalstamu veiku padarymo nebuvo teistas, neturi priešingo teisei nusistatymo, turi darba, yra teigiamai charakterizuojamas, turi gyvenamaja vieta, yra jauno amžiaus. Nuo padarytu nusikalstamu veiku iki šios dienos nebuvo pakliuves i policijos akirati, kadangi padare atitinkamas išvadas del gyvenime padarytu neatleistinu klaidu. Todel apeliantas mano, kad teismas atsižvelgdamas i byloje nustatytas faktines aplinkybes, i jo vaidmeni nusikaltimu darymo metu gali taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dali ir skirti jam švelnesne bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo skundžiama nuosprendi pakeisti ir vadovaujantis BK 62 str. skirti jam švelnesne bausme nei nustatyta istatyme, nesusijusia su laisves atemimo bausme. Apeliantas negincija savo kaltes del padarytu nusikaltimu bei pilnai sutinka su nusikalstamu veiku kvalifikacija. Taciau apelianto manymu, paskirtoji bausme yra aiškiai per griežta. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesne bausmes ruši, atsižvelgiant i tai, kad: pilnai prisipažino padares nusikalstama veika ir del jos padarymo nuoširdžiai gailisi, nuoširdžiai prisipažines bendradarbiavo su ikiteisminiu tyrimu ir padejo išaiškinti visas nusikalstamas veikas, visiškai pašalino nukentejusiems padaryta turtine žala, nuoširdžiai atsipraše nukentejusiuju, o jie jam atleido ir nepageidavo atlyginti jiems neturtine žala. Taip pat prašo atsižvelgti i tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos sunkiu pasekmiu nesukele.

Be to, savo prašyma paskirti jam švelnesne bausmes ruši, negu numatyta straipsnio sankcijoje, apeliantas grindžia tuo, kad praeityje jis neteistas, administracinemis nuobaudomis nebaustas, žalingu iprociu neturi, yra baiges Vilniaus "Ateities" vidurine mokykla, kur buvo charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu tesia mokslus Vilniaus technologiju ir verslo profesinio mokymo centre.

Apeliantas savo skunde taip pat pasižada ateityje daugiau niekada nenusikalsti, gyventi dorai ir sažiningai, užbaigti mokslus ir dirbti, o savo kalte del padaryto nusikaltimo išpirkti nepriekaištingu elgesiu. Todel apelianto manymu, bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo, skiriant jo atžvilgiu švelnesne bausme, nesusijusia su laisves atemimu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacinius skundus patenkinti, prokurore praše apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju D. B. ir J. S. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistuju M. M. ir V. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus, tinkamai juos ivertino ir, jais remdamasis, padare pagrista išvada, kad V. L., D. B., M. M. ir J. S. nusikalto bei teisingai kvalifikavo D. B. ir J. S. nusikalstamas veikas pagal BK 180 str. 3 d., o V. L. nusikalstamas veikas pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., bei paskyre jiems tinkama bausmes ruši. Taciau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas M. M. nusikalstamus veiksmus pagal BK 180 str. 3 d del J. I. ir M. S. plešimo, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Taip pat, kolegijos nuomone, V. L. už nusikalstama veika pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., neteisingai paskyre bausme, todel pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiose dalyse keistinas.

Del nuteistojo V. L. apeliacinio skundo argumentu del veikos perkvalifikavimo

Apeliacinio skundo reikalavimas nuteistojo V. L. nusikalstama veika del A. J. plešimo perkvalifikuoti iš LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. i BK 237 str. 1 d. atmestinas kaip nepagristas. Nuteistojo kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima A. J. plešimo irodyta jo paties parodymais bei nuoširdžiu prisipažinimu duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kitu nuteistuju parodymais ir kitais byloje aptartais irodymais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, nesutikdamas su apylinkes teismo nuosprendžiu, neigia savo kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d.

Nuteistojo V. L. nusikalstama veika del A. J. plešimo pagristai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dali, 180 straipsnio 3 dali. Remiantis faktiniais bylos duomenimis pripažinta, kad jis suteikdamas priemones bei saugodamas nusikalstamu budu igytus daiktus padejo D. B., J. S. ir M. M., 2008-01-16 padaryti plešima prieš A. J., tai yra suteike jiems šaunamaji ginkla ir po ivykdyto plešimo, žinodamas, kad pagrobti daiktai yra užvaldyti plešimo metu, t.y. nusikalstamu budu, paeme šiuos daiktus saugoti. Kolegija konstatuoja, jog tiketi apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad jog sutinkamai su LR BK 24 str. 1 d., kur kalbama apie bendrininkavimo samprata, šiuo atveju jokio susitarimo nebuvo, kad jis suteiks ginkla tam, kad kiti padarytu nusikaltima, ir paims pagrobtus daiktus saugojimui, nera jokio pagrindo. Pažymetina, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstini, tiek ir spontaniška, staiga kilusi susitarima. Susitariamas gali buti ivairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todel irodinejant susitarimo buvima nera butina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptare nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006).

Padejeju pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. yra asmuo iš anksto pažadejes realizuoti iš nusikalstamos veikos gautus daiktus. Iš byloje surinktu irodymu ir paciu nuteistuju parodymu matyti, kad 2008-01-16 V. L. su kitais nuteistais ir su revolveriu važinejo po miesta tikslu surasti koki nors asmeni apiplešti, taciau nieko nerade, ji parveže namo, o savo revolveri jis paliko automobilyje. Nusikaltimus jie dare jau ne pirma karta. V. L. žinojo, jog kokiais budais jie isigydavo pavogtus daiktus, todel samoningai suteike priemone - revolveri kitiems nuteistiesiems daryti nusikaltimus. Akivaizdu, kad tarp nuteistuju jau buvo kažkoks išankstinis susitarimas, kam ir kokiu budu bus perduodami saugojimui, o veliau ir realizavimui, isigyti nusikalstamu budu daiktai. Akivaizdu, kad po A. J. plešimo buvo iš karto paskambinta V. L., o pastarasis nieko neklausdamas išejo i kiema ir jam buvo perduotas krepšys su pagrobtais daiktais ir jo revolveri. Todel apelianto V. L. skundo argumentai, kad šiuo atveju jokio susitarimo nebuvo, kad jis suteiks ginkla tam, kad kiti padarytu nusikaltima, ir paims pagrobtus daiktus saugojimui, yra visiškai nepagristi ir atmestini. Be to, šiuos bei kitus jo argumentus, kad V. L. visa laika revolveri laike M. M. automobilyje, nes nenorejo neštis namo, paneigia ir tas faktas, kad po padaryto A. J. apiplešimo revolveris kartu su pavogtais daiktais buvo gražintas V. L..

Nors apeliantas nurodo, kad jo veiksmai atitinka BK 237 str. 1 d. (nusikaltimo ar nusikaltima padariusio asmens slepimas), taciau tai prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. L. parode, kad 2008-01-16 jie visi kartu važinejo po miesta tikslu surasti koki nors asmeni, kuri galima butu apiplešti ir taip užsidirbti pinigu. Taciau nieko nerade, ji parveže namo, o savo revolveri jis paliko automobilyje. Po kiek laiko J. S. paskambino ir papraše išeiti i lauka. Kai jis išejo i lauka, jam atidave krepši su kompiuteriu, telefonu ir jo revolveri, o kita diena jam papasakojo, kas atsitiko. Papildomos apklausos metu V. L. parode, kad 2008-01-06 jie visi kartu važinejo po miesta, pamate dvi merginas nutare jas apiplešti. Grasindami ginklu pareikalavo atiduoti mobiliuosius telefonus. Kieno revolveriu tuo metu jie grasino ar M. M. ar D. B., jis neatsimena.

Atkreiptinas demesys i nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po A. J. apiplešimo M. M. ar J. S. paskambino V. L. ir pasake jam išeiti i kiema. Atvažiave V. L. atidave krepši su pagrobtais daiktais, jo revolveri ir smulkiai papasakojo jam šie daiktai gauti plešimo budu. V. L. paeme daiktus ir nuejo namo. Be to, D. B. parode, kad prieš savaite, t.y. 2008-01-06 darant kitus apiplešimus, tame tarpe ir J. I. ir M. S. apiplešima panaudojant psichini smurta ir grasinant šaunamaisiais ginklais, buvo naudojamas kitu nuteistuju revolveris, todel ši karta, t.y. 2008-01-16 d., V. L. turejo revolveri. Akivaizdu, kad 2008-01-16 ivykio nakti jie visi kartu važinejo po miesta tikslu surasti koki nors asmeni, kuri galima butu apiplešti, panaudojant V. L. revolveri. Taciau nieko nerade V. L. nuveže namo. Todel nuteistasis V. L., puikiai žinodamas, kad jo revolveris buvo paimtas su tikslu daryti plešimus, tycia paliko ji automobilyje ir išejo, tokiu budu suteikdamas priemone - revolveri kitiems nuteistiesiems daryti nusikaltimus. Tai, kad buvo išankstinis susitarimas irodo visu nuteistuju parodymai, kad iki A. J. apiplešimo jie visi kartu dalyvavo nusikaltimuose, o po to realizuodavo pavogtus daiktus. Iš ikiteisminio tyrimo metu D. B. duotu parodymu matyti, kad vienam iš nuteistuju, t.y. M. M., kilo ideja susiburti ir vykdyti plešimus. Jie visi susitiko, apsitare ir sutiko su M. M. pasiulymu. Be to, D. B. patvirtino, kad jie visi keturiese - jis, J. S., M. M. ir V. L. plešimus dare apie 3 savaites. Todel apylinkes teismas teisingai kvalifikavo V. L. veiksmus pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d.

Taciau, kadangi nukentejusiojo A. J. plešime V. L. kaip bendrininko veiksmai, darant ši nusikaltima, buvo antraeiliai, t.y. padejejo, kolegija pripažista, kad paskirta jam laisves atemimo bausmes trukme pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., palyginant su kitiems nuteistiesiems kaip bendravykdytojams paskirta laisves atemimo bausmes trukme, turi buti sumažinta.

Del nuteistuju V. L. ir J. S. apeliaciniu skundu argumentu del BK 62 str. taikymo

Kolegijos nuomone, nuteistieji V. L. ir J. S. apeliaciniuose skunduose nepagristai teigia, kad yra teisinis pagrindas skirti jiems švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Pažymetina, kad skirti kitokios rušies bausme, nesusijusia su laisves atemimu, teismas gali, bet neprivalo, tik nustates visuma BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytu aplinkybiu.

Pagal baudžiamaji istatyma už nusikalstamos veikos padaryma skiriama tik tokios rušies ir tokio dydžio bausme, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kuri asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis).

BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisykles ir nurodyta salygu visuma, kai nusikaltima padariusiam asmeniui gali buti paskirta švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Pažymetina, kad pagal baudžiamaji istatyma švelnesnes negu istatymo numatytos bausmes paskyrimas, net ir esant konkrecioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytu salygu visumai, yra teismo, nagrinejancio byla, teise, bet ne pareiga (kasacines bylos Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008).

BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta grupe salygu, ir teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu: 1) kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi ,ir (arba) padejo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstama veika, 2) nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali tik nustates visu nurodytu salygu bei aplinkybiu visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. ir J. S. ne patys savo noru atvyko ir praneše apie padarytas nusikalstamas veikas valstybes institucijoms ar ju tarnautojams, šie nusikaltimai paaiškejo tik tuomet, kai V. L. ir J. S. buvo sulaikyti ikiteisminio tyrimo pareigunu 2008-02-25. Iš BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybiu visumos nustatytos aplinkybes yra tos, kad V. L. ir J. S. del padarytu nusikaltimu prisipažino pilnai, nuoširdžiai gailisi. Taciau šioje byloje taikyti V. L. ir J. S. BK 62 straipsnio 1 dali nera istatyme nustatytu salygu visumos. Todel teiseju kolegijos manymu, V. L. ir J. S. taikyti BK 62 straipsnio1 dalies nuostatas, nera jokio teisinio pagrindo kadangi BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytu salygu visuma byloje nenustatyta.

BK 62 straipsnio 2 dalyje yra itvirtintos kitos salygos, kurioms visoms esant nusikaltima padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Pagal BK 62 straipsnio 2 dali tokia bausme gali buti paskirta tik tada, kai, be kitu šioje dalyje nurodytu salygu, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad vienintele V. L. ir J. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistieji V. L., J. S., D. B. ir M. M. del padarytu nusikaltimu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas kitu ju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustate. V. L. ir J. S. buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigunu, o ne patys savo noru atvyko ir apie padarytas nusikalstamas veikas praneše valstybes institucijoms ar ju tarnautojams, ju nusikalstamais veiksmais del padarytos turtines žalos civilinis ieškinys nepareikštas del to, kad kratos metu iš itariamuju V. L., D. B., M. M. ir J. S. buvo paimti pavogti daiktai ir sugražinti nukentejusiems asmenims. Be to, ju V. L. ir J. S. atsakomybe sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padare jie bendrininku grupeje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taigi, kolegijos nuomone, šiuo atveju nera teisinio pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 1, 2 daliu nuostatas.

Del nuteistuju D. B., M. M. apeliaciniu skundu argumentu del BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 54 straipsnio 3 dali, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme. Teismu praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nera pagrindu paskirti švelnesne bausme pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dali, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtines aplinkybes, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautu teisingumo principui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismu praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijes su aplinkybiu, apibudinanciu nusikalstamos veikos pavojinguma ir šia veika padariusi asmeni, visumos vertinimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).

Teiseju kolegijos nuomone, nuteistuju D. B. ir M. M. prašymai taikyti BK 54 straipsnio 3 dali ir paskirti jiems bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu, negali buti tenkinami. Teiseju kolegija byloje nenustate išimtiniu aplinkybiu, kurios suponuotu išvada, kad laisves atemimo bausmes paskyrimas nuteistiesiems D. B. ir M. M. prieštarautu teisingumo principui.

Apeliantas D. B. savo skunde prašyma paskirti jam švelnesne, su laisves atemimu nesusijusia, bausme, grindžia tuo, kad jis yra invalidas, jam nustatytas 35 procentu darbingumo lygis, jam yra nustatyta progresuojanti raumenu distrofija ir aiškus sveikatos pablogejimas. Pažymetina, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtines aplinkybes, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Teiseju kolegija, ivertinusi byloje nustatytu aplinkybiu visuma nenustate išimtines aplinkybes, leidžiancios jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. Iš byloje pateikto ekspertizes akto matyti, kad D. B. nustatyta progresuojanti raumenu distrofija, veido-mentes žasto variantas. Taciau pažymetina, jog teismo medicinos ekspertas nurode, kad D. B. del esamos ligos gali atlikti laisves atemimo bausme, kadangi ši liga nera itraukta i saraša „Nepagydomos ligos ir sveikatos bukles, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo del ligos“. Todel apelianto nurodyta liga, negali buti pagrindo ja pripažinti kaip išimtine aplinkybe, leidžianti jo atžvilgiu paskirti jam bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu. Apelianto skundo argumentai, kad šiuo metu jis negali pakelti ranku iki horizontalios padeties, nes blogeja sveikatos bukle, yra deklaratyvus. Atkreiptinas demesys i ta, kad nusikaltimu darymas panaudojant tiek fizini smurta, tiek panaudojant šaunamaji ginkla D. B. jokiu nepatogumu ir suvaržymu nusikaltimu darymo metu jam nesukele. Be to, iš D. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurode jokiu aplinkybiu, i kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, nebutu atsižvelges.

Teiseju kolegija iš dalies sutinka su apelianto M. M. skundo argumentais, kad jo veiksmai kaip bendrininko, darant nusikaltimus, buvo antraeiliai. Kolegija pripažista, kad nukentejusiuju J. I. ir M. S. plešime M. M. kaip bendrininko veiksmai, darant ši nusikaltima, buvo antraeiliai. Pirmosios instancijos teismas nepagristai M. M. veiksmus nukentejusiuju J. I. ir M. S. plešime kvalifikavo kaip bendravykdytojo. Bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu baudžiamajame istatyme nustatyto amžiaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padejejas. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudeties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai), o BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog padejejas yra asmuo, padejes daryti nusikalstama veika, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliutis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadejes paslepti nusikalteli, nusikalstamos veikos darymo irankius ar priemones, šios veikos pedsakus ar nusikalstamu budu igytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadejes realizuoti iš nusikalstamos veikos igytus ar pagamintus daiktus. Tiek nuteistuju D. B., J. S., M. M. ir V. L. , tiek liudytoju J. I. ir M. S. parodymais, tiek bylos medžiaga nustatyta, kad D. B., J. S., M. M. ir V. L. 2008-01-06, apie 3.00 val. važinejosi automobiliu, V. L. paprašius sustoti, jis sustojo netoli baldu centro, esancio Justiniškiu gatveje. Pamate dvi merginas, D. B., J. S. ir V. L. išlipo iš automobilio, o jis liko automobilyje laukti. Jis suprato, kad jie eina plešti tu merginu, daromo nusikaltimo jis nemate. Po to jam paskambino ir liepe privažiuoti i kita vieta. Jis privažiavo ir paeme D. B., J. S. ir V. L., kurie jam parode pagrobtus telefonus, jis viena telefona pardave.

Kolegija, vertindama bylos duomenis visumoje, konstatuoja, kad M. M. kartu su D. B., J. S. ir V. L. automobiliu 2008-01-06 važinedavo po miesta tikslu surasti koki nors asmeni, kuri galima butu apiplešti, t.y. žinodamas, apie planuojama ivykdyti, vykdoma ir ivykdyta nusikaltima, padejo savo bendrininkams D. B., J. S. ir V. L. padaryti nusikaltima – t.y. savo automobiliu nuveže juos i nusikaltimo vieta, automobilyje palauke, kol bendrininkai apipleš J. I. ir M. S., po ko atvažiavo juos paimti ir pasišalino iš ivykio vietos. Todel darytina išvada, kad M. M. padejo padaryti nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., todel jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d.

Taciau, kadangi tiek nukentejusiojo A. J. plešime V. L. kaip bendrininko veiksmai, darant ši nusikaltima, buvo antraeiliai, t.y. padejejo, tiek nukentejusiuju J. I. ir M. S. plešime M. M. kaip bendrininko veiksmai, darant ši nusikaltima, taip pat buvo antraeiliai, t.y. padejejo, todel kolegija pripažista, kad paskirta M. M. laisves atemimo bausmes trukme pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., palyginant su kitiems nuteistiesiems kaip bendravykdytojams paskirta laisves atemimo bausmes trukme, taip pat turi buti sumažinta.

Atmestinas M. M. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagristai nesivadovavo BK 54 str. 3 d. nuostata, kuri numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmes paskirtimi gali motyvuotai švelninti bausme. Pažymetina, kad skiriant švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, turi buti atsižvelgiama ir i tokia baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina veikos pavojinguma, rodo jos atsitiktini ar situacini pobudi, po to – i kitas butinas ir byloje nustatytas BK 62 str. taikymo salygas. BK 41 str. itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. Ivertinus šia istatymo nuostata, kolegija atkreipia demesi pirmiausiai i tai, kad M. M. su kitais nuteistaisiais padare sunkius nusikaltimus, šiu nusikaltimu objektai yra nuosavybe ir asmens sveikata. Pažymetina, kad nuteistieji darydami plešimus naudojo tinkamus šaudymui ginklus, todel tik laimes deka buvo išvengiama sunkiu pasekmiu. Be to, padaryti nusikaltimai buvo neatsitiktiniai ir ne pirma karta. Iš bylos matyti, kad analogiškus nusikaltimus nuteistieji V. L., D. B., M. M. ir J. S. dare ne pirma karta, ir nors teisti nebuvo taciau už kitus nusikaltimus remiantis BK 38 straipsniu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir visi apeliantai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes susitaikius su nukentejusiuoju (2 t., b.l. 150-151).

Taip pat atmestinas M. M. apeliacinio skundo argumentas skirdamas jam realia laisves atemimo bausme, teismas be pagrindo nesivadovavo teismu praktika taikant bausmiu vykdymo atidejima, neatsižvelge i BK 59 str. 1 d. 2 p. reikalavimus bei pažeide Konstitucijoje numatyta teisingumo principa. Bausmes vykdymo atidejimo salygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimas yra teismo teise, o ne pareiga. Visu pirma pažymetina, kad remiantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata, asmeniui, už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus nuteistajam ne daugiau kaip 3 metu arba ne daugiau kaip 6 metu laisves atemimo bausme už del neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atideti bausmes vykdyma nuo 1 iki 3 metu. Tai yra pirmoji salyga, kad šis klausimas gali buti svarstomas tik jei nusikaltimas yra nesunkus ar apysunkis arba neatsargus. M. M. padare nusikaltimus kurie priskiriami prie sunkiu nusikaltimu. Todel šiuo atveju nera pagrindo svarstyti galimybe atideti bausmes vykdyma M. M. atžvilgiu.

Apelianto M. M. skunde nurodytos aplinkybes, jog iki nusikalstamu veiku padarymo nebuvo teistas, turi darba, yra teigiamai charakterizuojamas, turi gyvenamaja vieta, yra jauno amžiaus, nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirta bausme. Atkreiptinas demesys i tai, kad M. M. tiek iki nusikaltimu padarymo, tiek nusikalstamu veiku padarymo metu niekur nedirbo, darbo biržoje buvo registruotas tik 2008-12-05, t.y. praejus beveik metams po nusikaltimu padarymo. Be to, UAB „Vilniaus parkai“ isidarbino tik 2009-06-25 d., t.y. jau po teismo nuosprendžio priemimo. Be to, patys nuteistieji pripažino, kad visi kartu važinejo po miesta tikslu surasti koki nors asmeni, kuri galima butu apiplešti ir taip užsidirbti pinigu. Todel šios aplinkybes liudija, jog nusikaltimu darymas yra M. M. gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis.

Taigi, apeliacines instancijos teismas, ivertines apeliantu D. B. ir M. M. padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni ir pobudi (nusikaltimai yra sunkus, tyciniai, vienas iš ju smurtinio pobudžio), nusikaltimu kieki, išimtiniu aplinkybiu BK 54 straipsnio 3 dalies prasme šioje baudžiamojoje byloje nera. Be to, nors teismo nuosprendyje nera išdestytu motyvu del BK 54 str. 3 d. netaikymo, teiseju kolegija pažymi, kad skirti švelnesne bausme, nei numatyta straipsnio už padaryta nusikalstama veika sankcijoje, taikant BK 54 str. 3 d., yra teismo teise, o ne pareiga, todel tik skirdamas tokia bausme teismas privalo nurodyti motyvus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas visiems kaltinamiesiems V. L., D. B., M. M. ir J. S. laisves atemimo bausmes ruši, išanalizaves byloje esanciu aplinkybiu visuma, atsižvelge i tai: kad jie padare sunkius ir pavojingus visuomenei nusikaltimus, šiu nusikaltimu objektai yra nuosavybe ir asmens sveikata. Pažymetina, kad nukentejusiuju J. I., M. S. ir A. J. plešimai buvo nespontaniški, nusikaltimu darymui igijo šaunamuosius ginklus. Be to, pažymetina ir tai, kad tai buvo ne pirmas ju padarytas sunkus nusikaltimas. Ju nusikalstamos veikos buvo daromos net apie 3 savaites, nusikaltimai pasižymejo tam tikru ižulumu, nes buvo daromi tamsios paros metu, panaudojant fizini smurta ir grasinant ginklais. Šiuo aspektu pažymetina tai, kad pagal bylos medžiaga V. L., D. B., M. M. ir J. S. buvo padare analogiška nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, taciau remiantis BK 38 straipsniu visi apeliantai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes susitaikius su nukentejusiuoju (2 t., b.l. 150-151). Be to, pirmosios instancijos teismas, visiems kaltinamiesiems V. L., D. B., M. M. ir J. S. parinkdamas laisves atemimo bausme ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i tai, kad ne vienas iš ju anksciau nebuvo teistas, kaltinamieji yra jauno amžiaus, D. B. ir J. S. mokosi, M. M. ir V. L. dirba, kaltinamasis D. B. serga. Taip pat atsižvelge i kaltinamuju V. L., D. B., M. M. ir J. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, t.y. kad jie prisipažino padare baudžiamojo istatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nukentejusiuju atsipraše. Apeliantu atsakomybe sunkinanti aplinkybe pripažinta ta, kad nusikalstamas veikas jie padare bendrininku grupeje. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti, kadangi J. I. ir A. J. pavogti daiktai buvo rasti kratos metu, žala jiems nepadaryta, o nukentejusiajai M. S. turtine žala atlyginta.

Kolegijos nuomone, taikyti D. B. ir M. M. BK 54 str. 3 d., o V. L. ir J. S. BK 62 straipsnio nuostatas nera pagrindo, nes bausmes tikslai „gali buti pasiekti tik skiriant jiems griežciausia sankcijoje numatyta bausmes ruši – laisves atemima“. Apeliacines instancijos teismas, ivertines visumoje visas BK 54 str. nustatytas aplinkybes, t.y. i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo pobudi ir laipsni - padaryti nusikaltimai priskiriami prie sunkiu ir pavojingu visuomenei, ju kieki, darymo aplinkybes, kaltes forma – tycia, nusikaltimai neatsitiktiniai, i kaltininku asmenybes, ju atsakomybe lengvinancios ir sunkinancios aplinkybiu buvima, daro išvada, kad paskiriant švelnesnes bausmes nei numatytos LR BK 180 str. 3 d. sankcijose, butu pažeistas teisingumo principas ir nepasiekti bausmes tikslai (LR BK 41 str.). Be to, nuteistiesiems už kiekviena padaryta nusikalstama veika paskirta bausme, artima minimaliai BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes ribai, kuri yra nuo dveju iki aštuoneriu metu.

Kiti apeliantu skundu argumentai, kad dirba arba pradejo dirbti, charakterizuojami teigiamai, pradejo arba tesia mokslus, pasižada daugiau nenusikalsti, taip pat nesudaro pagrindo paskirti apeliantams su laisves atemimu nesusijusia bausme.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nuteistuju D. B. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistuju M. M. ir V. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 4 d. nuosprendi pakeisti:

M. M. nusikalstamus veiksmus del J. I. M. S. plešimo iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. ir paskirti 2 metu 9 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. pagrindu paskirta bausme iš dalies subendrinti su tuo paciu nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 180 str. 3 d. (del A. J. plešimo), ir galutine subendrinta bausme M. M. paskirti laisves atemima 3 metams ir 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

N. V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. (del A. J. plešimo), paskirta 3 metu 3 menesiu laisves atemimo bausme sumažinti iki 3 metu laisves atemimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. pagrindu paskirta bausme iš dalies subendrinti su tuo paciu nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 180 str. 3 d. (J. I. ir M. S. plešimo), ir galutine subendrinta bausme V. L. paskirti laisves atemima 3 metams ir 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.