- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- eI2-481-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00265-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- "Anšilas"
- Trečiasis asmuo
- I. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Justas Vilys
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anšilas“ atstovui advokatui Justui Viliui,
atsakovų Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. B. ir I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anšilas“ skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, papildomo tyrimo akto ir sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Anšilas“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Anšilas“, ir Bendrovė) kreipėsi 2019 m. rugsėjo 27 d. skundu, kurį patikslino 2019 m. spalio 18 d. prašymu dėl trūkumų pašalinimo (toliau abu dokumentai – skundas), ir prašė: 1) panaikinti 2019 m. vasario 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą Nr. 1 (AK20192090030, forma N-1) (toliau – Aktas), 2019 m. liepos 26 d. Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. žalą sveikatai patyrė UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SD-129-10247 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. žalą sveikatai patyrė UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., papildomo tyrimo“ (toliau – Sprendimas); 2) atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi nagrinėti teisme buvo priimti UAB „Anšilas“ skundo suformuluoti reikalavimai panaikinti 2019 m. vasario 12 d. Aktą, 2019 m. liepos 26 d. Papildomą aktą ir Valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. Sprendimą.
Šalies argumentai
UAB „Anšilas skunde nurodė, kad 2019 m. sausio 8 d., apie 7 val. 15 min. Bendrovės teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo (duomenys neskelbtini) dirbusi I. D. (toliau – I. D.). Atlikus įvykio darbe tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius K. U. 2019 m. vasario 12 d. surašė Aktą, kurio 5-ajame punkte nurodė nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, o 11-ajame punkte – nelaimingo atsitikimo priežastis. Bendrovė, nesutikusi su Aktu, 2019 m. vasario 15 d. Valstybinei darbo inspekcijai pateikė pranešimą, kuriuo atsisakė jį pasirašyti, o 2019 m. kovo 8 d. - skundą dėl Akto, kuriuo prašė įvykio, per kurį 2019 m. sausio 8 d. susižalojo UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe bei panaikinti Aktą.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. EV-102 buvo paskirtas nelaimingo įvykio darbe papildomas tyrimas, jį atliko Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius D. D. (toliau – ir tyrėjas, ir D. D.). Atlikus papildomą įvykio aplinkybių tyrimą, 2019 m. liepos 26 d. buvo parengtas Papildomo tyrimo aktas, kuriuo vyriausiasis darbo inspektorius D. D. papildė Akto 5-ąjį punktą ir pakeitė Akto 11-ąjį punktą. UAB „Anšilas nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. pateikė skundą dėl Papildomo tyrimo akto, kuriame nurodė, jog nelaimingo įvykio darbe papildomo tyrimo metu nebuvo gilinamasi į darbo funkcijų atlikimo vietos nustatymą ir darbuotojos veiksmų vertinimą, bei išdėstė argumentus, pagrindžiančius nesutikimą su Akto 5-ojo punkto papildymu ir 11-ajame punkte suformuluotomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis.
Pareiškėja, ginčydama nustatytas įvykio darbe aplinkybes ir remdamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 122 straipsniu, tvirtino, kad rūkymas nėra būtinas fiziologinis poreikis ar sveikatos sutrikimas, todėl rūkymas negali būti priskiriamas nei fiziologinėms pertraukoms, nei specialioms pertraukoms. Nurodė, kad, pagal UAB „Anšilas“ patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.1.2 punktą, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos tik fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį, o šių taisyklių 10.1.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad rūkyti galima tik specialiai tam skirtose vietose, o 11.3.2 punkte – draudimas rūkyti klientus aptarnaujantiems darbuotojams. Pareiškėja teigė, kad I. D., nusprendusi parūkyti, kai tai nepriskiriama nei fiziologinei pertraukėlei, nei specialiajai pertraukėlei darbo metu, pažeidė UAB „Anšilas“ 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. B14-41 patvirtintų (duomenys neskelbtini) (-jos) pareiginių nuostatų 2.10. punktą, nustatantį darbuotojo pareigą nepalikti darbo vietos ir nekeisti darbo laiko be administracijos leidimo. Pareiškėjos teigimu, I. D. padaryti Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką nelaimingam atsitikimui, kurio metu buvo sutrikdyta darbuotojos sveikata, įvykti. Bendrovės tvirtinimu, Valstybinės darbo inspekcijos įgalioti asmenys, tyrę nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, klaidingai vertino I. D. poreikį rūkyti kaip fiziologinį poreikį, kuriam darbuotojui darbo metu turi būti suteiktos fiziologinės pertraukėlės. Be to, pareiškėja pabrėžė, kad I. D., nusprendusi parūkyti, pasirinko ne specialiai įrengtą rūkymo vietą, o kitą, už Bendrovės teritorijoje esančio ūkinio pastato esančią, vietą. UAB „Ašilas“ vertino, kad tokiais veiksmais I. D. pažeidė ne tik Vidaus darbo tvarkos taisyklių 10.1.3 punkte įtvirtintą reikalavimą rūkyti specialiai tam skirtose vietose, bet ir (duomenys neskelbtini) (-jos) pareiginių nuostatų 2.9 punkte įtvirtintą reikalavimą laikytis darbo drausmės, 2.17. punkte įtvirtintą reikalavimą laikytis nustatytos tvarkos bei darbo reikalavimų. Nurodė, kad tyrimo metu nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog I. D. buvo skiriamos žodinės pastabos dėl rūkymo ne tam skirtoje vietoje. Bendrovės tvirtinimu, būtent ši aplinkybė nepatvirtina jos, kaip darbdavio, kaltės dėl I. D. padarytų Vidaus darbo taisyklių ir (duomenys neskelbtini) (-jos) pareiginių nuostatų reikalavimų pažeidimų. UAB „Anšilas“ nurodė, kad nors I. D. atliekamas (duomenys neskelbtini) darbas nėra tiesiogiai su klientais bendraujančio personalo darbo dalis, tačiau (duomenys neskelbtini) darbas neišvengiamai siejasi su į UAB „Anšilas“ atvykstančiais klientais, kadangi (duomenys neskelbtini) tvarko patalpas, kuriose gyvena, poilsiauja ir vaikšto UAB „Anšilas“ klientai. Pareiškėja vertino, kad (duomenys neskelbtini) dėl darbo specifikos priskirtina prie klientus aptarnaujančio personalo, todėl I. D., remiantis Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.3.2 punktu, apskritai nebuvo leidžiama rūkyti.
UAB „Anšilas“ teigė, kad nors Valstybinė darbo inspekcija tyrė darbuotojams taikomus lokalinius aktus, tačiau juos vertino netinkamai ir padarė neteisingą išvadą, jog už I. D. sveikatos sutrikdymą yra atsakinga Bendrovė. Pareiškėja, remdamasi (duomenys neskelbtini) (-jos) pareiginiais nuostatais, nurodė, kad surinktas šiukšles į šiukšlių konteinerius išneša pats (duomenys neskelbtini) (-a). Bendrovė tvirtino, kad takas iš pastato, kuriame savo darbines funkcijas vykdė I. D., iki šiukšlių konteinerių, buvo tinkamai prižiūrėtas, nuvalytas, ir pabarstytas, taip pat buvo tinkamai prižiūrėtas, nuvalytas bei pabarstytas ir takas iki specialiai rūkymui skirtos vietos, slidi danga barstoma specialia daugiakomponente ledo tirpinimo medžiaga „ICEMELT“, kuri veikia temperatūroje iki -25 °C. Bendrovė teigė, kad teritorijos zona, kurią I. D. pasirinko parūkymui, nebuvo specialiai valoma, nes tam nebuvo poreikio, kadangi Bendrovė nenumatė, jog toje vietoje turėtų ir galėtų vaikščioti darbuotojai, kurie darbo funkcijas vykdo patalpoje, o ne lauke.
UAB „Anšilas“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (-ai) pareigybei yra skiriama prijuostė, marškinėliai, darbo kelnės, pirštinės, vienkartinės pirštinės, respiratorius, polietileninė prijuostė. Vadovaujantis profesinės rizikos vertinimu, fizikinis veiksnys - slidus pagrindas dėl klimatinių sąlygų (vanduo, lapai, sniegas, ledas) - nebuvo įvertintas kaip galima rizika I. D. darbe, kadangi jos darbinės funkcijos susijusios tik su darbo funkcijų atlikimu vidaus patalpose. Dėl šios priežasties pareiškėjai lauko avalynė nebuvo skirta. Pareiškėjos teigimu, I. D., kurios visos darbinės funkcijos atliekamos vidaus patalpose, į lauką turėjo išeiti tik vienu atveju - išnešti šiukšles į konteinerius, iki kurių atstumas nuo išėjimo, kuriuo naudojosi I. D., nedidelis. Pareiškėja pabrėžė, kad takas iki konteinerių nuolatos prižiūrimas, naudojant specialias priemones, todėl buvo saugus, nueiti šiuo taku iki šiukšlių konteinerio speciali avalynė nereikalinga, nes šiukšlių išnešimas sudaro nedidelė (duomenys neskelbtini) darbo dalį. Pareiškėja vertino, kad faktas, jog I. D. paslydo ir pargriuvo ne ant take, kuriuo ėjo iki konteinerio ar kuriuo ji būtų ėjusi į specialiai rūkymui skirtą vietą, o visiškai kitoje vietoje, leidžia daryti išvadą, kad I. D. elgėsi neatsakingai bei nepakankamai apdairiai ir pati prisiėmė riziką, o nesilaikydama nustatytų darbo vidaus tvarkos taisyklių ir savavališkai nusprendusi rūkyti ne tam specialiai skirtoje vietoje ir eiti ne specialiai nuvalytais ir prižiūrimais takais, pati turėjo pasirūpinti savo žiemine, slidžioms kelio dangų sąlygoms pritaikyta avalyne. UAB „Anšilas“ teigė, kad Valstybinė darbo inspekcija nenurodė argumentų, kuo remiantis ir kokia apimtimi Bendrovė turėtų numatyti visas įmanomas tikimybės, kad jo darbuotojas nesilaikys vidinių darbo tvarkos taisyklių, darbuotojo pareigybiniuose nuostatuose nurodytų taisyklių ir darbo metu vaikščios po teritoriją ne darbo reikalais. Pareiškėjos teigimu, Bendrovei, kaip darbdaviui, nepagrįstai perkeliama atsakomybė už bet kokius I. D. veiksmus, kuriuos ji atliko laisva valia ir kurie nebuvo susiję nei su jai priskirtomis darbinėmis funkcijomis, nei patenka į darbo laiką ir darbo laikui priskiriamų pertraukėlių apibrėžimą.
Teismo posėdyje UAB „Anšilas“ atstovaujantis advokatas J. Vilys prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais motyvais ir argumentais. Advokatas J. Vilys nurodė, kad Bendrovė nesutinka su darbdaviu susijusiu Akto 11-ojo punktu, pakeistu ir naujai išdėstytu Papildomo tyrimo aktu. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad tarp Bendrovės ir I. D. konfliktų nebuvo, darbdavys atsižvelgė, jog darbuotoja dėl patirtos traumos negalėjo išvykti į kelionę ir išmokėjo kompensaciją, ji toliau dirbo Bendrovėje ir nereiškė pretenzijų. Advokatas J. Vilys pažymėjo, kad sveikatinimo tikslais Bendrovėje skatinamas nerūkymas, tačiau darbuotojų poreikis rūkyti toleruojamas. Nurodė, kad į Bendrovę sveikatinimo tikslais atvykstantys kai kurie svečiai rūko, todėl prie automobilių stovėjimo aikštelės yra įrengta speciali rūkymo patalpa. Tvirtino, kad I. D., eidama parūkyti, privalėjo pati įvertinti, kad takas apledėjęs, kad ėjo rūkyti į prie ūkinio pastato esančią zoną, kuri neskirta rūkymui. Pareiškėjos atstovas teigė, kad I. D. pertrauka parūkyti nebuvo suteikta, ir pabrėžė, jog Bendrovė nebuvo įpareigota suteikti tam fiziologinę pertrauką. Bendrovės atstovas tvirtino, kad I. D. buvo draudžiama darbo metu rūkyti, ji galėjo parūkyti tik per nustatytą pietų pertrauką. Pabrėžė, kad I. D. šio draudimo nepaisė, darbo metu išnešė šiukšles ir paskubomis nuėjo parūkyti. Advokatas J. Vilys tvirtino, kad I. D. pareiginiuose nuostatuose aprašytas (duomenys neskelbtini) funkcijas privalėjo vykdyti pastato viduje, todėl Bendrovė negalėjo numatyti, kad darbuotoja pasirinks rizikingą elgesio modelį. Nurodė, kad šiukšlių konteineris stovi palei pastatą, nuėjimas iki jo nebuvo vertinamas kaip rizikingas, dėl ko reiktų naudoti lauko avalynę. UAB „Anšilas“ atstovas paaiškino, kad buvo svarstomas klausimas uždrausti rūkyti visose teritorijoje, tačiau buvo įvertinta, kad nerūkančių darbuotojų nebus galima surasti, todėl Bendrovėje dirba grupė rūkančių darbuotojų. Pareiškėjos atstovas teigė, kad Bendrovė darbuotojų galimybes parūkyti reglamentavo vidaus tvarkos taisyklėse, pareigybių nuostatuose įtvirtintais reikalavimais, pagal kuriuos, rūkyti leidžiama rūkyti pertraukų metu. UAB „Anšilas“ atstovas tvirtino, kad takas iki ūkinio pastato buvo nuvalytas ir pabarstytas, o prie pastato esanti plytelėmis išklota aikštelė buvo apsnigta ir nepabarstyta.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė UAB „Anšilas“ skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Valstybinė darbo inspekcija, teikdama paaiškinimus dėl faktinių įvykio darbe ir ginčo aplinkybių, nurodė, kad įvykis darbe įvyko 2019 m. sausio 8 d., kai UAB „Anšilas“ (duomenys neskelbtini) I. D., dirbdama pagal nustatytą grafiką, sutvarkiusi pirmo aukšto viešas erdves, restoraną, barą, tualetus, konferencijos salę, SPA zoną, išnešė šiukšles į Bendrovės kieme stovintį konteinerį. I. D., išmetusi šiukšles, apie 7 val. 15 min. ėjo parūkyti, grįždama atgal ėjo lauko taku, kuris buvo slidus ir nepabarstytas, ant jo paslydo ir pargriuvo. Atsikėlusi pajuto skausmą plaučių ir krūtinės srityje, iškviesta greitoji medicinos pagalba I. D. išvežė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninę, kur buvo diagnozuotas kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės pneumotoraksas, nustatytas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad įvykį darbe ištyrė Valstybinės darbo inspekcija Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U., kuris 2019 m. vasario 12 d. surašė Aktą, jo 11-ajame punkte nurodė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Atsižvelgus į gautame UAB „Anšilas“ 2019 m. kovo 8 d. skunde pateiktus motyvus ir siekiant užtikrinti įvykio darbe tyrimo išsamumą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. EV-102 buvo atliktas įvykio darbe papildomas tyrimas, jį atliko Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius D. D.. Vyriausiasis darbo inspektorius D. D. išanalizavo ankstesnio tyrimo metu ir naujai gautą informaciją, susijusią su I. D. pareigomis išnešti šiukšles į lauke esantį konteinerį, draudimu rūkyti įmonės teritorijoje, pertraukų nustatymu įmonės darbuotojų fiziologinėms reikmėms, įmonės teritorijos lauko takų pabarstymu smėliu įvykio dieną. Be to, papildomo tyrimo metu buvo papildomai apklausti I. D., įmonės administracijos atstovai ir darbuotojai, gauti dokumentai papildomi dokumentai - 2019 m. gegužės 5 d. ir 2019 m. liepos 4 d. UAB „Anšilas“ atsakymai į papildomus klausimus, keturių rūkančių įmonės darbuotojų 2019 m. balandžio 25 d. paaiškinimai apie naudojimąsi rūkymo vieta įmonės teritorijoje, I. D. 2019 m. balandžio 29 d. paaiškinimas, UAB „Anšilas“ direktorės A. Š. 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. B17-38 patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės, priemonės prieš apledėjimą „Icemelt“ saugos duomenų lapas, UAB „Anšilas“ ūkio darbuotojo G. P. 2019 m. sausio mėn. darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis. D. D. 2019 m. liepos 26 d. surašė įvykio darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. žalą sveikatai patyrė UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., Papildomo tyrimo aktą, kuriuo papildė Akto 5-ąjį punktą „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ ir pakeitė 11-ąjį punktą „Nelaimingo atsitikimo priežastys“.
Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Anšilas“ nebuvo nustatyta aiškiai reglamentuota rūkymo tvarka (draudimas rūkyti darbuotojams, rūkymo laikas ir pan.). Papildomai apklausus keturis rūkančius įmonės darbuotojus, trys iš jų nurodė, kad eina rūkyti į tam skirtą vietą, vienas darbuotojas paaiškino, kad dalis darbuotojų vengia rūkyti kartu su svečiais ir rūko už pagalbinio pastato. Be to, apklausti darbuotojai nurodė, kad rūkymo laiką pasirenka savo nuožiūra, derindami, kad būtų laisvi nuo darbo; I. D. nurodė, kad įvykio dieną ji ėjo parūkyti į ne nustatytą rūkymo vietą, toje vietoje rūkydavo nuolatos ir šioje vietoje sutikdavo ir kitų kolegų; I. D. už rūkymą drausminių nuobaudų nebuvo skirta.
Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) (-jos) pareiginiuose nuostatuose šiukšlių išnešimas į lauką, kaip darbo funkcija, nėra nurodytas. Bendrovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) padėjėjo šiukšlių išnešimui į konteinerį neturi, todėl baigusios tvarkytis, jos pačios išneša šiukšles į konteinerį; šią darbinę funkciją vertino kaip smulkią ir, atsižvelgusi į tai, jog paprastai iš darbo vietos šiukšles išneša tas pats darbuotojas, kuris susitvarkė darbo vietą, šios funkcijos atskirai aptarė. Papildomo tyrimo metu Bendrovė paaiškino, kad tam, jog darbuotojas galėtų saugiai išmesti šiukšles, buvo valomas ir barstomas takas iki konteinerio, o šiukšlių konteineris pastatytas taip, kad būtų arčiausiai durų ir jį pasiekti būtų maksimaliai saugu.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė darbo inspekcija pabrėžė, kad UAB „Anšilas“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. 9 29 punkte nustatyta, kad atliekant lauke kitus darbus (išnešant šiukšles į konteinerį ir pan.) per plikšalą, lijundrą, apledėjimą ar lietų, būtina dėvėti avalynę, pritaikytą prie darbuotojo darbo aplinkos tam, kad paslydimo ir griuvimo rizika būtų minimali, ir kad draudžiama dėvėti šlepetes ar kitą nepritaikytą lauko darbams avalynę. Nurodė, kad, patikrinus materialinių vertybių vidinio perdavimo aktą Nr.4707, buvo nustatyta, jog I. D. lauko avalynė nebuvo išduota.
Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad, pagal DK 111 straipsnio 1 dalį, darbo laikas suprantamas kaip bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamos ir fiziologinės pertraukos. DK 122 straipsnyje apibrėžta, kad per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį. Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, tyrėjas, atsižvelgęs į Vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.1.2 punktą, numatantį, jog per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį, papildomai apklaustų darbuotojų ir I. D. paaiškinimus, kad jie rūkymo laiką pasirinkdavo savo nuožiūra ir derindami, kad būtų laisvi nuo darbo, Papildomo tyrimo akte pagrįstai konstatavo, jog įvykio metu I. D., pagal savo poreikį pasirinkusi fiziologinę pertrauką, buvo UAB „Anšilas“ , kaip darbdavio, žinioje, darbuotojos darbo laiku ir Bendrovės teritorijoje. Valstybinė darbo inspekcija pabrėžė, kad Papildomo tyrimo akto 5-ajame punkte nėra teigiama, jog Bendrovėje visai nėra nustatyta rūkymo tvarka, tačiau tyrėjas konstatavo, jog pareiškėja neturi nusistačiusi aiškiai reglamentuotos rūkymo tvarkos (draudimo rūkyti darbuotojams, rūkymo laiko ir pan.). Valstybinė darbo inspekcija, vertindama skundo teiginius, jog vieta, į kurią rūkyti buvo nuėjusi I. D., nebuvo rūkymui skirta vieta, įvertino papildomai apklaustų įmonės darbuotojų ir I. D. paaiškinimus apie „neoficialią“ rūkymo vietą ir kaip vieną iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodė pačios I. D. padarytą Vidaus darbo tvarkos taisyklių 10.1.3 punkto pažeidimą.
Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad papildomo tyrimo metu išnagrinėjus I. D. vykdytas darbines funkcijas, buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) (-jos) pareiginiuose nuostatuose šiukšlių išnešimas į lauką atskirai nėra apibrėžtas ar nurodytas. Atsakovė pabrėžė, kad nors Darbuotojo saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. 9 29 punkte numatyta, jog atliekant kitus darbus lauke (išnešant šiukšles į konteinerį ir pan.) per plikšalą, lijundrą, apledėjimą ar lietų būtina dėvėti avalynę, pritaikytą prie darbuotojo darbo aplinkos, kad paslydimo ir griuvimo rizika būtų minimali, ir kad draudžiama dėvėti šlepetes ar kitą nepritaikytą lauko darbams avalynę, buvo nustatyta, jog I. D., išnešdavusiai šiukšles į lauke stovintį konteinerį, lauko avalynė nebuvo išduota. Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, ši aplinkybė patvirtina tyrėjo nurodytą įvykio darbe pirmąją priežastį - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą.
Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011 (toliau – Reglamentas), kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, 1 straipsnio aiškinimu, teigė, kad pakankamas pagrindas įvykį kvalifikuoti nelaimingu atsitikimu darbe yra sąlyga, kad darbuotojas įvykio metu vykdė darbines funkcijas arba buvo darbe, išskyrus išimtis, nurodytas Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos metodikoje (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 3.2 punktą, nelaimingiems atsitikimams darbe nepriskirtini nelaimingi atsitikimai ne darbo metu, per kuriuos nukentėjusieji yra ne savo darbo vietoje ir vykdo su darbu nesusijusią veiklą, taip pat atvejai, kai nukentėjusysis tyčia pats pakenkia savo sveikatai, arba kai sveikatos pakenkimą išimtinai sąlygoja tik nukentėjusiojo sveikatos sutrikimas, tačiau pastarasis kriterijus taikytinas tik tada, kai darbo aplinkoje negalimi kiti sveikatos pakenkimą sąlygojantys su darbu susiję faktoriai. Valstybinė darbo inspekcija teigė, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Saugos ir sveikatos įstatymas) 2 straipsnio 15 ir 21 dalyse, 44 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos atitinka Reglamente įvardijamus įvykių nepriskyrimo nelaimingiems atsitikimams darbe apibrėžimus. Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29, 30 ir 43 punktų nuostatomis, tvirtino, kad pagrindas pripažinti įvykį darbe nelaimingu atsitikimu darbe atsiranda, kai konstatuojama, jog įvykis darbe įvyko darbuotojui vykdant funkcijas, arba yra dviejų kriterijų - įvykis įvyko darbo laiku ir darbo vietoje - sutaptis. Pagal Nuostatų 55 punktą, tik tuo atveju, jei ištyrus įvykį darbe ir nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių (toliau – Metodiniai nurodymai) 16 punkto nuostatas, įvykio darbe priežastinio ryšio su darbu nustatymas yra būtina ir pakankama sąlyga pripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu darbe ir užbaigti įvykio darbe tyrimą.
Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi DK 34 straipsnio, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 2.1 punkto, Saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 13 punktų nuostatomis ir įvertinusi UAB „Anšilas“ darbuotojų paaiškinimus, Bendrovės vidaus dokumentus, teigė, tyrėjas, nurodydamas papildomas įvykio darbe aplinkybes (Papildomo tyrimo akto 5-asis punktas) ir pakeisdamas nelaimingo atsitikimo priežastis (Papildomo tyrimo akto 11-asis punktas), išsamiai išanalizavo įvykio darbe ryšį su darbu ir pagrįstai nustatė, jog įvykis įvyko būnant (einant) įmonės teritorijoje, darbuotojos darbo laiku, t. y. darbuotoja buvo darbo vietoje, darbdavio žinioje, ir kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastinis ryšys su darbu nustatytas tinkamai. Be to, Papildomo tyrimo akte buvo nustatyta, kad I. D., eidama rūkyti į kitą nei nustatyta vietą, pažeidė darbo drausmę ir kad tai yra viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių - saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių, ir kt.) reikalavimų pažeidimas.
Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad Nuostatų 29 punkte nurodyta, jog įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tai reiškia, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Valstybinė darbo inspekcija teigė, kad įvykio tyrimo metu nėra nustatoma, kas yra kaltas dėl darbuotojui kilusios žalos, kadangi to nenumato įvykių darbe tyrimą reglamentuojantys teisės aktai. Valstybinė darbo inspekcija tvirtino, kad papildomo tyrimo metu ištyrus įvykį darbe, dėl kurio nukentėjo UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., buvo įvardintos dvi nelaimingo atsitikimo priežastys. Viena iš šių priežasčių yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių, ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kadangi I. D., eidama rūkyti į neskirtą rūkyti vietą, pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 10.1.3 punktą. Be to, įvertinus visas su įvykių susijusias aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad kita priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kadangi darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, neišsamiai įvertino profesinę riziką (duomenys neskelbtini) nepastovioje darbo vietoje (Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 3) ir tinkamai nenumatė bei neįgyvendino prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti, t. y. darbuotojai, privalėjusiai išnešti šiukšles į lauke esantį konteinerį, nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės - lauko avalynė.
Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3 ir 9 punktais, nurodė, kad UAB „Anšilas“, pašalinęs Papildomo tyrimo akte nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo Bendrovės darbuotoja I. D., priežastį – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, t. y. pagerinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje - išsamiau atlikęs profesinės rizikos vertinimą (ne tik nuolatinėse darbo vietose, bet ir visose, kur būna ar gali būti darbuotojas darbo metu), aprūpinęs darbuotojus visomis reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, tiksliau apibrėždamas darbuotojų pareigas ir užtikrinus jų laikymąsi, sudarytų sąlygas ateityje Bendrovėje išvengti tokių nelaimingų atsitikimų darbe.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos atstovai I. P. ir S. B. prašė UAB „Anšilas“ skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Teikdami paaiškinimus, Valstybinės darbo inspekcijos atstovai pabrėžė, kad UAB „Anšilas“, turėdama informacijos apie rūkančius savo darbuotojus ir toleravusi tokį jų įprotį, privalėjo aiškiai reglamentuoti rūkymo laiką ir vietą, t. y. kada ir kur darbo metu darbuotojas galėtų parūkyti, su šia tvarka supažindinti darbuotojus bei kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytos tvarkos.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas S. B. papildomai paaiškino, jog tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių buvo darbuotojo padarytas pažeidimas, nešalina UAB „Anšilas“, kaip darbdavio, pareigų. S. B. vertino, kad nėra pagrindo I. D. priskirti prie aptarnaujančio personalo, kuriam draudžiama rūkyti aptarnaujant klientus, kadangi (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į šio darbo pobūdį ir organizavimą, neturi tiesioginių kontaktų su klientais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje I. D. paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ji UAB „Anšilas“ dirbo (duomenys neskelbtini), Bendrovėje nebedirba nuo 2019 m. lapkričio 19 d. I. D. nurodė, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini), darbo metu kontakto su klientais neturėdavo, jos pareigoms buvo priskirtas ir šiukšlių išnešimas į lauke esančius konteineriu, iki kurių, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, buvo apie 20 metrų atstumas. I. D. nurodė, kad Bendrovėje buvo rūkančių darbuotojų, priimant ją į darbą buvo išsiaiškinta, kad ji rūko, todėl buvo parodyta rūkymui skirta vieta, esanti prie ūkinio pastato. Tvirtino, kad oficiali rūkymo vieta – pažymėta pavėsinė - buvo skirta svečiams, į ją darbuotojams nebuvo galima eiti rūkyti. Tvirtino, kad jai nebuvo nurodyta, jog laikas, per kurį rūkoma, bus išskaičiuotas iš darbo laiko ar kad už jį nebus mokamas atlyginimas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 8 d. išėjusi iš tarnybinio išėjimo, nešė šiukšles į konteinerį, o po to ėjo parūkyti. Į rūkymo vietą prie ūkinio pastato ėjo per įkalnę, o grįžo asfaltuotu taku, kuris buvo slidus, nes iš vakaro lijo, o iš ryto buvo pašalę ir susidaręs plikledis, takas nebuvo pabarstytas. Paaiškino, kad prie tarnybinio įėjimo aikštelėje, kuriose darbuotojai stato savo mašinas, matėsi automobilių vėžės mašinos, aikštelė nebuvo pabarstyta. Nurodė, kad į lauką išėjo avėdama vidaus patalpoms skirta avalyne, ši avalyne vidaus patalpose neslidi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad I. D. pagal 2016 m. gegužės 16 d. darbo sutartį Nr. 239 ir 2017 m. birželio 30 d. susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija UAB „Anšilas“ viešbutyje esančiame (duomenys neskelbtini), buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini). Nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. sausio 8 d., kai I. D., dirbdama pagal nustatytą grafiką, išnešusi ir išmetusi šiukšles į Bendrovės kieme stovintį konteinerį, apie 7 val. 15 min. nuėjo parūkyti už UAB „Anšilas“ teritorijoje esančio ūkinio pagalbinės paskirties pastato ir, grįždama lauko taku, ant jo paslydo, pargriuvo ir patyrė kairės pusės krūtinės ląstos sumušimą bei kairės pusės pneumotoraksą, priskiriamus sunkiems sveikatos pakenkimams
Įvykį darbe tyrė Valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U., kuris 2019 m. vasario 12 d. parengė Aktą.
Valstybinėje darbo inspekcijoje gavus UAB „Anšilas“ 2019 m. kovo 8 d. skundą dėl Akto, kuriuo Bendrovė nesutiko su atliktu sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi ir prašymu įvykio, kuriame 2019 m. sausio 8 d. susižalojo I. D., nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe bei panaikinti Aktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. EV-102 buvo skirtas įvykio darbe papildomas tyrimas, jį atliko Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius D. D.. Vyriausiasis darbo inspektorius D. D. 2019 m. liepos 26 d. surašė įvykio darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. žalą sveikatai patyrė UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., Papildomo tyrimo aktą, kuriuo papildė Akto 5-ąjį punktą „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ ir pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Akto 11-ąjį punktą „Nelaimingo atsitikimo priežastys“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (taikoma suvestinė 2019 m. gruodžio 11 d. – 2020 m. balandžio 30 d. galiojanti redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V- 416 patvirtinti Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai.
Pagal Nuostatų 43 punktą, jeigu tiriant įvykį darbe nustatoma, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, toks įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, jo tyrimas baigiamas surašant N-1 formos aktą, kurio forma patvirtinta Nuostatų 2 priede. Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto 5-ajame punkte turi būti išdėstytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o 11-ajame punkte - nelaimingo atsitikimo priežastys; priežastys išvardijamos pagal svarbą; nurodomas pažeidimo ryšys su atsitikimu ir nesilaikytų norminių teisės aktų pavadinimai, juos priėmusios ar tvirtinusios institucijas, pasirašymo datos, straipsniai, punktai, pateikiamas reikalavimų tekstas ar nuoroda į priedą su tekstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas yra individualus administracinis aktas, todėl jis privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus; Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo N-1 formos akto 11-ajame punkte yra suformuluojamos nuostatos, kurios sukelia suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo N-1 formos akto 5-ajame punkte yra išdėstomi tik faktai, kuriais remiantis, šio akto 11-ajame punkte nurodomos nelaimingo atsitikimo priežastys, pažeidimai ir jų ryšys su atsitikimu bei norminių teisės aktų nuostatos, kurių buvo nesilaikyta; nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo N-1 formos akto 5-asis punktas, kuriame yra išdėstytos faktinės nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku (žr., pvz., 2019 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1141-442/2019).
Atsižvelgus į nurodytą teisinio reguliavimo aiškinimą ir UAB „Anšilas“ skunde išdėstytus argumentus bei motyvus, kuriems teismo posėdyje pritarė pareiškėjos atstovas, sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra keliamas ginčas dėl teisiškai reikšmingas teisines pasekmes sukeliančio 2019 m. vasario 12 d. parengto nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1, papildyto 2019 m. liepos 26 d. papildomo tyrimo aktu, 11-ojo punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“, kuris grindžiamas 5-ajame punkte nurodytomis nelaimingo atsitikimo faktinėmis aplinkybėmis.
Dėl įvykio darbe tyrimo metu nustatytų nelaimingo atsitikimo aplinkybių
Minėta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. sausio 8 d., kai I. D., UAB „Anšilas“ (duomenys neskelbtini), dirbdama pagal nustatytą grafiką, išnešusi ir išmetusi šiukšles į Bendrovės kieme stovintį konteinerį, apie 7 val. 15 min. nuėjo parūkyti už Bendrovės teritorijoje esančio ūkinio pagalbinės paskirties pastato ir, grįždama paslydo ant tako, pargriuvo ir patyrė kairės pusės krūtinės ląstos sumušimą bei kairės pusės pneumotoraksą, priskiriamus sunkiems sveikatos pakenkimams. Išvardintos aplinkybės buvo nurodytos vyriausiojo darbo inspektoriaus K. U. parengtame Akto 5-ajame punkte.
Atsižvelgus į bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytus ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad dėl šių aplinkybių ginčas nebuvo keliamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausiojo darbo inspektoriaus K. U. parengtame Akto 5-ajame punkte buvo nurodyta, kad lauko takas, kuriuo ėjo I. D. buvo slidus, nepabarstytas, be to, šiame punkte nurodyta, kad viešbučio teritorija nepabarstyta. UAB „Anšilas“ tiek įvykio tyrimo metu, tiek ir teismui paduotame skunde tvirtino, kad šis takas buvo prižiūrėtas ir pabarstytas specialia, šaltajam metų sezonui skirta. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė buvo pasirūpinusi teritorijos priežiūrai tinkama priemone.
Teismas vertina, kad teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas leidžia daryti išvadą, jog teritorija prie išėjimo, kuriuo naudojosi ir I. D., išnešdama šiukšles į konteinerį, o po eidama iki tako, vedančio link pagalbinės paskirties pastato, 2019 m. sausio 8 d. apie 7 val. 15 min. buvo padengta plonu sniego sluoksniu, kuris iki 7 val. 15 min. nebuvo nuvalytas ir pabarstytas. Tai patvirtina matomi transporto priemonių palikti pėdsakai ir kiti pėdsakai.
Sprendžiant dėl aplinkybės, ar takas, kuriuo ėjo I. D. iki ūkinio pastato, už kurio buvo nuėjusi parūkyti, buvo pabarstytas specialia priemone, kad nebūtų slidus, atsižvelgiama į I. D. pateiktus paaiškinimus. I. D. 2019 m. sausio 16 d. paaiškinime nurodė, kad takas, ant kurio ji paslydo, pargriuvo ir dėl to patyrė sveikatos pakenkimus, buvo slidus, nes nepabarstytas. Teismo posėdyje I. D. pateikė analogiškus paaiškinimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad asfaltuoto tako danga buvo slidi, padengta ledu, nes buvo pašalę, takas buvo nepabarstytas.
Nagrinėjant bylą, aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti I. D. pateiktais paaiškinimais apie tako, kuriuo ji ėjo grįždama nuo ūkinio pastato, būklę, t. y. kad jis buvo nepabarstytas, apledijęs ir slidus, nebuvo nustatyta.
Byloje pateikti duomenys apie UAB „Anšilas“ ūkio darbuotojo G. P. darbo grafiką patvirtina, kad jis darbą turėjo pradėti 2019 m. sausio 8 d., 8 val. 00 min., o prieš tai buvusią dieną darbą baigė 17 val. 00 min. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad takas, kuriuo ėjo I. D. buvo pabarstytas specialia priemone.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Akto 5-ajame punkte pagrįstai konstatuota, jog lauko takas, kuriuo 2019 m. sausio 8 d., apie 7 val. 15 min. ėjo I. D., buvo nepabarstytas ir slidus.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomo tyrimo aktu papildant Akto 5-ąjį punktą, buvo konstatuota, kad UAB „Anšilas“ nebuvo nustatytos aiškiai reglamentuotos tvarkos, kaip rūkymo įprotį turintys darbuotojai galėtų parūkyti (draudimas rūkyti darbuotojams, rūkymo laikas, apibrėžimas pro kur ir kada eiti rūkyti ir pan.). Tokia išvada buvo padaryta, įvertinus tai, jog I. D. darbo grafike buvo numatyta tik viena pietų pertrauka, Vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta papildomų pertraukų, suteikiamų Bendrovės darbuotojams, turintiems rūkymo įprotį; aplinkybę, kad I. D. nebuvo suteikta pertrauka ar poilsio laikas, skirtas parūkyti, patvirtino Bendrovės direktorė 2019 m. vasario 15 d. pranešime VDI Utenos skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui K. U..
Pagal Bendrovėje galiojančių Vidaus tvarkos taisyklių 4.1 punktą, darbuotojams suteikiama pertrauka pailsėti ir pavalgyti (4.1.1 punktas), be to, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą (4.1.2 punktas).
Teismas sprendžia, kad toks vidaus teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė nebuvo numačiusi nedarbo laiko (pertraukos, poilsio laiko), kurį darbuotojas galėtų išnaudoti rūkymo įpročiui patenkinti. Bylos duomenimis, I. D. darbo grafikuose buvo numatytas tik pietų pertraukos laikas.
Papildomo tyrimo metu UAB „Anšilas“ darbuotojai, turintys rūkymo įprotį, pateikė paaiškinimus, jog parūkyti eina tuo metu, kai darbo vietoje ramu ir neturi darbo (restorano administratorė); kai visi einamieji darbai atlikti (restorano vadovė); kas dvi valandas (techninio skyriaus vadovas); per darbo pertraukėles (ūkio darbininkas). Įvertinus šias aplinkybes, Papildomo tyrimo akte buvo konstatuota, UAB „Anšilas“ darbuotojai rūkymo laiką pasirenka savo nuožiūra, atsižvelgdami, kad būtų laisvi nuo darbinių pareigų vykdymo.
Bendros taisyklės, draudžiančios Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes), įtvirtintos Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Be to, šiame straipsnyje nurodyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. UAB „Anšilas“ galiojančiose Vidaus tvarkos taisyklėse yra įtvirtintos nuostatos, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, kurios nustato, kad, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, traumų bei avarijų, bendrovės darbuotojas privalo rūkyti tik specialiai tam skirtose vietose (10.1.3 punktas); darbuotojams draudžiama rūkyti aptarnaujant klientus (11.3.2 punktas).
UAB „Anšilas“ įvykio tyrimo ir jos atstovas teismo posėdyje teigė, kad, vystydama sveikatingumo ir gydomojo SPA verslą, siekia užtikrinti svečių ir savo darbuotojų sveikatingumą ir gerovę, todėl vykdo skatinimo nerūkyti iniciatyvą ir šiuo tikslu viešbučio patalpose nėra įrengusi specialių rūkymo patalpų ar zonų. Tačiau pareiškėja pripažino, kad ji atsižvelgė į rūkančiųjų poreikius ir toliau nuo viešbučio įrengė rūkymo zoną su lauko pavėsine, pažymėta specialiu informaciniu ženklinimu „Rūkymo vieta“. Pareiškėja teigė, kad šia rūkymo vieta galėjo naudotis ir viešbučio svečiai, ir Bendrovės darbuotojai.
Papildomo įvykio tyrimo metu išanalizavus gautus UAB „Anšilas“ darbuotojų, turinčių rūkymo įprotį, paaiškinimus, buvo nustatyta, kad kai kurie iš jų nurodė, jog eina rūkyti į tam skirtą vietą. Teismo posėdyje I. D. paaiškino, kad priimant ją į darbą, UAB „Anšilas“ įgaliotas darbuotojas domėjosi, ar ji rūko, o atsakius teigiamai, I. D. buvo paaiškinta, jog rūkymas Bendrovėje netoleruojamas, tačiau rūkyti nėra draudžiama. I. D. teigė, kad jai buvo nurodyta, jog įrengta speciali pavėsinė skirta svečiams, o darbuotojų rūkymo vieta yra prie ūkinio pastato, kur pastatyta šiukšlių dėžė nuorūkoms. Teismo vertinimu, tokie I. D. paaiškinimai neprieštarauja papildomo įvykio tyrimo metu gautiems UAB „Anšilas“ restorano vadovės paaiškinimams, kad didžioji dalis darbuotojų vengia rūkyti kartu su svečiais ir rūko už pagalbinio pastato. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo abejoti ir netikėti aukščiau nurodytais I. D. paaiškinimais nėra.
Viešai prieinamoje erdvėje skelbiama, kad medicinos moksle rūkymas laikoma priklausomybės liga, tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-10 klasifikuojama kaip psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant tabaką (žr. adresu: http://www.vlk.lt/veikla/tlk). Šios ligos fizinė priklausomybė pasireiškia tuo, kad nikotinas skatina neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse ir veikia kaip stimuliatorius ir lengvas euforiantas, todėl rūkantysis patiria trumpalaikį energijos ir nuotaikos pakilimą, pagerėja jo dėmesio koncentracija ir veiklumas, išnyksta alkis, tačiau gana greitai atsiranda fiziologinis organizmo poreikis reguliariai gauti individualią nikotino dozę ir taip palaikyti įprastinę normalią savijautą. UAB „Anšilas“ viešai skelbiamoje informacijoje apie teikiamas paslaugas (žr., pvz., adresu: https://www.spavilnius.lt/lt/anyksciai/informacija-atvykstanciajam) nurodoma, kad visa SPA Vilnius teritorija yra nerūkymo zona, tačiau, atsižvelgus į rūkančių svečių poreikius, toliau nuo viešbučio yra įrengta rūkymo zona.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjos paaiškinimai, jog toliau nuo viešbučio specialiai įrengta ir nustatyta tvarka pažymėta rūkymo zona galėjo naudotis tiek rūkymo poreikį tenkinantys viešbučio svečiai, tiek ir rūkantys Bendrovės darbuotojai, įskaitant ir I. D., kelia pagrįstų abejonių, todėl jais darant išvadas nesiremiama.
UAB „Anšilas“ teigė, kad I. D. priskirtina prie aptarnaujančio personalo, todėl jai apskritai nebuvo leidžiama rūkyti, kaip nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 11.3.2 punkte.
Vidaus tvarkos taisyklių 11.3 punkte įtvirtinti klientus aptarnaujančiam personalui taikomi draudimai, tarp jų – ir draudimas rūkyti. (duomenys neskelbtini) (-os) pareiginiuose nuostatuose, su kuriais I.D. buvo supažindinta 2016 m. gegužės 17 d., draudimas rūkyti nėra įtvirtintas.
(duomenys neskelbtini) (-os) pareiginių nuostatų 2.26 ir 2.27 punktuose apibrėžtos konkrečios viešbučio ir sveikatos centro patalpos, kurias privalo prižiūrėti ir dezinfekuoti (duomenys neskelbtini) funkcijas vykdantis darbuotojas. I. D. darbo grafikų duomenys patvirtina, kad jos darbas buvo organizuojamas nuo 14 val. 00 val. iki 24 val. 00 min. (2018 m. gruodžio mėn.), nuo 5 val. 00 min. iki 24 val. 00 min. (2019 m. sausio mėn.).Teismo posėdyje I. D. paaiškino, kad iš penkių dirbančių (duomenys neskelbtini) dvi buvo rūkančios, tačiau perspėjimų dėl rūkymo niekada nebuvo gavusios.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad viešbučio ir sveikatos centro patalpų priežiūros ir dezinfekavimo funkcijų nėra pagrindo vertinti kaip betarpiško ir tiesioginio į viešbutį ir sveikatos centrą atvykstančių klientų aptarnavimo. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginiai, kad I. D. apskritai neturėjo teisės darbo metu rūkyti, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Papildomo tyrimo akte, papildant Akto 5-ąjį punktą, buvo pagrįstai konstatuota, jog UAB „Anšilas“ nebuvo nusistačiusi aiškios reglamentuotos tvarkos, kuria pasinaudoję, galėtų parūkyti rūkymo įprotį turintys UAB „Anšilas“ darbuotojai. Išanalizavus Vidaus tvarkos taisykles, nustatyta, kad šiame akte Bendrovė įtvirtino nuostatas, kuriomis sureguliavo kitokių darbuotojų poreikių tenkinimą, pvz., 12.6 punkte nurodyta, kaip galima gerti kavą ir arbatą (tuo metu, kai tai netrukdo tiesioginiam darbui ar per pertraukas). Teismo vertinimu, Bendrovė, žinodama, kad į darbą priima rūkančius darbuotojus, turėjo įvertinti tai, jog šie rūkantys darbuotojai sieks patenkinti kilusį, medicininiu požiūriu, fiziologinį organizmo poreikį gauti savo individualią nikotino dozę, todėl, siekdama užtikrinti vidaus tvarkos palaikymą, privalėjo vidaus teisės aktuose detaliai ir aiškiai reglamentuoti darbuotojų rūkymo įpročio tenkinimą.
(duomenys neskelbtini) (-os) pareiginių nuostatuose, konkrečiai jų 2.26 ir 2.27 punktuose, kuriuose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) privalo prižiūrėti ir dezinfekuoti viešbučio ir sveikatos centro konkrečias patalpas, nėra nurodyta, jog šias funkcijas vykdantis darbuotojas privalo išnešti šiukšles į konteinerį. Įvertinus I. D. paaiškinimus ir UAB „Anšilas“ nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja neginčijo fakto, jog į I. D. darbines pareigas įėjo ir šiukšlių išnešimas į lauke esančius konteinerius. Bylos duomenimis, Bendrovės teritorijoje šiukšlių konteineriai, į kuriuos I. D. turėjo išnešti šiukšles, buvo pastatyti lauke, I. D., išnešdama šiukšles, avėjo išduotą vidaus patalpoms skirtą avalynę.
Pagal UAB „Anšilas“ galiojančios Darbuotojų saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. 9 29 punkte įtvirtintą bendrąjį įspėjimą, atliekant kitus darbus lauke, tarp jų – ir išnešant šiukšles į konteinerį per plikšalą, lijundrą, apledėjimą ar lietų būtina dėvėti avalynę, pritaikytą prie darbuotojo darbo aplinkos, kad paslydimo ir griuvimo rizika būtų minimali; draudžiama dėvėti šlepetes ar kitą nepritaikytą lauko darbams avalynę. Papildomo įvykio akte, remiantis Materialinių vertybių vidinio perdavimo akto Nr. 4707 duomenimis, buvo konstatuota, kad I. D. lauko avalynė nebuvo išduota.
Pareiškėja nurodė, kad šiukšlių konteineris buvo pastatytas šalia pastato; teritorija nuo išėjimo iš pastato iki šiukšlių konteinerio įvykio metu buvo papildomai pabarstyta, ji nebuvo slidi ar kitaip pavojinga; atlikto profesinės rizikos vertinimo kortelėje nurodyta, kad vykdant darbinę funkciją, konkrečiu atveju - išnešant šiukšles, rizika paslysti ir parkristi dėl klimatinių sąlygų buvo pašalinta nukasant sniegą ir barstant slidžius paviršius specialiu preparatu; nagrinėjamu atveju kelias iki šiukšlių konteinerio nebuvo slidus ar kitaip pavojingas; vieta, kurioje I. D. parkrito, nebuvo susijusi su jos darbinių funkcijų vykdymu. Pareiškėjos teigimu, tokios rizikos, kad darbuotoja, vykdant vidinių patalpų (duomenys neskelbtini) funkcijas, pažeisdama darbo drausmę, vaikštinės po su jos funkcijų vykdymu visiškai nesusijusias teritorijas, darbdavys numatyti galimybių neturi.
DK 111 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Pagal Reglamento 1 straipsnio nuostatas, nelaimingas atsitikimas darbe – pavienis įvykis darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala; darbo metu suprantama – vykdant profesinę veiklą arba būnant darbe, išskyrus išimtis, nurodytas Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos metodikoje (3.2 punktas). Saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas pateikė sąrašą kriterijų, kuriais remiantis, įvykis nepriskiriamas nelaimingiems atsitikimams darbe: įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ar miršta dėl su darbu nesusijusios ligos arba norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį yra panaudojamas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darbuotojas daro nusikalstamą veiką arba savavališkai (be darbdavio žinios) dirba sau (savo interesais). Pagal Nuostatų 43 punktą, jeigu tiriant įvykį darbe nustatoma, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, toks įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Nuostatų 55 punktas numato, kad tuo atveju, jei ištyrus įvykį darbe ir nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Metodinių nurodymų 16 punkte nustatyta, kad tyrėjui įvykio darbe tyrimo metu nustačius, jog darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti, darydamas nusikalstamą veiką arba dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbdamas sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos arba kad įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu (įvykis darbe įvyko ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis), įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. DK 34 straipsnyje nustatyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas; darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše; darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 2.1 papunktis darbovietę apibrėžia kaip darbo vieta įmonės, įstaigos, organizacijos patalpose ir bet kuri kita vieta įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojai gali būti darbo metu.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Papildomo tyrimo akto 5-ajame punkte pagrįstai nustatyta, kad įvykis, kuriame nukentėjo UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., įvyko būnant (einant) Bendrovės teritorijoje, darbuotojos darbo laiku, t. y. darbuotojai būnant darbo vietoje, darbdavio žinioje, ir kad įvykis darbe yra priežastiniu ryšiu susijęs su darbu.
Dėl įvykio darbe tyrimo metu nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių
Saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka; atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Nuostatuose nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29 punktas); tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30 punktas).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Dėl šios priežasties teismas kaip pagrįstus vertina Valstybinės darbo inspekcijos argumentus, kad įvykių darbe tyrimą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja nustatyti, koks subjektas yra kaltas dėl darbuotojui kilusios žalos.
Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos įtvirtintos Saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnyje, nustatančiame, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus (1 dalis) ir kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, o saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai (2 dalis). Saugos ir sveikatos įstatymas įtvirtina darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (11 straipsnio 1 dalis), darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Be to, Saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad įstatymų leidėjas įtvirtinto bendro pobūdžio nuostatas, pagal kurias, pirma, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir, antra, nuo šios pareigos darbdavio neatleidžia darbuotojų pareigos saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos Saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje.
Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 13 punktuose įtvirtintas nuostatas, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas privalo imtis priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose; nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti tokių priemonių patikrinimus, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegti saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus, buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Papildomo tyrimo aktu buvo pakeistas ir naujai išdėstytas Akto 11-asis punktas, kuriame išdėstytos nustatytos dvi nelaimingo atsitikimo priežastys. Tokiomis priežastimis buvo nurodytas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (11.1 punktas) bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių, ir kt.) reikalavimų pažeidimas (11.2 punktas).
Valstybinė darbo inspekcija, apibrėždama saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių, ir kt.) reikalavimų pažeidimą, konstatavo, kad I. D., eidama rūkyti į ne tam skirtą rūkymo vietą pažeidė UAB „Anšilas“ direktorės 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. B17-38 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 10.3 punktą, nustatantį, kad siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, traumų bei avarijų, bendrovės darbuotojas privalo rūkyti tik specialiai tam skirtose vietose. Dėl pastarosios nelaimingo atsitikimo priežasties pagrįstumo UAB „Anšilas“ ginčo nekėlė.
Valstybinė darbo inspekcija, apibrėždama saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Bendrovėje nepakankamumą, konstatavo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pažeidė Saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 bei 13 punktus ir neišsamiai įvertino profesinę riziką (duomenys neskelbtini) nepastovioje darbo vietoje, dėl ko tinkamai nenumatė ir nesudarė prevencijos priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti. Tokią išvadą atsakovė grindė tuo, kad profesinės rizikos veiksnio 4.1.2 - slidus pagrindas dėl klimatinių sąlygų (vanduo, lapai, sniegas, ledas) rizikos šalinimo priemonėje nurodoma, kad sezono metu valomas sniegas ir barstoma smėliu, darbuotoja turėjo išnešti šiukšles į lauke esantį konteinerį, tačiau jai nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės (lauko avalynė), Bendrovė nekontroliavo, kaip darbuotoja laikosi įmonėje nustatytos tvarkos ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Atsižvelgus į UAB „Anšilas“ skunde pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad pareiškėja iš esmės pripažino aplinkybę, jog profesinės rizikos fizikinis veiksnio - slidaus pagrindo dėl klimatinių sąlygų (vanduo, lapai, sniegas, ledas) - neįvertino kaip galimos rizikos I. D. darbe, laikydama, kad (duomenys neskelbtini) (-os) darbinė veikla yra išimtinai susijusi tik su darbo funkcijų atlikimu vidinėse patalpose, todėl darbuotojai lauko avalynė ir nebuvo skirta.
Pagal Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinius nurodymų 18.2 punktą, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis suprantama kaip reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo darbe konstatuojamas, kai nustatoma, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę žalingi padariniai, t. y. darbdavio veikos yra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga ir be jo veiksmų jos nebūtų atsiradusios.
Teismas sprendžia, kad Akto 5-ajame punkte, papildytame Papildomo tyrimo aktu, nustatytos faktinės aplinkybės leido Valstybinei darbo inspekcijai konstatuoti, kad Bendrovė, organizuodama darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę įmonėje, nesiėmė visų tinkamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti bei nelaimingam atsitikimui darbe išvengti, ir tai pagrįstai įvertinta kaip viena nelaimingo atsitikimui darbe priežasčių. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nelaimingą atsitikimą darbe nulėmė vien tik I. D. padarytas darbo ir sveikatos saugos aktų pažeidimas.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3 punktą, rizikos vertinimu suprantamas procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiškimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo. Šių nuostatų 9 punktas nustato, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus.
Taigi, pagal Papildomo tyrimo aktu pakeisto ir nauja redakcija išdėstyto Akto 11-ąjį punktą, UAB „Anšilas“, šalindamas nustatytą saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, pagerinęs darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje, t. y. išsamiau atlikęs profesinės rizikos vertinimą (profesinės rizikos vertinimą atlikęs ne tik nuolatinėse darbo vietose, bet ir visose vietose, kur būna ar gali būti darbuotojas darbo metu), atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) (-a), išnešantis (-i) šiukšles, privalo išeiti į lauką, aprūpinęs darbuotojus visomis reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis; žinodamas apie darbuotojų rūkymą ne tik nustatytoje vietoje ir tai ir toleruodamas, tačiau nesiimdamas tinkamų priemonių, kad darbuotojai rūkytų tik tam skirtoje vietoje, bei tiksliau apibrėžęs darbuotojų pareigas ir užtikrinęs jų laikymąsi, sudarytų sąlygas išvengti ateityje nelaimingų atsitikimų darbe įmonėje.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, jog Valstybinė darbo inspekcija tinkamai atliko įvykio darbe tyrimą ir nustatė visas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo įvykis yra susijęs su darbu ir kad šį įvykį lėmė saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių, ir kt.) reikalavimų pažeidimas; nustatyti pažeidimai yra įvykio darbe priežastis; įvykio darbe tyrimo metu nustatytos faktinės nelaimingo atsitikimo aplinkybės pagrindžia nelaimingo atsitikimo priežastis.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti 2019 m. vasario 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe (forma N-1) aktą Nr.1, 2019 m. liepos 26 d. Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. žalą sveikatai patyrė UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., papildomo tyrimo aktą ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SD-129-10247 „Dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. sausio 8 d. žalą sveikatai patyrė UAB „Anšilas“ darbuotoja I. D., papildomo tyrimo akto“.
Atmetus skundą, netenkinamas UAB „Anšilas“ reikalavimas dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ( ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anšilas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.