- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-794-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Savinijus Katauskas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- B. Š., V. K.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biurui
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Arūnas Devėnas
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Daivai Žaldarienei, dalyvaujant ieškovo J. Š. atstovui advokatui Remigijui Jakštui, atsakovei B. Š. ir jos atstovui advokatui Arūnui Devėnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. Š. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovams B. Š. ir V. K., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia buto, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų B. Š. ir V. K. 2004-06-10 nuo jos sudarymo momento, taikyti dvišalę restituciją natūra, įpareigojant atsakovę B. Š. grąžinti pirkėjui 50 000 Lt sumą, gautą už buto pardavimą, o atsakovą V. K. įpareigojant grąžinti B. Š. butą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra jūreivis, didžiąją metų dalį praleidžia jūroje. 2004 m. pradžioje, išvykdamas į reisą, išdavė atsakovei įgaliojimą valdyti ir tvarkyti visą santuokos metu bendrai įgytą turtą. 2004-06-10, pasinaudojusi išduotu įgaliojimu, be ieškovo žinios atsakovė B. Š. atsakovui V. K. pardavė šeimos turtą - trijų kambarių butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kuriame buvo įregistruoti ir faktiškai gyveno ieškovas su sutuoktine bei jų vaikai – sūnus O. Š. ir nepilnametė dukra V. Š. Apie tai, kad ginčo butas yra parduotas, ieškovas sužinojo tik 2006 m. rugsėjo mėnesį iš santuokos nutraukimo bylos, kai butas nebuvo įtrauktas į turto balansą. Buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, t. y. perleisti nekilnojamąjį turtą, todėl yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento Civilinio kodekso 1.86 str. pagrindu. Tikrasis atsakovės siekimas buvo šiuo sandoriu sumažinti bendrą šeimos turtą, kad skyrybų atveju ieškovui atitiktų ir žymiai mažesnė bendro turto dalis. Be to, ginčo butas realiai niekada nebuvo perleistas pirkėjui. Nepaisant to, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta ir patvirtinta notariškai bei turto perleidimo sandoris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovė niekada nebuvo išsikrausčiusi iš ginčo buto. Tarp atsakovų buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria B. Š. buvo suteikta teisė neatlygintinai vienerius metus gyventi bute, tačiau iki šio laiko atsakovė tebegyvena tariamai parduotame bute, moka mokesčius už komunalines paslaugas, t. y. faktiškai valdo turtą kaip savo. Atsakovai nurodė, kad ginčo butas buvo parduotas už 50 000 Lt, pinigus perdavus pirkėjui sandorio sudarymo metu. Sutarties sudarymo metu buto vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis sudarė apie 90 000 Lt, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė pardavė trijų kambarių butą už beveik dvigubai mažesnę kainą, nei tikroji buto vertė. Pirkėjas V. K. buvo nesąžiningas, jo nesąžiningumą patvirtina tokie faktai: atsakovo teigimu, ginčo butą jis įsigijo pagal skelbimą laikraštyje komerciniais tikslais, nors, turimais duomenimis, pats jokio kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena buvusiai sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. „(duomenys neskelbtini)“ esančiame bute jokia komercine ar ūkine veikla iš tikrųjų niekada nebuvo vykdoma, butas yra gyvenamosios paskirties, ir jame gyvena ne V. K., o atsakovė su dukra. Be to, buto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pažeisti nepilnamečio vaiko V. Š., gimusios „(duomenys neskelbtini)“., interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė B. Š. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas buvo parduotas su ieškovo žinia, kadangi šeima ketino pirkti gyvenamąjį namą užmiestyje, ieškovas išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą apie du metus iki buto pardavimo. Ilgą laiką ieškojo butui pirkėjo, tačiau negalėjo rasti, nes butas yra pirmame namo aukšte, bute girdėti įėjimo į namą užsidarančių lauko durų triukšmas, kambariai neapšviečiami saulės, rajone yra nemažai narkomanų. Atsakovė nurodo, kad spaudoje nuolat talpindavo skelbimus dėl buto pardavimo, tačiau pirkėjas vis neatsirasdavo, norimos kainos nesutikdavo mokėti. Dėl šių priežasčių ji buvo priversta mažinti buto kainą, todėl butą pardavė už 50 000 Lt.
Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, buvo įsigytas teisėtai, sandoris teisiškai įregistruotas, reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančia buto, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2004-06-10 tarp B. Š. asmeniškai ir kaip įgaliotinės sutuoktinio J. Š. ir V. K., patvirtintą Klaipėdos miesto 7-ojo notrų biuro notarės Virgilijos Joanos Martinauskienės, nuo jos sudarymo momento. Teismas taikė dvišalę restituciją natūra, įpareigojo V. K. grąžinti B. Š. ir J. Š. butą, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Teismas taip pat įpareigojo B. Š. grąžinti V. K. 50 000 Lt, gautus už butą. Teismas priteisė iš B. Š. ir iš V. K. po 2830 Lt iš kiekvieno turėtų proceso išlaidų J. Š., o iš B. Š. ir iš V. K. priteisė po 14,62 Lt pašto išlaidų įvalstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad sutarties šalių valia buvo nukreipta ne į nuosavybės teisių į butą perleidimą, o kitam tikslui – sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Ginčijamu pirkimo - pardavimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti nuosavybės teisinių pasekmių, todėl atsakovė ir toliau laikė save šio buto savininke ir juo rūpinosi kaip savo turtu, o atsakovas V. K. jai jokių pretenzijų dėl to neturėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė B. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kurių nevertino kritiškai. Ieškovas išdavė jai notariškai patvirtintą įgaliojimą buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pardavimui. Butas buvo parduotas atsakovui V. K. už sutartyje nurodytą kainą, be to, jam sutikus, jog jų šeima kelis mėnesius dar pagyvens tame bute. Pačiam V. K. butas gyvenimui nebuvo reikalingas – jis į šio buto pirkimą žiūrėjo kaip į verslo sandorį, tikėdamasis ateityje parduoti jį pelningiau negu pirko. Tokius sandorius tuo metu vykdė nemažai asmenų, nes nekilnojamasis turtas rinkoje brango. Tai, kad po sandorio sudarymo V. K. nesudarė sutarčių su AB „VST“, AB „Klaipėdos vanduo ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, nepaneigia sandorio, kurį jie sudarė, teisėtumo.
Apeliantė teigia, kad pablogėjus materialinei padėčiai ir sveikatos būklei, V. K., matydamas esamą situaciją sutiko pratęsti buto panaudos sutarties terminą, sudarydamas raštišką sutartį, tačiau vieną kambarį jis pradėjo nuomoti, todėl nuo to laiko jų gyvenimo sąlygos pablogėjo. Todėl galima daryti išvadą, kad parduotas butas neliko jos asmeninė nuosavybė, tačiau jie naudojosi juo kaip svetimu turtu naujojo savininko sutikimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi preliminaria išvada dėl turto vertės, kurioje nurodyta, kad buto vertė pardavimo dieną sudarė 130 000 Lt. Butas nebuvo apžiūrėtas ir nebuvo įvertinta jo būklė. Pats ieškovas ginčijamame pirkimo – pardavimo sandoryje dalyvavo per įgaliotą asmenį ir šiame sandoryje buvo buto pardavėjas.
Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti buto, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2004-06-10, galiojančia; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones butui, esančiam adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje; priteisti iš J. Š. ir B. Š. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme solidariai. Nurodo, kad jis neturėjo pagrindo abejoti notaru, jog notaro patikrinti dokumentai gali būti neteisėti ar kitaip netinkami sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį. Teigia, kad yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau teisių už jį į daiktą, kurį yra įsigijęs ir valdo savo nuožiūra. Laikydamasis panaudos sutarties, pasirašytos su B. Š., leido kurį laiką pagyventi jam priklausančiame bute, nebloginant jo kokybės su sąlyga, kad bus mokami komunaliniai mokesčiai, t. y. realizavo savo teisę į nekilnojamojo daikto valdymą ne fiziškai užvaldęs daiktą. Jis nenorėjo prisiimti rizikos dėl komunalinių mokesčių mokėjimo už buvusią savininkę ir užsikrauti ant savo pečių atsiskaitymo kontrolės panaudos sutarties galiojimo metu, todėl nesudarė sutarčių su paslaugų teikėjais (dujų, elektros ir kt.), tokiu būdu atsiskaitymo atsakomybę palikdamas buvusiai šeimininkei iki jos išsikraustymo.
Atsiliepimas
Ieškovas J. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1985-08-08 (b. l. 14, t. 1) ir 2001-12-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje (b. l. 16, t. 1). Atsakovė veikianti asmeniškai ir kaip sutuoktinio J. Š. įgaliotinė (įgaliojimo, patvirtinto 2003-11-25 pagrindu), 2004-06-10 pardavė butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, už 50 000 Lt V. K. (b. l. 102-105, t. 1). Sutartyje nurodoma, kad pinigus pirkėjas sumokėjo pardavėjui asmeniškai ir kaip įgaliotiniui prieš sutarties sudarymą. Tą pačią dieną pasirašytas nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo nuosavybėn aktas (b. l. 120-121, t. 1), udaryta pirkimo pardavimo sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 17, t. 1).
Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas buto pirkimo pardavimo sandorį pripažinimo negaliojančiu. Tai yra, ar buto pirkimo pardavimo sandoris sudarytas tik dėl akių.
CK 1.86 straipsnyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog buto pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių.
Byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad minėtas sandoris neturi esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių. Atsakovų sudarytame 2004-06-10 buto pirkimo pardavimo sandoryje išreikšta sandorio šalių valia nebuvo tikra ir ji neatitiko tikrųjų sandorio šalių ketinimų.
Dėl atsakovės B. Š. apeliacinio skundo.
Apeliantė teigia, kad butas buvo parduotas atsakovui V. K. už sutartyje nurodytą kainą, be to, jam sutikus, jog jų šeima kelis mėnesius dar pagyvens tame bute. Pačiam V. K. butas gyvenimui nebuvo reikalingas – jis į šio buto pirkimą žiūrėjo kaip į verslo sandorį, tikėdamasis ateityje parduoti jį pelningiau negu pirko. Tačiau tokie apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2004-06-10 parduotu butu toliau realiai naudojosi kaip savo, t. y. atsakovė nuo 2004-06-10 ir toliau valdė, naudojosi nuosavybės teisės objektu ir juo disponavo. Atsakovai 2005-06-05 sudarė panaudos sutartį iki 2006-06-04, kuria atsakovas (panaudos davėjas) perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei (panaudos gavėjui) butą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise (b. l. 19, t. 1). Tačiau teismas daro išvadą, kad ši panaudos sutartis buvo sudaryta nesiekiant sukurti šalims jokių realių teisinių padarinių. Nes minėtos panaudos sutarties pagrindu šalims neatsirado jokių realių teisių ir pareigų, t. y. faktiškai visos aplinkybės dėl nuosavybės teisių realizavimo į objektą (butą) liko nepakitusios.
Net ir pasibaigus minėtos panaudos sutarties laikui, atsakovas V. K. šiame bute savo gyvenamosios vietos nedeklaravo. Tačiau bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, tebėra deklaruota atsakovės ir jos nepilnametės dukros V. Š. gyvenamoji vieta (b. l. 18, t. 1).
Teisėjų kolegija laiko, kad šioje byloje labai svarbios yra tos aplinkybės, kurios leidžia įvertinti kaip šalys elgėsi po ginčijamo sandorio sudarymo. AB „VST“ 2009-10-21 raštu informavo bylą nagrinėjantį apylinkės teismą, kad su AB „VST“ sutartį dėl elektros energijos tiekimo adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, 2000-04-12 sudarė B. Š. (b. l. 45, t. 2). AB „Klaipėdos vanduo“ 2009-10-22 rašte nurodė, kad adresu, „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, sutarties nėra sudarytos, sąskaitos yra siunčiamos B. Š. vardu (b. l. 52, t. 2). Tos aplinkybės, kad atsakovas V. K., tapęs naujuoju buto savininku, nesiekė sudaryti ir nesudarė paslaugų su komunalinių paslaugų tiekėjais, įrodo, kad atsakovas nesiekė realizuoti (įgyvendinti) savo kaip naujojo savininko teisių.
CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008-10-08 pateikė ieškinį atsakovams dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu (b. l. 3-6, t. 1). Tik teismui priėmus ieškovo ieškinį ir pradėjus nagrinėti civilinę bylą, atsakovas V. K. 2009-05-05 sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lietuvos dujos“ (b. l. 28, t. 2). Todėl teismas daro išvada, kad ši sutartis buvo sudaryta tik formaliai, jau prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui.
Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad V. K. savo teisės į nekilnojamąjį turtą neįgyvendino ir nesiekė įgyvendinti daugiau kaip penkerius metus, butu neatlygintinai leido naudotis svetimiems asmenims. Visa tai įrodo, kad jis nebuvo sąžiningas buto pirkėjas, nes savo teisių neįgyvendino be jokios priežasties.
Apeliantė teigia, kad pats ieškovas dalyvavo ginčijamame pirkimo – pardavimo sandoryje per įgaliotą asmenį ir šiame sandoryje buvo buto pardavėjas. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Byloje esantis 2003-11-25 įgaliojimas patvirtina, kad įgaliotinis privalėjo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus (b. l. 87, t. 1). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, darytina išvada, kad 2004-06-10 atliktas buto pirkimo-pardavimo sandoris visiškai neatitiko įgaliotojo interesų. Priešingai tokiu sandoriu buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bylos duomenimis butas buvo parduotas už – 50 000 Lt (b. l. 83, t. 1). Tačiau byloje esanti UAB „Aidila“ preliminari išvada dėl turto vertės nustatymo patvirtina, kad buto, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, 2004 m. birželio mėnesio rinkos kaina buvo 130 000 Lt (b. l. 161, t. 1). Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė butą pardavė už kelis kartus mažesnę nei tuo metu buvusią rinkos kainą. Be to, iš 2003-11-25 įgaliojimo matyti, kad atsakovė buvo įgaliota atlikti arba atsisakyti buto kadastrinių matavimų (b. l. 87, t. 1). Tai leidžia teigti, kad ginčo šalys siekė minėtą butą atskirti ar perdalyti. Dėl išvardytų motyvų atsakovės B. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl atsakovo V. K. apeliacinio skundo.
Apeliantas teigia, kad jis neturėjo pagrindo abejoti notaru, taip pat jog notaro patikrinti dokumentai gali būti neteisėti ar kitaip netinkami sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį. Tačiau tokie atsakovo nurodomi argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir surinktų įrodymų, todėl nepagrįsti.
Pažymėtina, kad buto pirkimas pardavimas buvo įformintas tinkamai, kadangi ieškovas 2003-11-25 įgaliojo sutuoktinę (atsakovę) atlikti arba atsisakyti buto kadastrinių matavimų, parduoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį butą (b. l. 106-107, t. 1), be to, patį pirkimo-pardavimo sandorį 2004-06-10 patvirtino Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Virginija Joana Martinauskienė (b. l. 83-86, t. 1). Teisėjų kolegija sutinka, kad šis sandoris buvo įformintas tinkamai, tačiau akivaizdžiai formaliai, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių sandorio šalims.
Atsakovas apeliacinį skundą taip pat motyvuoja tuo, kad laikydamasis panaudos sutarties, pasirašytos su atsakove, leido kurį laiką jai pagyventi jam priklausančiame bute, nebloginant jo kokybės su sąlyga, kad bus mokami komunaliniai mokesčiai, t. y. taip realizavo savo teisę į nekilnojamojo daikto valdymą (ne fiziškai užvaldęs daiktą). Tačiau teismas mano, kad sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais sudarymas yra vienas iš svarbiausių faktų, įrodančių asmens norą įgyvendinti savo nuosavybės teisę į įgytą nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad net prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui atsakovas nebandė įgyvendinti savo teisių į tariamai įgytą nekilnojamąjį turtą.
Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas V. K. būtų užsiėmęs komercine veikla, t. y. pirkęs butus siekdamas vėliau juos parduoti už didesnę kainą. Ta aplinkybė, kad jis daugiau kaip penkerius metus butu neatlygintinai leido naudotis svetimiems asmenims įrodo, jog jis buvo nesąžiningas buto pirkėjas ir jokiais būdais ar priemonėmis nebandė įgyvendinti savo kaip naujojo savininko teisių. Dėl išvardytų motyvų atsakovo V. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantis pinigų priėmimo 2010-08-10 kvitas patvirtina, kad ieškovas turėjo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų, t. y. 750 Lt iš atsakovės ir 750 Lt iš atsakovo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. Š. 750 Lt iš atsakovės B. Š. ir 750 Lt iš atsakovo V. K. išlaidas advokato pagalbai apmokėti.