Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. A. D., O. A. B., R. M. S., V. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis V. B. vaikas ir jo turto paveldėtojas. Pareiškėjui A. B. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį jis paveldėjo visą V. B. turtą. Pareiškėjo senelė, V. B. motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis, V. B. tėvas ir A. B. sutuoktinis S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo seneliai A. B. ir S. B., be pareiškėjo tėvo V. B., susilaukė dar trijų dukrų – D. A. D., O. A. B., R. M. S. ir sūnaus S. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. B. ir S. B. dukros, V. B. seserys nurodytos suinteresuotais asmenimis. Kadangi A. B. ir S. B. sūnus, V. B. brolis S. B. miręs, suinteresuotais asmenimis nurodyti jo vaikai – sūnūs V. B. ir V. B.. Pareiškėjo senelė A. B. testamento ji nepaliko, po jos mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. A. B. mirties dieną jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Nuo 1997 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registre atsirado žyma, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas yra A. B., daiktinės teisės neįregistruotos. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo duomenyse yra įrašai, kad A. B. priklausė gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas V. B. priėmė palikimą po savo motinos A. B. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t. y. perėmė asmeninius, ūkio ir buities apyvokos daiktus, naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, prižiūrėjo juos, tvarkė, naudojosi namų valdos žemės sklypu pagal paskirtį savo reikmėms. V. B. A. apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6800 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esantys pastatai priklausę V. B. motinai A. B.. Faktas, kad pareiškėjo tėvas V. B. po savo motinos A. B. mirties palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, turi juridinę reikšmę, nes tik tuomet pareiškėjui galės būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į likusią jo tėvo V. B. turto dalį.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties liudijimas ir Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis patvirtina, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), ir V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. B. yra mirusiosios A. B. anūkas ir mirusiojo V. B. sūnus, V. B. yra A. B. sūnus, šiuos faktus pagrindžia byloje esanti 2024 m. kovo 1 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1851. Minėta pažyma taip pat patvirtina, kad pareiškėjo senelis, V. B. tėvas ir A. B. sutuoktinis S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo seneliai A. B. ir S. B. be pareiškėjo tėvo V. B., susilaukė dar keturių vaikų – D. A. D., O. A. B., R. M. S. ir S. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). (2024 m. kovo 15 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2346). Mirusiojo S. B. vaikai V. B. ir V. B. byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis (2024 m. kovo 25 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2707).

Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. B. mirties dieną jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, nuo 1997 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registre, registro NR. (duomenys neskelbtini), yra žyma, kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas yra A. B., daiktinės teisės neįregistruotos. Kad gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini), priklausė A. B. patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo Alytau filialo duomenys – įrašai Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1983 –1985 metų ir 1986 – 1990 metų ūkinių knygose bei sena namų valdos inventorinė byla (2024 m. kovo mėn. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pažyma ,,Dėl A. B. turėto nekilnojamojo turto“). Kad po A. B. mirties jos palikimą priėmė ir tvarkė jos sūnus V. B., o po V. B. mirties turtą priėmė ir tvarko jo sūnus A. B., patvirtina (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pareiškėjo tėvui V. B., kaip naudojančiam namų valdos pastatus ir žemės sklypą, Alytaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 59-19997 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6800 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip matyti iš žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir yra namų valdos statiniai, priklausę V. B. motinai A. B. (2024 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

2024 m. kovo 22 d. Lietuvos notarų rūmų pažymoje ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Lietuvos notarų rūmų archyve duomenų apie A. B., gyvenusios (duomenys neskelbtini), pavelėjimo bylos sudarymą nėra.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus, pirmiau minėtus rašytinius duomenis, tarp jų – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos bei Žemės sklypo plano duomenis, konstatuotina, kad V. B. priėmė palikimą po savo motinos A. B. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikėjos turtą valdė iki savo mirties kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Dėl palikimo priėmimo po A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 1964 m. CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Dėl palikimo priėmimo po A. B. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 2000 m. CK normos. Kaip jau minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – V. B. nuo A. B. mirties momento (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. B. po savo motinos A. B. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad V. B. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas. Pareiškėjas siekia paveldėti visą palikimą po savo tėvo V. B. mirties, nes tik tuomet pareiškėjui galės būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, į likusią jo tėvo V. B. turto dalį, tačiau pareiškėjas neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas priėmė palikimą po savo motinos (pareiškėjo senelės) mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjo tėvas po savo motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 1964 m. CK 569 straipsnis, 587 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas byloje patyrė 42,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.