- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-444-347-11
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. B. kaltu 2009 m. spalio 23 d., apie 16 val., Šiauliuose, Aido gatvėje esančio namo lifte, konflikto su V. K. metu, plūdęsis įžeidžiančiais žodžiais (tikslintinas pažeidimas iš necenzūrinio žodžių) nepilnamečio sūnaus L. B. akivaizdoje, tokiais savo veiksmais panaudojant tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, neprisipažino, jo kaltė buvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų V. K., R. B., L. B. parodymais, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo metu duotais parodymais ir kita bylos medžiaga. Pažymėjo, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai tinkamą tėvų valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu sieja su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, t. y. draudžia bet kokį valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą vaiko akivaizdoje. Konstatavo, kad A. B. pasakyti įžeidžiantys žodžiai („bjaurybė“, „prostitutė“, „išgama“) jo sūnaus močiutei V. K., girdint sūnui L. B., taip pat laikytini priešingais vaiko interesams, nes tai daro žalą vaiko psichikai, todėl toks elgesys patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
II.
A. B., nesutikdamas su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 32 – 34), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jokių necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių sūnaus akivaizdoje nevartojo ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pažymi, kad bendravimui su sūnumi numatytą dieną (2009 m. spalio 23 d.) laukė jo prie namų. Išvydęs sūnų, kuris kartu ėjo su savo močiute V. K., pasisveikino su juo, tačiau jis nesisveikino, nes galėjo išgirsti močiutė. Nurodė, kad nuėjęs su jais į liftą, nes norėjęs sūnui įduoti 100 litų, tačiau jis rankos taip ir neištiesė, o V. K. paklaususi jo, ko lendąs. Teigia, jog jis jai atsakęs replika „tai jūs ir jūsų išgama dukra taip padarėte, kad jis nenori su manim kalbėti“, o po to liftu nuvažiavęs žemyn. Pažymi, jog žodis „išgama“ nėra necenzūrinis, tą jam patvirtinusi kalbininkė. Mano, jog žodis „išgama“ tinkamas apibūdinti blogos moralės žmogų ir vardija priežastis, kodėl R. B. galėtų būti tokia laikoma. Nurodo, jog tarp R. B. ir V. K. pareiškimų yra prieštaravimų: R. B. pareiškime sako, kad jis ją ir jos mamą išvadino „prostitutėmis“ ir „bjaurybėmis“ ir vartoja daugiskaitą, o V. K. teigia, kad tik ji buvo išvadinta „prostitute“; R. B. teigia, kad jas jis vadino įžeidžiančiais žodžiais, o V. K. pažymi, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat nurodo, jog išvadinti 75 m. V. K. prostitute yra nelogiška, kelia klausimą, kodėl pareiškimą dėl jo elgesio parašė R. B., o ne V. K., nors ją tyrėjas įvardijo nukentėjusia, be to, pabrėžia, jog nuovados tyrėja byloje nustatė, kad jo veikoje yra įžeidimo požymių, tačiau nebuvo padaryta žalos asmenims. Nemano, kad sveikinimasis su sūnumi laikytinas kabinėjimusi ir teigia, kad R. B. melagingą pareiškimą pateikė iš keršto dėl pralaimėtos bylos. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą jo atžvilgiu surašęs Šiaulių miesto policijos komisariato pietinės nuovados specialistas S. P. atsisakė priimti jo paaiškinimą, motyvuodamas tuo, jog šis paaiškinimas esąs per ilgas, tuo pažeisdamas ATPK 272 straipsnį, be to, jis pažeidė ATPK 248, 256, 260 ir 273 straipsnius. Mano, kad jei jam buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnį, pareigūnai turėjo nustatyti, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį apie tėvų valdžią, tačiau to padaryta nebuvo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 272 straipsnį. Nurodo, jog teisėjas nebuvo nešališkas, nes 15 metų dirbo Šiaulių miesto policijos komisaru, tai įrodė ir jo posėdžio pabaigoje ištarta frazė, jog „vaiką reikia apklausti, nes B. vis tiek skųsis“. Teigia, jog ši jo frazė parodo, kad dar neapklausęs visų liudytojų teisėjas jau žinojo, jog sprendimas jam bus nepalankus. Taip pat nurodo kitus prieštaravimus tarp R. B. ir V. K. parodymų: pareiškime R. B. teigia, jog jis prievarta sūnui liepė duoti ranką, o teisme paliudijo, jog jis sūnui nieko nesakęs, žodžiai buvo skirti ne jam; pareiškime ji teigia, jog jis ją ir jos mamą išvadino įžeidžiančiais žodžiais, o teisme pripažįsta, kad jos asmeniškai jis neišplūdo ir ji mano, kad jis jos net nepastebėjęs. Pažymi, jog R. B. buvo rekomenduota dėl įžeidimo į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tačiau ji to nepadariusi, nes žinojo, kad meluoja. Prideda, kad V. K. melavo, jog lifte ji jam nieko nesakiusi. Taip pat pabrėžia, jog jo sūnus teisme paliudijo, kad neprisimena, kad jis kalbėjo ramiai, nešaukė ir jo žodžiai jo neišgąsdino, todėl R. B. liudijimas, kad sūnus buvo išsigandęs, yra melagingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pietinė policijos nuovada (toliau – ir Institucija) prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda A. B. paskirta teisingai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos tikslus ir jos skyrimo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda skundžiamu teismo nutarimu paskirta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą.
Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, o įžeidžiančių žodžių nepilnamečių vaikų akivaizdoje vartojimas nagrinėjamu atveju patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes toks elgesys daro žalą vaiko psichikai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo prieitos išvados yra pagrįstos, padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai A. B. kaltę padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų – ji buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, rašytiniais R. B. ir V. K. paaiškinimais ir jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat teisme apklausto nepilnamečio L. B. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, detalūs. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad A. B. savo buvusios uošvės atžvilgiu vartojo tokius žodžius kaip „bjaurybė“ ir „prostitutė“, teismo posėdžio metu patvirtino ne tik R. B. ir V. K., bet ir A. B. sūnus nepilnametis L. B., o tai, kad savo buvusią sutuoktinę įvykio metu pavadino „išgama“, yra pripažinęs ir pats A. B. (b. l. 6). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog šie žodžiai, nors ir nebūdami necenzūriniais, yra įžeidžiančio turinio. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad R. B., tyrėjai pasiūlius kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, į teismą nesikreipė, niekaip neįrodo, kad ji meluoja ir nešalina A. B. administracinės atsakomybės. Akcentuotina ir tai, kad apelianto sūnus L. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog „panašūs atvejai yra buvę ne kartą, kai tėvas ateidavo pas mus, jis visuomet negražiai kalbėdavo“, todėl ši A. B. veika pagrįstai laikytina tėvo valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Pridurtina ir tai, jog tai, kad, kaip pažymėjo L. B., tėvo žodžiai jo neišgąsdino, tėra subjektyvus vaiko vertinimas, nenaikinantis A. B. veikos priešingumo jo interesams.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad nagrinėjant bylą būtų padaryta procesinių pažeidimų. A. B. su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo supažindinta pasirašytinai, procesinės teisės pagal ATPK 272 straipsnį jam buvo išaiškintos (b. l. 2). Pažymėtina, jog A. B. teiginys, kad Institucijos specialistas atsisakė priimti jo paaiškinimą yra nepagrįstas, nes byloje toks jo paaiškinimas apie įvykio aplinkybes yra (b. l. 6). Spręstina, jog kaltinimas A. B. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat yra suformuluotas tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad A. B. nepagrindė, kodėl bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas, jo atžvilgiu galėjo būti šališkas. Pasakytina, kad vien ankstesnės teisėjo pareigos ar darbo pobūdis nagrinėjamu atveju nesuponuoja tokio jo šališkumo. Teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad jis, dar nepabaigęs bylos nagrinėjimo, teisėjas jau būtų žinojęs, kad A. B. priims nepalankų procesinį sprendimą.
Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su buvusių sutuoktinių tarpusavio ginču ar R. B. moralinėmis savybėmis, nėra šio proceso svarstymo dalyku.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.