Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. R. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino. Nurodė, kad jis nelabai ką atsimena, nes viskas buvo seniai. Atsimena, kad buvo klube, buvo vasaros uždarymas, įvyko konfliktas ir viskas. Jis dalyvavo konflikte, pamena, kad jis priėjo, jį kažkas pastūmė, nepamena, kas, gali būti, kad jis (kaltinamasis) smūgiavo vieną kartą, atsitraukė, ir atrodo, kad dar kartą buvo kažkas. Kam smūgiavo, nepamena. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Patikslino, kad nepamena, kam ir kuriuo metu smūgiavo, smūgiavo, atrodo, iš rankos, tuo metu buvo blaivus, nes negeria. Ką darė A. Š. – nepamena. Nė vieno iš apklaustų liudytojų neįsidėmėjo, įsidėmėjo tik nukentėjusįjį, nes jį buvo susitikęs klube, jis jam (kaltinamajam) rašinėjo, prašė pinigų, nes jam darė operaciją, naikino randus ar kažką, pamena, kad jis prašė iš kaltinamojo 5000 ir iš bendrų pažįstamų žino, kad jis sakė, jog užsidirbs pinigų ir varys pailsėti. Parodė, kad pripažįsta, jog yra kažkam smūgiavęs, bet ne iš piktų kėslų, ne iš chuliganiškų paskatų, ir jei kažkas įvyko vėliau, tai iš adrenalino, nes konflikte buvo nemaža grupelė.

Kaltinamasis A. Š. kaltės nepripažino. Parodė, kad atsimena, jog buvo konfliktas, jis gavo smūgį į galvą. Gali būti, kad kažkam smūgiavo, bet šito dabar nepamena. Neatsimena, kas dalyvavo, nei nukentėjusiojo, nei liudytojų nepažinojo, konflikto metu buvo blaivus. Patikslino, kad jis buvo laike, rūkė, buvo draugė, ėjo link jos ir tuo metu gavo smūgį į galvą, o daugiau konfliktinės situacijos neatsimena; nepamena, ar spyrė, ką darė R. – nepamena. Apskritai ten jis buvo su drauge, ir tik ten sutiko bendrų draugų. Nurodė, kad nežinojo, kad kažką sužalojo, jeigu taip buvo – tai tik iš gynybinių paskatų.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad sunkiai atsimena, kaip viskas buvo, pamena, kad vienas žmogus trenkė, o kitas – trenkė iš kojos. Parodė, kad jis buvo su draugais, žmonių buvo daug, išėjo į lauką kviesti taksi, ten įvyko chaosas ir gavosi taip, kad jį sumušė. Įvyko apsižodžiavimas, apsistumdymas ir sunku pasakyti, kodėl jis nukentėjo. Buvo su draugais, kas ką veikė, šiuo metu sunku pasakyti, atsimena kaltinamuosius, bet kas ką darė, negali atsakyti – visi rėkė, stumdėsi vieni su kitais. Vienas iš kaltinamųjų trenkė iš rankos, kitas – iš kojos, jam buvo sulaužyta nosis, siūta akies sritis. Jis (nukentėjusysis) stovėjo, gynė savo draugą, nes jis elgėsi neadekvačiai, rėkė, jis siekė išvengti nesąmonių, bet nesigavo. Po įvykio gydėsi beveik mėnesį, ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentus. Parodė, kad pirmas trenkė A. su ranka, paskui T. – su koja; kai jam trenkė pirmą kartą, jis nukrito ant žemės ir buvo be sąmonės, kai atsibudo, jau viskas buvo pasibaigę; kas kaip trenkė – jam po to pasakė žmonės, tie, kurie buvo aplink jį, konkrečiai nepasakys. Atsimena, kad buvo priėjęs prie pareigūnų mašinos, į kažkokį vaikiną parodė, vienas kaltinamasis buvo sulaikytas, antrą kaltinamąjį sulaikė pagal nuotrauką, nes jis (nukentėjusysis) vėliau atpažino jį bendroje nuotraukoje su kaltinamuoju. Civilinį ieškinį surašė advokatas, moralinę žalą sudaro jo savijauta, buvo sumuštas, laimingas, kad liko gyvas. Patikslino, kad jis buvo su E. Š. ir draugais, jis gynė E., vyko kažkoks apsižodžiavimas, E. su kaltinamaisiais rėkė vienas ant kito; E. veiksmais neprovokavo, tik žodžiais, nematė, kad E. stovėtų kovinėje padėtyje, jis sakė E., kad ramintųsi, E. buvo išgėręs. Nurodė, kad viskas vyko kairėje išėjimo, viskas vyko apie 4-5 minutes, prisimena tik 1 smūgį į nosį – nukrito ir prarado sąmonę gal 10 sekundžių, po sąmonės netekimo veiksmus žino tik iš kitų žmonių pasakojimo. Negali paaiškinti, kodėl policijai davė skirtingus parodymus. 5-7 minučių bėgyje atvyko greitoji, nuvežė į Lazdynus, gal kas iš draugų ir važiavo; kai grįžo iš ligoninės, draugai buvo pas jį namuose, jie kalbėjosi apie tai, kas įvyko, Facebook buvo kaltinamųjų nuotrauka ir kažkas iš pažįstamų jam pasakė jų vardus ir pavardes, kažkas juos atpažino. Jis (nukentėjusysis) vieną iš kaltinamųjų atpažino tą naktį. Policijoje atpažinimas nebuvo atliktas. Nurodė, kad nežinojo, kad galima paimti nedarbingumą, advokato patartas taip padarė, jo ofisas yra namuose, tai dirbo, o kai advokatas pasakė, kad su tokia būsena gali pasiimti nedarbingumą, tai jį ir paėmė. Nurodė, kad iki apklausos kaltinamųjų vardų, pavardžių nežinojo, juos sužinojo vėliau. Buvo šoko būsenoje, iš pradžių sakė, kad sumušė vienas vaikinas, po to pasakė, kad du, nes dėl įvykių eigos žmonės pasakė, kad buvo du žmonės. Neatsimena, kaip buvo atsirengę kaltinamieji. Savo suplyšusius drabužius išmetė, jie suplyšo dėl kritimo, nerodė jų tyrėjams, jam nesakė advokatas, reikia žalą įrodyti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 33, 54-57, 63-64), nurodė, kad patvirtina juos, nes buvo maždaug taip. Negali konkrečiai pasakyti, kas jam sakė, kad antrą smūgį sudavė T., klube buvo daug pažįstamų, jie visi tai patvirtino, negali tiksliai jų nurodyti, bet jie rašė SMS, atsiuntė ekrano nuotraukas ir taip viskas išsirutuliojo. Buvo sutikęs kaltinamuosius po įvykio kažkokiame klube, ne tame pačiame, nes nėjo į jį, jautė baimę. Dėl savo drabužių nurodė, kad buvo vienspalvė pilkos spalvos maikutė, kainavo apie 150 eurų; džinsai irgi buvo geri, apie 100 eurų. Rūbų kainų pagrindžiančių dokumentų neturi.

Nukentėjusysis, peržiūrint aktualius vaizdo įrašus (aktualias dalis) nurodė, kad jis yra su pilka maikute, baltais batais; juodais arba tamsiais marškinėliais su dryžuotomis rankovėmis yra E. Š.; peržiūrint, nurodo, kad mato, kaip ant žemės jis nukrenta, kad juodai apsirengęs asmuo – A. jam spiria; patikslina, kad rodomame vaizdo įraše jis griūna po smūgio nuo T. R. su baltais marškinėliais, smūgis buvo į akies sritį, dešiniau stovi Š., nurodo, kad užfiksuota, jog jis guli. Nurodė, kad juodai apsirengęs asmuo trenkė iš kojos, baltai – iš rankos, jam trenkė į galvos sritį, neatsimena, dėl ko kilo konfliktas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas O. P., teismo medicinos ekspertas, parodė, kad specialisto išvada surašyta apžiūrėjus 2019 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusįjį, įvertinus pateiktus medicininius dokumentus. Konstatuoti sužalojimai nėra specifiški, kad būtų galima išskirti sužalojimų mechanizmą. Nosies kaulo lūžis pripažįstamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles bet koks lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes bet koks lūžis gyja daugiau nei 10 dienų. Mediciniškai bet koks kaulo lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų; jo išvadai neturėjo įtakos nedarbingumas, jis nėra vertinamas, nes turi atitikti kriterijus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, yra vienoje lokalizacijoje – nosies nugarėlės, skruosto sritis.

Liudytojas D. Z. parodė, kad buvo įvykis, kai jis su draugais E. ir A. buvo (duomenys neskelbtini), linksminosi, gėrė, lauke išėjo parūkyti ir užpuolė du jų amžiaus vyrai ir prasidėjo muštynės – iš pradžių buvo spyriai, pirmam sudavė E., o paskui už nieką A., norėjo ir jam (liudytojui). Po to truputį apsiramino, o paskui vėl prasidėjo. Kiek pamena, kai viskas apsiramino, pamatė, kad vaikinai, su kuriais jie mušėsi, jau buvo policijos automobilyje. Jis su draugu važiavo į ligoninę, nes reikėjo siūti nosį. Patikslino, kad buvo rugsėjo mėnuo, jis buvo su A. ir E., vartojo alkoholį, ne viską atsimena. A. buvo su paprasta šviesia maike, o kuo apsirengęs buvo E. – nepamena. Jie išėjo parūkyti trise, dar stovėjo A., jo pažįstamas – susitiko klube ir ten išsiskyrė. Prie klubo lauke žmonių buvo, konfliktas prasidėjo iš nieko - tiesiog išbėgo du vyrai ir už nieką pradėjo mušti, jie nesuprato, už ką, gal buvo alkoholio efektas, norėjo pasimušti, kryptingai juos mušė, kad per garsiai juokėsi. Vienas vaikinas buvo aukštesnis, o kitas žemesnis, vienas, tas kur aukštesnis – buvo su juoda maike, o žemesnis buvo su sportine apranga, tamsesnės spalvos. Aukštesnis užpuolė A., jam buvo praskelta nosis. Iš pradžių išbėgo du vaikinai - vienas pradėjo bėgti į vieną pusę, kitas - į kitą. Muštynių pasėkoje praskėlė A. nosį, jie važiavo į ligoninę. Jis (liudytojas) sudavimo momento nematė, bet girdėjo. A. sudavė aukštesnis, logiškai mąstant, nes jie tik dviese stovėjo. Konfliktas truko apie 10-15 minučių nuo pirmo sudavimo iki kol policija atvyko, gal iki 20 minučių. Po sudavimo tų vaikinų nematė, gal jie bandė pabėgti; jie buvo pasišalinę. Patikslino, kad konfliktas vyko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), kur yra rūkymo zona, muštynės prasidėjo ten, o paskui prasidėjo bėgimai už mašinų. Jie stovėjo lauke, juokėsi, vaikinai išbėgo ir trenkė, nieko nesakė. Iš pradžių trenkė E. iš niekur, kuris trenkė, tiksliai nepamena. Jis (liudytojas) muštynėse nedalyvavo, tik stovėjo, buvo prie jo pribėgę, bet grįžo prie jų. Muštynės baigėsi, nes pribėgo kitų žmonių. Nurodė, kad iš jų niekas nesimušė ir kovos veiksmų nerodė; jie atliko savigynos veiksmus, draugas A. gynėsi, kad gautų kuo mažiau smūgių, E. gal ir norėjo duoti atsaką, bet nepavyko. Konflikte buvo du užpuolikai, jis (liudytojas) stovėjo konflikto šone, galvojo, kaip išskirti, bet vienu metu viskas sustojo, gal todėl kad pribėgo žmonių. Jis (liudytojas) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visko neužfiksavo, kas kaip buvo. Parkingas didelis, bet muštynės buvo vienoje vietoje. E. buvo su kažkuo nukritęs, A. buvo atsisėdęs ir laikėsi už galvos, nes kraujavo. Jį nuo vietos, kur E. ir A. mušė, skyrė apie 10-15 metrų. Atstumas atsirado, kai A. mušėsi, o E. ėjo link jų ir užpuolė E., E. prarado savo laikrodį, apie laikrodį jis sužinojo kitą dieną. A. prakirto nosį, liudytojas smūgio nematė, matė tik kai bėgo kraujas. Smūgiai buvo, nes kraujas iš niekur negalėjo pradėti bėgti; matė, kaip A. tupėjo susiėmęs galvą ir ant marškinių tekėjo kraujas, prieš tai matė, kaip žmonės rėkė iš visų pusių, kad apsiramintų, greitai policija atvažiuos. Pamena, kad tie vyrai irgi išėjo parūkyti ir pradėjo į juos bėgti, iš pradžių jie bėgo į E., prasidėjo muštynės, prasidėjo tarp E. ir to aukštesnio, A. pradėjo raminti žodžiais, jam sudavė porą smūgių – jų jis nematė, bet girdėjo garsą; A. į jį šonu stovėjo, o aukštesnis vyras stovėjo priešais jį (liudytoją) į A. pusę. Iki A. buvo apie 7 metrai, iki E. buvo apie 11 metrų nuo jo (liudytojo) konflikto pradžioje.

Pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100-101), nurodė, kad buvo tokie parodymai, apklausos teisme dieną atsimena, kas kam sudavė tik pagal ūgį, o ne iš veido; aukštesnis buvo gal labiau aktyvesnis. Koja spyrė pačioje pradžioje E., kai jie išėjo parūkyti - įsibėgėjo ir spyrė kaip kovos menai, E. nuo smūgio nenugriuvo, nes atsitraukė per porą metrų. Parodė, kad smūgio kumščiu nematė, tik girdėjo smūgio garsą ir pamatė kraują. Kai vyko muštynės, pribėgo vaikinas, kuris gal norėjo išskirti, nežino, ką jis norėjo išskirti - jis buvo su šviesesne maikute, kur buvo šiek tiek sudraskyta. Tuo metu pas E. nematė sudraskytų drabužių, bet kitą dieną jis jam pasakė, kad kažkas buvo sudraskyta. Į ligoninę pagalbos reikėjo tik A. Patikslino, kad A. mušėsi su aukštesniu, o E. su žemesniu, tarp jų buvo apie 15 metrų atstumas, E. su žemesniu labiau gal gulėjo ant žemės. Kas sudavė smūgį E. nematė. Aplinkui buvo apie 20-30 žmonių, jie rėkė ar žiūrėjo.

Liudytojas A. K. parodė, kad kiek atsimena, atvažiavo su draugu į (duomenys neskelbtini), į vakarėlį, susitiko su nukentėjusiojo kompanija. Vėliau liko su savo draugu, išėjo į lauką pakvėpuoti, susitiko nukentėjusįjį su kompanija. Tarp kompanijų įvyko apsižodžiavimas – E. apsižodžiavo su vyruku, kurio posėdžių salėje nėra, atbėgo kaltinamieji, įvyko fizinis konfliktas. Jis (liudytojas) stovėjo šone su draugu, matė, kaip kas vyko - vyko fizinis konfliktas ir kaltinamieji atsitraukė toliau, bet E. pradėjo šaukti jų pusėn keiksmažodžius ir įžeidimus, A. stovėjo arčiau E. Kaltinamieji pribėgo, A. bandė išskirti, nuraminti E., kad nešauktų, bet vyresnis vyrukas trenkė A. kumščiu, A. parklupo, aukštesnis vyrukas jam sudavė dar koja. Patikslino, kad su A.. buvo D. ir E. Incidentą matė kelių metrų atstumu, buvo arti, apsižodžiavimas vyko tarp kitos kompanijos, kuri visiškai nesusijusi, toje kompanijoje buvo apie 5 žmones; visos kompanijos buvo arti viena kitos, stovėjo apie 5 metrų atstumu. Buvo bendras įžeidimo fonas, žodžių negali prisiminti, ir viskas krypo į fizinius veiksmus; bet pribėgo kaltinamieji ir kiek atsimena, prasidėjo su E. fizinis kontaktas, ta 5 žmonių kompanija nedalyvavo ir kur jie pasišalino, negali pasakyti. Atsirado du vyrukai – žemesnis ir aukštesnis, buvo užsidėję kepures; aukštesnis su tamsiais, tamsesnis su šviesiais marškiniais; džinsai, sportbačiai; jie stovėjo po dešine link Islandijos gatvės. Viskas prasidėjo prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, bet nukrypo į parkingą. Neįsivaizduoja, ar tie du vyrai buvo pažįstami, bet susidarė įspūdis, kad ieškojo konflikto. Aktyvesnis buvo žemesnis, jis ir pradėjo fizinį kontaktą su E. – t. y. stumdymąsi, ar buvo smūgiai, neprisimena, susistumdymas labiau buvo stovimoj padėty. Pirmo susistumdymo metu A. nedalyvavo, aukštesniojo vyro veiksmų neatsimena, žemesnis vaikinas atsitraukė. Prie E. priėjo A., bet E. pradėjo šaukti kaltinamųjų pusėn, įžeidinėti, kaltinamieji buvo pakankamai toli nuo E. A.bandė jį nuraminti, bet kaltinamieji pribėgo vėl ir įvyko antras konfliktas. Nurodė, kad jis (liudytojas) stovėjo pašonėje, gal 10 metrų atstumu, viskas įvyko greitai. Žemesnis pribėgo, A. bandė nuraminti E. ir atskirti jį nuo kaltinamųjų, bet žemesnis sudavė kumščiu, A. parklupo, o aukštesnysis koja sudavė smūgį A.. E. buvo atsitraukęs, jis fiziškai nenukentėjo. Tikrai gali pasakyti, kad vienas smūgis buvo suduotas kumščiu ir vienas – koja, tuos smūgius jis (liudytojas) matė. Posėdžių salėje yra vienas iš jų, gal kuris aukštesnis, jis bent vieną smūgį sudavė koja A.; jei gerai atsimena, aukštesnis buvo su juodais marškiniais ir kepure su snapeliu. Žemesnis vaikinas pirmas smogė kumščiu A.; A. parklupo ir jam sudavė smūgį koja aukštesnis. Šiame konflikte kiti žmonės nedalyvavo.

Atsakant į klausimus patikslino, kad iš pradžių apsižodžiavo dvi kompanijos – viena nukentėjusiųjų, o kita – 5 vyrukų; kai šis konfliktas įsiplieskė, atsirado kaltinamieji. Kai jis (liudytojas) išėjo į lauką, jau vyko apsižodžiavimas; kai atbėgo kaltinamieji, įvyko apsistumdymas, iš E. pusės buvo atsakas. Apsistumdymo metu E. ir žemesnis vaikinas atsitraukė tolėliau link įėjimo ir ten konfliktas ir baigėsi, kaltinamieji atsitraukė į ten, iš kur atėjo, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). Tada prie E. priėjo A., bet E. pradėjo šaukti kaltinamųjų pusėn, negali konkretizuoti, bet bendrai buvo įžeidimai, keiksmažodžiai, jis po apsistumdymo nenurimo, bet fizinio konflikto neinicijavo. Tada kaltinamieji pribėgo vėl, A. stovėjo prie E., žemesnis pribėgo pirmesnis ir tada A. gavo smūgį, toliau tęsiant, A. buvo smogta kumščiu į veidą, o jam ant žemės buvo spirta, E. fiziškai nenukentėjo, jis buvo šalia A.. Kito asmens, be kaltinamųjų, nebuvo. Muštynės vyko chaotiškai. Ar vyko tarp kitų žmonių muštynės aikštelėje, negali atsakyti. Nurodė, kad A. pateko po kumščiu – pasitaikė smūgio trajektorijoje, kai smūgis buvo suduotas A., E. buvo gal metro atstumu atsitraukęs; dėl to, kad smūgis buvo suduotas A. – liudytojas darė prielaidą, kad jis buvo arčiau kaltinamųjų, jis bandė nuraminti E. ir užstoti jį nuo kaltinamųjų. Neatsimena, kad E. būtų parkritęs su žemesniuoju. Negalėjo atsakyti, ar kaltinamieji bėgo, ar ėjo į nukentėjusiųjų pusę. Patikslino, kad žemesnis vyrukas sudavė A. kumščiu, kai jis stovėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 104-105), liudytojas jų nepaneigė, nurodė, kad dėl aprangos detales geriau atsiminė pirminiuose parodymuose.

Papildomai parodė, kad nuo muštynių stovėjo 5-10 metrų atstumu, jos vyko toliau nuo (duomenys neskelbtini) įėjimo, aikštelėje, išėjus iš pastato šoninio išėjimo, po kaire, netoli yra P. gatvė. Parodė, kad buvo spyris, bet kur ( į kurią kūno vietą) negali atsakyti. Kai pasibaigė muštynės, matė, kad A. kraujuoja iš nosies, veido srityje, tai matė iš toli. Kaltinamieji po to nuėjo link Islandijos gatvės pusės. Kaip policija atvyko, nematė.

Liudytojas K. Š. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. įvykio (duomenys neskelbtini) neatsimena. Pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-108) nurodė, kad gali patvirtinti, jog toks įvykis buvo, bet aplinkybių nepamena.

Liudytojas M. L. parodė, kad nelabai atsimena įvykį 2019 m. rugsėjo 1 d. prie (duomenys neskelbtini) S. g.. Gal buvo kažkokios muštynės prie klubo, kadangi jis dirbęs naktiniame klube, tai muštynių yra daug matęs. Jie šoko, išėjo parūkyti, kažkas susimušė ir viskas. Nurodė, kad jis buvo su draugų kompanija – jie kartu atvažiavo, ir kartu išvažiavo; jei neklysta, pareigūnas paklausė, ar jis kažką matė, jis pasakė, kad kažkas apsistumdė; kaip buvo apsirengę, tikrai nepamena, galėjo būti suplėšyti marškinėliai. Nurodė, kad buvo pavartojęs alkoholio.

Pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 114-115), nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai, tik tiksliai nepamena, ar buvo blaivus; lyg draugė iškvietė greitąją, jis su nukentėjusiuoju nebendravo. Kodėl parodymuose išskyrė du vyrukus, nelabai atsimena, muštynėse dalyvavo tikrai ne du asmenys, ten buvo minia asmenų, sunku pasakyti, kiek buvo ir kiek dalyvavo; jam atrodo, kad abi pusės buvo konfliktiškos. Kiek atsimena, iš jo (liudytojo) kompanijos niekas muštynėse nedalyvavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad mažai atsimena apie įvykį – atsimena, kad buvo masinės muštynės, jis po to išvažiavo namo, buvo išgėręs. Kada tai buvo, neatsimena, buvo penktadienis ar šeštadienis, jis buvo su draugais - su T., A., A., dar buvo kiti, su kuriais jis nieko bendro neturėjo. Jis išėjo iš klubo, ėjo ir buvo masinės muštynės. Neprisimena, kas ką mušė, gynėsi ir jis, lauke buvo daug žmonių, apie 35 žmonių; buvo pertrauka, visi ėjo parūkyti, kažkas atsitiko ir prasidėjo muštynės, kas jas sukėlė – nežino. Išėjo, pamatė muštynes, suveikė adrenalinas, išsigando. Tuo metu kaltinamųjų nematė, nukentėjusiojo nepažįsta. Kaltinamuosius pažįsta, nes kartu su jais sportuoja. Nežino, kodėl jį policija sulaikė, lyg ir sakė, kad jį atpažino; tačiau jį tik sulaikė, važiavo į komisariatą, jis paliudijo, nebuvo nei krumpliai kraujuoti, nei ką, ir paleido. Jį sulaikė su A., dar buvo 2 panelės; jis po to nebuvo įtariamas. Prie jo nukentėjusysis priėjęs nebuvo ir jis jo nematė. Jis išėjo po įvykio po 10 minučių, susitiko su A., kuris buvo panele, jis buvo ramus, nieko nesakė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 93-95), nurodė, kad parodymus davė iš karto po įvykio, tą pačią naktį, todėl juos patvirtina, tačiau apklausos teisme metu aplinkybių neatsimena. Nukentėjusiojo neatsimena, apklausos teisme dieną matė jį pirmą kartą.

Liudytoja A. G. parodė, kad atsimena, kad stovėjo prie pagrindinio įėjimo, kalbėjo su pažįstamu, už kampo pradėjo kažkas rėkti, susirinko daug žmonių. Ji priėjo ir viskas greitai pasibaigė. Kada tai buvo – neatsimena, tai buvo prie (duomenys neskelbtini) ji buvo su A.. Matė abu kaltinamuosius, bet jų nepažinojo. Ji išėjo iš (duomenys neskelbtini), atėjo A., jie ėjo su vienu iš kaltinamųjų link namų, dar buvo panele, iš viso keturiese ėjo; atvyko policija, ir ji po to nuėjo namo. Apie muštynes su niekuo nekalbėjo, nukentėjusiojo nematė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 110-112), juos patvirtino, patikslino, kad pamena, kad buvo priėjęs nukentėjusysis, bet jo veido nematė, nepamena, kaip buvo apsirengęs.

Liudytoja L. S. parodė, kad buvo klube (duomenys neskelbtini), šoko, visi išėjo parūkyti, ji liko prie staliuko, laukė, o kai išėjo į lauką – ten buvo susistumdymas. Ji klube buvo su A., T. nepažįsta, neatsimena, kada tai buvo. Kai išėjo į lauką, ieškojo A., jis atėjo, kažkas stumdėsi, rėkė, ji paklausė, kas darosi, jis atsakė, kad nieko ir jie išvažiavo namo. Nurodė, kad nežino, tarp ko vyko susistumdymas, tų žmonių nepažinojo, ji nematė, kad A. stumdytųsi, buvo išgėrusi, todėl nelabai atsimena aplinkybių. Kai jie išėjo, juos sustabdė policija, paleido, o vėliau vėl atvyko policija ir išvežė A. ir dar kitą vaikiną.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 117-118), nurodė, kad juos patvirtina, kad galima jais vadovautis, nes šiuo metu praėjo daug laiko, kažko patikslinti negali. Gal ir buvo vaikino konfliktas su A., nes buvo susistumdymas.

2019 m. rugsėjo 1 d. 06:54 val. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, kad pranešėjas matė, kaip vienas vyras trenkė kitam (duomenys neskelbtini); atvykus policijos pareigūnams, A. V. paaiškino, kad jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo A. Š., su dešine ranka smogė kumščiu į veido sritį; greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo A. V. ir išsivežė į RUVL dėl galimai nosies lūžio (t. 1, b. l. 18).

2019 m. rugsėjo 1 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamas aplinkybes fiksuojant nuotraukose; užfiksuota, be kita ko, kad automobilių stovėjimo aikštelės dešinėje pusėje, arčiau prie įėjimo esančių metalinių turėklų, ant žemė, aptinkamos tamsiai raudonos spalvos išdžiūvusio skysčio, įvairaus dydžio dėmės (t. 1, b. l. 38-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3104/2019(01), įvertinus A. V. medicininius dokumentus bei jį apžiūrėjus, padaryta išvada, kad A. V. nustatytas nosikaulių lūžis su aplinkinėmis abiejų akių vokų poodinėmis kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlės kairės pusės bei kairio skruosto srityse; minėti sužalojimai padaryti nosies kairės pusės ir kairio skruosto sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (2019-09-01); sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 80-81).

Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus 2019 m. rugsėjo 1 d. vaizdo įrašus (t. 1, b.l. 123), 2019 m. gruodžio 19-20 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 124-128).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 03:55 val. priimtas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), pacientas – A. V., veido sumušimas, žaizdos, kraujuoja iš nosies, sąmoningas; nurodytos aplinkybės – buvo sumuštas, nosies skausmas, kraujavimas, diagnozė / vyraujantis simptomas – nosies kaulų lūžis (t. 1, b.l. 142-143).

Liudytojai D. Z. ir A. K. parodė, be kita ko, kad A. sužalojimus padarė du vyrai. Kaip matyti, D. Z. teisiamojo posėdžio metu konkretesnių ir tikslesnių aplinkybių, kas ir kam, kokiu būdu ir pan. sudavė, negalėjo parodyti, nurodydamas, kad pačio smūgio momento nematė, vis dėlto nurodė, kad po to matė, jog A. (nukentėjusysis A. V.) sėdėjo susiėmęs už galvos, jam bėgo kraujas (jam prakirto nosį). A. K. parodė, kad kaltininkai buvo du - vienas žemesnis, o kitas aukštesnis, vienas iš kaltinamųjų trenkė A. kumščiu, o kitas – sudavė koja. Kaip matyti, A. K. parodė, kad aukštesnis, kuris buvo juodais marškinėliais, sudavė su koja, o žemesnis su šviesiais marškinėliais smogė kumščiu. Vis dėlto pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (kur jis parodė, be kita ko, kad aukštesnis vaikinas buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, žemesnio ūgio vaikinas buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais), A. K. parodė, kad dėl asmenų aprangos detales tiksliau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Pastebėtina, kad kiti liudytojai – M. L., A. K., nors parodė, kad minėtu laiku ir vietoje buvo bei matė, kad buvo muštynės prie klubo, vis dėlto detaliau aplinkybių neprisiminė.

Taigi įvertinus nurodytų duomenų visumą, pirmiausia pripažintina, kad jie visiškai patvirtina, kad iš tikrųjų nurodytu laiku ir vietoje buvo kilusios atitinkamos konfliktinės situacijos, be kita ko – ir konkretus smurtinio pobūdžio konfliktinis susidūrimas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Tai patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo bei liudytojų D. Z. ir A. K. parodymai, bet ir kiti įrodymai – medicininiai dokumentai: iš greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 03:55 val. priimtas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), pacientas – A. V., kuriam nustatytas veido sumušimas, žaizdos, kraujuoja iš nosies, bei kaip matyti iš duomenų, dėl įtariamo nosies kaulų lūžio jis buvo išvežtas ir į ligoninę. Specialisto išvadoje, tiek įvertinus medicininius dokumentus, tiek ir apžiūrėjus nukentėjusįjį, buvo nurodyta, jog A. V. nustatytas nosikaulių lūžis su aplinkinėmis abiejų akių vokų poodinėmis kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlės kairės pusės bei kairio skruosto srityse; minėti sužalojimai padaryti nosies kairės pusės ir kairio skruosto sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (2019-09-01); bei padaryta išvada, jog sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šią specialisto išvadą patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir ją pateikęs specialistas O. P., pabrėžęs, jog pati sužalojimo specifika – nosies kaulų lūžis, kas mediciniškai (nepaisant asmens pasiimto nedarbingumo trukmės ir pan.) suponuoja, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi tokio pobūdžio sužalojimai gyja ilgiau nei 10 dienų. Atitinkamai, visų šių įrodymų visuma patvirtina, jog nurodytu laiku ir vietoje dėl atitinkamų smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai, kurie atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Vis dėlto kiek tai susiję su konkrečiais kaltinamiesiems inkriminuotais veiksmais, kaip minėta, T. R. ir A. Š. neigė savo kaltę padarę nurodytus sužalojimus, nors ir, kaip minėta, nurodydami, kad gal visų vykusių muštynių metu ir trenkė kažkam, bet ir jie patyrė atitinkamus smurtinius veiksmus, bei galimai jei ir trenkė – tai tik iš gynybinių paskatų.

Aktualus įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose, kurių ekspertizė buvo paskirta. Kaip matyti, vaizdo įrašų kokybė nėra gera bei baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos iš pakankamai didelio atstumo. Pastebėtina, be kita ko, kad peržiūrint atitinkamus aktualius vaizdo įrašus (jų fragmentus), kaltinamieji iš esmės nurodė, kad juose neatpažįsta savęs. Vis dėlto įvertinus ekspertizės akte pateiktas išvadas visumoje su kitais surinktais duomenimis (nukentėjusiojo A. V. parodymais, iš dalies – ir liudytojų D. Z. ir A. K. parodymais, iš kurių išplaukia, jog jie nurodė būtent kaltinamuosius, kaip nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus atlikusius asmenis, be kita ko, ir iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams A. V. nurodė būtent į A. Š., kaip į vieną iš jį sumušusių asmenų), teismas sprendžia, jog pakanka duomenų daryti išvadą, jog būtent kaltinamieji sudavė atitinkamus smūgius nukentėjusiajam, kurie ir lėmė pastarojo nesunkių sveikatos sutrikdymą.

Minėti vaizdo įrašai (jų fragmentai), teismo vertinimu, patvirtina jau minėtas ir nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis bandė nuraminti savo draugą – E. Š., kuris, kaip kad nurodyta, buvo neblaivus, elgėsi ne visai adekvačiai, konfliktavo (žodžiu) su kaltinamaisiais, juos įžeidinėjo ir pan., ir vaizdo įrašuose iš esmės matyti, kad nukentėjusysis stengėsi uždengti savimi / užstoti jį, atitinkamai, užfiksuota, kaip pakankamai skubiai link jų ateina du asmenys, apeidami nukentėjusįjį su kitu asmeniu iš skirtingų automobilio (už kurio nukentėjusysis su kitu asmeniu stovi) pusių: aukštesnio ūgio su baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis, bei žemesnio ūgio su tamsios spalvos bliuzonu. Ekspertizės akte, įvertinus pateiktus vaizdo įrašus, kaip minėta, nustatyta, kad:

tiriamasis asmuo Nr. 2 (vilkintis juodą bliuzoną su aukštesne apykakle ir blizgiomis aukso spalvos detalėmis, juodas kelnes su blizgiomis aukso spalvos detalėmis, dėvintis tamsią kepuraitę) apytiksliai nuo 03 val. 52 min. 37 sek. apėjęs iš dešinės pilkos spalvos automobilj pro galinę dalį dešine koja spiria nenustatytam asmeniui Nr. 1 (vilkinčiam pilkos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, šviesios spalvos batus) į juosmens sritį, o tiriamasis asmuo Nr. 1 (vilkintis baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis su tamsios spalvos detale ant krūtinės kairėje pusėje, mėlynas kelnes, dėvintis tamsią kepuraitę su šviesios spalvos elementu priekyje) praėjęs iš kairės pro pilkos spalvos automobilio priekinę dalį, dešine ranka tikėtina, kad smūgiuoja nenustatytam asmeniu Nr. 1 į galvos sritį, po šių veiksmų nenustatytas asmuo Nr. 1 krenta ant grindinio, tiriamasis asmuo Nr. 2 dešine ranka smūgiuoju link krentančio nenustatyto asmens Nr. 1; nenustatytam asmeniui Nr. 1 parkritus ant grindinio, apytiksliai 03 val. 52 min. 42 sek., tiriamasis asmuo Nr. 2 dešine koja spiria gulinčiam nenustatytam asmeniui Nr. 1 į galvos sritį (vėliau apytiksliai nuo 03 val. 52 min. 45 sek. užfiksuoti tiriamojo asmens Nr. 2 veiksmai nenustatyto asmens Nr. 2 (vilkinčio tamsios spalvos viršutinę drabužių dalį, tamsios spalvos kelnes ir batus) atžvilgiu); apytiksliai nuo 03 val. 52 min. 50 sek. tiriamieji asmenys Nr. 1 ir Nr. 2 jokių veiksmų kitų asmenų atžvilgiu neatlieka.

Kaip matyti, ekspertizės akte padaryta išvada, kad aktualūs vaizdo įrašų fragmentai, kuriuose betarpiškai užfiksuoti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, nėra tinkami nustatyti, ar juose yra užfiksuoti tie patys asmenys, kaip ir ištirtoje nuotraukoje (t. y. A. Š. ir T. R.). Vis dėlto iš ekspertizės akto motyvuojamosios dalies matyti, kad minėtų asmenų tam tikri požymiai buvo nurodyti kaip sutampantys su A. Š. ir T. R. tam tikrais požymiais – kūno sudėjimas, jų būtent įvykio metu dėvėta apranga bei nešiojami daiktai, tačiau išvada apie netinkamumą nustatyti ar juose užfiksuoti būtent tie asmenys, kurie užfiksuoti renginio metu padarytoje A. Š. ir T. R. nuotraukoje, padaryta įvertinus, kad vaizdo įrašuose asmenys užfiksuoti iš viršaus, didelio atstumo, judantys, galvas dengia kepuraitės, išorės elementai neryškūs, susiliejusiais kontūrais ir kt. Vis dėlto nepaisant pastarosios ekspertizės akto išvados apie negalėjimą nustatyti, ar užfiksuoti būtent T. R. ir A. Š., bei nepaisant gynybos argumentų, kad ekspertizė nepatvirtino, kad būtent kaltinamieji užfiksuoti vaizdo įrašuose, pastebėtina, kad tiek vaizdo įrašai, tiek ir ekspertizės aktas negali būti vertinami tik atsietai nuo kitų duomenų baudžiamojoje byloje – įrodymai baudžiamojoje byloje vertinami ne tik atsietai, tačiau ir visumoje su kitais duomenimis, bei tokio duomenų visumos įvertinimo pagrindu ir daromos atitinkamos išvados. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad vaizdo įrašai bei ekspertizės aktas, vertinant juos visumoje su kitais jau minėtais duomenimis - nukentėjusiojo A. V. parodymais, liudytojų D. Z. ir A. K. parodymais (iš šių parodymų – ypač nukentėjusiojo, išplaukia, kad jie nurodė būtent kaltinamuosius (jų galimus požymius), kaip smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atlikusius asmenis, juolab, kaip jau buvo pažymėta, iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams kaip vieną iš smurtavusių asmenų A. V. nurodė būtent A. Š.) leidžia daryti išvadą, kad smurtinio pobūdžio veiksmus, kurie užfiksuoti vaizdo įrašų „151 sp“, „149 sp“ ir „laukas 8“ (t. y. vaizdo įrašai, t. 3, b. l. 127, „4im_149sp-epizodas.avi“, „4im_151sp-epizodas.avi“ ir „4im_laikas8-epizodas.avi“ – pastarajame užfiksuoti ilgesnio laikotarpio ir platesnio vaizdo įvykiai aktualiu metu) fragmentuose (laikas apie 03:52 val.), atliko būtent kaltinamieji, o būtent: kaltinamasis A. Š. (ekspertizės akte nurodytas kaip tiriamasis asmuo Nr. 2 – vilkintis juodą bliuzoną su blizgiomis aukso spalvos detalėmis, judas kelnes su blizgiomis aukso spalvos detalėmis, dėvintis tamsią kepuraitę), apytiksliai nuo 03 val. 52 min. 37 sek. apėjęs iš dešinės pusės pilkos spalvos automobilį pro galinę dalį dešine koja spiria nukentėjusiajam A. V. (ekspertizės akte nurodytas kaip nenustatytas asmuo Nr. 1, vilkintis pilkos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos kelnes, šviesios spalvos batus; save vaizdo įraše kaip taip apsirengusį identifikavo ir nukentėjusysis teismo posėdžio metu vaizdo įrašų peržiūros metu) į juosmens sritį (pastebėtina, kad pastarasis veiksmas kaltinime nėra inkriminuotas), o T. R. (ekspertizės akte nurodytas kaip tiriamasis asmuo Nr. 1, vilkintis baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis su tamsios spalvos detale ant krūtinės kairėje pusėje, mėlynas kelnes, dėvintis tamsią kepuraitę su šviesios spalvos elementu priekyje) praėjęs iš kairės pro pilkos spalvos automobilio priekinę dalį, nukentėjusiajam smūgiavo dešine ranka į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nukrito, A. Š. dešine ranka smūgiavo link krentančio nukentėjusiojo, o nukentėjusiajam parkritus ant grindinio A. Š. apytiksliai 03 val. 52 min. 42 sek. dešine koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį.

Kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamiesiems inkriminuotas bendras veikimas, atlikus nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, lėmęs pasekmes nukentėjusiajam – nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. y. bendrininkavimas). Kiek tai susiję su nukentėjusiajam kilusiomis pasekmėmis, pažymėtina, kad specialistas tiek specialisto išvadoje, tiek ir duodamas parodymus nurodė, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Vis dėlto įvertinus jau minėtas aplinkybes, kad tiek T. R. smūgį ranka sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, tiek ir A. Š. spyrė koja nukentėjusiajam į galvos sritį, pripažintina, kad aktualioje situacijoje neabejotinai nustatyti, kieno smurtinio pobūdžio veiksmas (trauminis poveikis) ir lėmė pasekmes – nukentėjusiajam konstatuotą nosikaulių lūžį, galimybių nėra, kas atitinkamai lemia (įvertinus ir kitas aplinkybes – iš esmės bendrą kaltinamųjų veikimą, iš skirtingų pusių apsupus nukentėjusįjį ir smūgių jam sudavimą iš esmės tuo pačiu momentu (kai smūgius skyrė iš esmės sekundės) ir išvadą, kad nukentėjusiajam kilusias pasekmes sukėlė bendri kaltinamųjų veiksmai.

Kaip jau minėta, kaltinamieji neigia ir jiems inkriminuotas chuliganiškas veiksmų paskatas. Vis dėlto nepaisant kaltinamųjų paaiškinimų, kad jų galimus veiksmus išprovokavo nukentėjusysis ir jo kompanija, kad jie smūgius (smūgį) jei ir atliko – tai labiau gynybos tikslais, teismas sprendžia, kad ir chuliganiškos paskatos šiuo atveju yra įrodytos. Pirmiausia pažymėtina, jog iš esmės nėra ginčo, kad iki įvykio kaltinamieji nukentėjusiojo (o taip pat, kaip spręstina, ir kartu juo buvusių asmenų) nepažinojo. Sutiktina, kad minėtu laiku ir vietoje tam tikrais momentais situacija buvo pakankamai chaotiška – kaip spręstina iš vaizdo įrašų, konfliktinės situacijos buvo kilusios ir tarp daugiau asmenų / skirtingose vietose. Vis dėlto kiek tai susiję su betarpiškai aktualia konfliktine situacija, kurios metu ir buvo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį, vaizdo įrašai (taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai) akivaizdžiai paneigia kaltinamųjų paaiškinimus apie veiksmų atlikimą gynybos tikslais. Šiuo atveju net vertinant, kad nukentėjusiojo draugas (pagal parodymus – E. Š.) buvo prieš tai sukonfliktavęs su kaltinamaisiais, galimai ant jų šaukė, įžeidinėjo, vis dėlto jį nuo kaltinamųjų prieš pat smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį skyrė pakankamai didelis atstumas (iš esmės kaltinamieji buvo iš vaizdo įrašo lauko išėję), vis dėlto staiga vienu metu abu kaltinamieji pajudėjo link nukentėjusiojo su jo draugu, bei nepaisant to, kad nukentėjusysis akivaizdžiai sulaikinėjo savo draugą, jį savimi uždengė ir pan. – smurtinio pobūdžio veiksmai buvo panaudoti būtent prieš nukentėjusįjį, nepaisant to, kad jokių duomenų apie būtent nukentėjusiojo galimą konfliktą, nesutarimus ir pan. su kaltinamaisiais nėra. Šiuo atveju darant prielaidą, jog galbūt nukentėjusysis pakliuvo į smurtinių veiksmų prieš galimai jo draugą trajektoriją – vis dėlto kaip minėta, jo atžvilgiu buvo atliktas ne vienas smurtinio pobūdžio veiksmas bei betarpiškai po smūgių, abu kaltinamieji skubiai pasišalino, net nesirūpindami nukentėjusiajam padarytais sužalojimais (jam sukeltomis pasekmėmis), nors net ir iš kaltinamųjų parodymų matyti, jog jokių nesutarimų būtent su nukentėjusiuoju jie neturėjo ir pan. Vertinant šiuos veiksmus bei galimus tokių veiksmų motyvus, pastebėtini ir liudytojų parodymai (nors pripažintina, kad jie iš esmės apie subjektyvų situacijos / veiksmų vertinimą, vis dėlto visumoje su kitais duomenimis spręstina, kad ir jie reikšmingi), kad du vaikinai už nieką pradėjo mušti / gal alkoholio efektas, gal norėjo pasimušti (liudytojas D. Z.); dėl dviejų vyrų kurie mušėsi – susidarė įspūdis, kad jie ieškojo konflikto (liudytojo A. K. parodymai). Taigi pastarųjų duomenų visuma iš esmės rodo pakankamai aiškų visuomenės normų negerbimą, atitinkamų smurtinio pobūdžio veiksmų sudavimą be aiškios (dėl menkavertės) priežasties, siekį priešpastatyti save prieš kitus, pademonstruoti savo pranašumą ir akivaizdų atitinkamų visuomenės normų negerbimą, juolab iš esmės abejingumą, kokias pasekmes ir kam sukėlė atitinkamais smurtinio pobūdžio – pastebėtina, itin pavojingais veiksmais, kadangi buvo smūgiuota į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį (galvą). Tai lemia teismo išvadą, kad pagrįstai kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip įvykdyti iš chuliganiškų paskatų. Be to, atsižvelgiant į aukščiau minėtus argumentus, susijusius su atliktų veiksmų pobūdžiu, pavojingumu, galimomis paskatomis ir pan., akivaizdu, jog nustatyta ir kaltinamųjų tyčia, siekiant sutrikdyti kito asmens sveikatą (sužaloti), ypač akcentuojant jau minėtą aplinkybę apie savo esme itin pavojingus smurtinio pobūdžio veiksmus į nukentėjusiojo galvą.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą baudžiamasis įstatymas numato sankciją – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, teismas vadovaujasi pirmiausia Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, bei pažymi, kad T. R. ir A. Š. padarė apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai – kaip kad konstatuota, atliko smurtinio pobūdžio veiksmus iš chuliganiškų paskatų, kuriais, akivaizdu, jog buvo padaryta žala. Šiuo atveju nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis:

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 192,37 eurų žalą dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, kadangi sužalotas A. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 132-139).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti civiliniu ieškovu dėl 257,97 eurų žalos atlyginimo, kadangi nurodyto dydžio ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta A. V., kuris dėl 2019 m. rugsėjo 1 d. įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 150-160).

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam 5 000 eurų neturtinės žalos.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) K 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.