Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-11-24 · Administracinė byla Nr. I2-3037-872/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
I2-3037-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01185-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-3037-872/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01185-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (10.34E) I-1728 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir nutraukti 2019 m. gegužės 15 d., sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pensijų kaupimo sutartis) (b. l. 14–15).

Skunde pareiškėja nurodo, kad 2019 m. buvo automatiškai priskirta į pensijos kaupimo fondą ir netinkamai įsigilinusi į dalyvavimo pensijų kaupime sąlygas patvirtino, kad sutinka. Teigia, kad prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį buvo galima pateikti iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau pareiškėja iki nustatytos datos nepateikė prašymo nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir neįsigilino, jog pensijų kaupimo sutarties vėliau nebus galima nutraukti. Nurodo, kad vos spėjus įsigalioti pensijų kaupimo sutarčiai (pasirašyta 2019 m. gegužės 15 d., o įsigaliojo 3 mėn. po pasirašymo) pareiškėja išvyko gyventi į užsienį ir dirbo ne Lietuvoje iki 2020 m. spalio mėn. Nuo 2020 m. spalio 1 d. vėl pradėjo dirbti Lietuvoje, šiuo metu dirba 4 darbovietėse, iš kurių gauna atlyginimus. Pareiškėjos teigimu, iš kiekvienos jos algos yra nuskaičiuojami 3 proc. pajamų, o pareiškėja tuos pinigus (3 proc. ) nori valdyti ir investuoti pati. 2021 m. vasario 18 d. pareiškėja Fondo valdybai pateikė prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, tačiau ginčijamu Sprendimu atsakovė jos prašymo netenkino.

Atsiliepimas

Fondo valdyba atsiliepime su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 ir 7 straipsniai aiškiai ir nedviprasmiškai nustato dvi galimybes, kaip asmuo gali tapti pensijų kaupimo dalyviu, tai yra: Fondo valdybai asmenį įtraukus į dalyvavimą pensijų kaupime (Įstatymo 6 straipsnis) arba asmeniui su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudarius pensijų kaupimo sutartį ir ją užregistravus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (Įstatymo 7 straipsnis).

Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis numato, kad asmenys, Fondo valdybos įtraukti į dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą (iki birželio 30 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai.

Teigia, kad Fondo valdyba, gavusi pareiškėjos 2021 m. vasario 18 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nustatė, kad pareiškėja Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) 2019 m. sausio 30 d. 17:48 val. perskaitė pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą, kur jai buvo siūloma kaupti pensijų įmokas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SEB investicijų valdymas“ valdomame pensijų fonde „SEB PENSIJA 1989-1995“. Tai yra, Fondo valdyba turėjo duomenis, kad pareiškėja perskaitė jai skirtą pranešimą apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime, todėl papildomai registruotas to paties turinio laiškas nebuvo siunčiamas.

Pažymi, kad nors Fondo valdyba iš pareiškėjos iki 2019 m. birželio 30 d. negavo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, tačiau į dalyvavimą pensijų kaupime neįtraukė, kadangi turėjo duomenis, jog pareiškėja pasinaudojo Įstatymo nustatyta teise savarankiškai tapti pensijų kaupimo dalyve: pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, dėl pensijų įmokų kaupimo šios bendrovės valdomame pensijų fonde „Pensija 1989-1995“, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d.

Draudėjas (darbdavys) apie pareiškėjos dalyvavimą pensijų kaupime buvo informuotas ir iš priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaičiavo pensijų įmokas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Taigi, apie dalyvavimo pensijų kaupime sąlygas ir ypatumus pareiškėją informavo Fondo valdyba ir pensijų kaupimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu pareiškėją privalėjo informuoti pensijų kaupimo bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, o taip pat pareiškėjos darbdavys, nurodydamas priskaičiuoto darbo (tarnybos) užmokesčio dydį ir iš jo išskaičiuotas sumas, tame tarpe ir apie išskaičiuotų pensijų kaupimo įmokų dydį (Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalis).

Fondo valdybos teigimu, dėl nurodytų objektyvių priežasčių, kurias reglamentuoja Įstatymo 6 ir 7 straipsniai, pareiškėjos atveju negali būti taikomos Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi pareiškėja pensijų kaupimo dalyviu tapo sudariusi pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank investicijų valdymas“, UAB. Tai yra, Fondo valdyba nėra pensijų kaupimo sutarties šalis ir jokie teisės aktai reglamentuojantys pensijų kaupimą Fondo valdybai nesuteikė jokių teisių nutraukti su pensijų kaupimo bendrove sudarytos pensijų kaupimo sutarties ar nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagal pensijų kaupimo dalyvio prašymą, kai asmuo tampa dalyviu sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Fondo valdybos 2021 m. kovo 15 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja su „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, 2019 m. gegužės 15 d. sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pensijų įmokų kaupimo šios bendrovės valdomame pensijų fonde „Pensija 1989-1995“, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 16–17).

2021 m. vasario 18 d. pareiškėja Fondo valdybai pateikė prašymus, kuriais pareiškėja prašė nutraukti pensijų kaupimo sutartį (b. l. 31–32, 33).

Fondo valdyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjos prašymo nutraukti pensijų kaupimo sutartį netenkino (b. l. 20–22).

Pareiškėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą;

Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad pensijų kaupimo sutarties šalys yra dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo sutartis dalyvio naudai negali būti sudaryta su jo darbdaviu ar kitais asmenimis.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną.

Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo (Įstatymo 7 straipsnio 8 dalis).

Aukščiau esančios Įstatymo nuostatos nustato dvi galimybes, kaip asmuo gali tapti pensijų kaupimo dalyviu, tai yra: Fondo valdybai asmenį įtraukus į dalyvavimą pensijų kaupime (Įstatymo 6 straipsnis) arba asmeniui su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudarius pensijų kaupimo sutartį ir ją užregistravus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (Įstatymo 7 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2019 m. sausio 8 d. pranešimu buvo informuota, jog ji tapo pensijų kaupimo dalyve ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka atsitiktiniu būdu jai yra paskirta UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų draudimo bendrovė ir pasiūlytas pensijų fondas „SEB PENSIJA 1989-1995“. Pranešime buvo išaiškinta, jog jeigu pareiškėja iki 2019 m. birželio 30 d. nepateiks savo atsisakymo, bus laikoma, kad ji sutinka dalyvauti pensijų kaupime ir nuo liepos mėnesio į pensijų fondą bus pervedamos įmokos. Dalyvauti pensijų kaupime pradės nuo 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 34–36).

Iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro el. kortelės duomenų matyti, jog pareiškėja pasinaudojo jai Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta teise ir 2019 m. gegužės 15 d. sudarė pensijų kaupimo sutartį su „Swedbank investicijų valdymas“, UAB (b. l. 37). Taigi, ne Fondo valdyba pareiškėją įtraukė į dalyvavimą pensijų kaupime, o pati pareiškėja su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudarė pensijų kaupimo sutartį.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal Įstatymo 7 straipsnio 8 dalį pareiškėja turėjo teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešusi pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Taigi, minėtoje teisės normoje aiškiai nurodyta, kad pensijos dalyvis, pageidaujantis nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, prašymą per Įstatyme nustatytą terminą turėjo pateikti pensijų kaupimo bendrovei, su kuria sudaryta pensijų kaupimo sutartis, bet ne Fondo valdybai. Pareiškėjos ir „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, sudarytos pensijų kaupimo sutarties 9.3. punkte taip pat buvo nurodyta, jog pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį pensijų fondo dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo dienos, pranešdamas raštu apie tokį nutraukimą „Swedbank“, AB, arba naudojantis „Swedbank“, AB interneto banko paslaugomis (b. l. 17).

Fondo valdyba nėra pensijų kaupimo sutarties šalis (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl atitinkamai pensijų kaupimo sutarties nutraukimas, nepriskirtas Fondo valdybos kompetencijai. Pažymėtina, kad viešosios teisės subjektų kompetencijos apibrėžtumo principas „galima tai, kas nustatyta“, t. y. įstatymų viršenybės principas nustato, kad viešojo administravimo subjektai gali veikti tik teisės aktais jiems suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės viršyti savo kompetencijos. Viešojo administravimo subjektų aktai, priimti viršijant kompetencijos ribas (ultra vires), yra vertinami kaip neteisėti, todėl, teismo vertinimu, Fondo valdyba pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti pensijų kaupimo sutarties (dalyvavimo pensijų kaupime).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime priėmimas nepatenka į Fondo valdybos kompetenciją, pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis į „Swedbank“, AB, dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo, nevertina. Taip pat atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad pagal Įstatymo nuostatas, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, turi teisę tik tie asmenys, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą (Įstatymo 6 straipsnio 1, 6 dalys). Bylos duomenimis, pareiškėja pensijų kaupime dalyvauja su „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, savarankiškai sudarytos sutarties pagrindu, todėl aptartos nuostatos pareiškėjai netaikytinos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Fondo valdybos kompetencijos ribas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuotas, atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Fondo valdybos Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė