- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-133-116-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- K.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-133-116/2010
Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorija
2.4; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1.
2010 m. kovo 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 14 d. apie 0.40 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, sulaužydamas automobilio „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės durelių spynelę, įsibrovė į saugyklą – R. S. priklausantį automobilį „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. S. priklausantį kompaktinių diskų grotuvo „Blaupunkt“ valdymo skydelį 150 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos darbuotojų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog būdamas laisvėje jis gyveno pas savo draugę J. M. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau 2 mėnesius jam būnant laisvėje, socialinė pašalpa jam nebuvo nė karto išmokėta, nes jis įkalinimo įstaigoje buvo užsidirbęs 400 Lt.
K. Š. teigimu, apylinkės teismas bausmę jam paskyrė atsižvelgęs į tai, kad jis anksčiau buvo teistas 12 kartų. Pažymi, jog labai gailisi padaręs nusikaltimą ir pažada daugiau nebenusikalsti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Spręsdamas K. Š. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam K. Š. paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. Š. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas 12 kartų (b. l. 46-53), kas rodo susiformavusias K. Š. antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų, Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. vasario 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, kas pripažintina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Š. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, o ne vien į tai, kad pastarasis anksčiau buvo teistas 12 kartų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. Š. už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 3 m. 1 mėn. 15 d.) nėra aiškiai per griežta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą.