Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, BK 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75, 92 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 07.30 val., neteisėtai ir atvirai, prieš nuomininkų J. K. ir Ž. K. valią, išlauždamas buto duris, įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojo fizinį smurtą G. K. ir E. K. atžvilgiu, t. y. G. K., dengiantis galvą, medine lazda sudavė ne mažiau kaip tris kartus į dešinės rankos dilbį bei vieną kartą į dešinės kojos kelio sąnario vidinę pusę, o E. K. medine lazda sudavė vieną kartą į abiejų kojų kelius, tuo padarydamas G. K. dešinio dilbio sumušimą, o E. K. dešinio kelio sumušimą, odos nubrozdinimą, ir tuo padarė nukentėjusiesiems G. K. ir E. K. nežymius sveikatos sutrikdymus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad jis gyvena trijų butų name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Antrame aukšte, virš jo buto, visą naktį buvo triukšmas, todėl jis kelis kartus kvietė policiją. Asmenų, gyvenančių antrame aukšte, jis nepažinojo. Policija buvo atvažiavusi du kartus, bet triukšmas nesibaigė. Neapsikentęs, apie 6-7 val. ryto, jis pasiėmė beisbolo lazdą ir nuėjo apraminti triukšmą kėlusius asmenis. Į butą pateko atidaręs duris, kurios buvo neužrakintos. Jis beldė į buto duris, tačiau niekas jų neatidarė. Tuo metu bute buvo apie 6 asmenis. Buvo vyrų ir moterų, visi jie sėdėjo prie stalo. Kaip viskas vyko toliau jis tiksliai nepamena. Žino, kad beisbolo lazda kažkam kelis kartus sudavė per ranką, o gal dar ir per koją, kad netrepsėtų į grindis. Dar sudavė vieną kartą beisbolo lazda moteriai kelią, kad ši taip pat netrepsėtų į grindis. Kam dar sudavė, nepamena, bet galėjo būti, kad smūgius sudavė dviem asmenims. Po to atėjo jo žmona ir jis išėjo iš buto, iškvietė policiją. Neprisipažįsta, kad į butą pateko, išlaužęs duris, nes buto durys buvo atrakintos. Tokį savo elgesį vertina blogai. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. V. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo:

Nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad jis su žmona J. K. ir pastarosios motina gyvena seno medinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Jie šį butą nuomojasi apie dvejus metus. M. V. yra jų kaimynas, gyvena to paties namo pirmame aukšte. Jo šeima ir M. V. šeima į savo gyvenamąsias patalpas pateka per atskirus įėjimus. Namo pirmame aukšte yra dar vienas butas, į jį taip patenkama per atskirą įėjimą. 2019 m. gruodžio 25 d. pas jį namuose buvo svečių: G. ir E. K. su vaikais, jo motina E. K., jo žmonos mama A. P.. Apie 15-16 val. visi susėdo prie stalo. Paskui jo mama ir vaikai išėjo. Apie 23-1 val. nakties atėjo žmonos draugė V. V.. Šventės metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Apie 24 val. pas juos į butą atėjo M. V. ir paprašė pritildyti muziką. Jie muziką pritildė, o vėliau ir visai užsuko. Paskui jie ėjo į lauką parūkyti ir sutiko M. V., kuris jiems priekaištavo, kad dėl jų keliamo triukšmo negali miegoti. Apie 3.30 val. - 4.30 val. išgirdęs beldimą į duris, jis nuėjo prie durų ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad skundžiasi kaimynai dėl garsiai grojamos muzikos. Jis pareigūnams pasakė, kad muzika negroja. Tada policijos pareigūnė liepė kalbėti tyliau, nes girdisi. Apie 7 val. jie ruošėsi miegoti, kai į svetainę įėjo M. V., rankoje laikydamas medinę beisbolo formos lazdą. M. V., nieko nesakęs, šia lazda sudavė G. K. ir E. K.. Kiek smūgių sudavė, jis nežino. Prieš jį M. V. nesmurtavo. Po to atbėgo M. V. žmona ir šį išsivedė. V. išėjus, G. K. iškvietė policiją. Buto laukutinės durys buvo tikrai užrakintos iš vidaus pusės, tačiau jos pagamintos iš skardos, todėl stipriai patraukus, jos galėti išsilenkti ir atsidaryti. M. V. tikrai turėjo pajusti, kad durys yra užrakintos, nes po M. V. įsibrovimo į butą, laukutinės durys buvo deformuotos. Patekus į koridorių ir palipus kelis laiptelius, yra kitos durys, kurios buvo neužrakintos, tačiau jos sunkiai atsidarydavo. Po M. V. apsilankymo buvo nulaužta šių durų rankena ir atvirtusi spyna. Jis civilinio ieškonio nereiškia, sugadintas duris susitvarkė pats, jokių pretenzijų M. V. neturi.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su žmona E. K. buvo svečiuose pas Ž. ir J. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, buto numerio nežino. Dar buvo J. K. mama. Vyko šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu buvo atvykę policijos pareigūnai, sakė, kad jie kelia triukšmą. Tada jie muziką išjungė. Kai jie buvo išėję parūkyti, prie jų buvo priėjęs M. V., kurio jis tuo metu nepažinojo, ir kažką pašūkavęs, nuėjo. Parūkę, jie nuėjo į butą. Jis gerai prisimena, kad užrakino iš vidaus laukutines duris, o Ž. K. dar patikrino, ar durys tikrai užrakintos. Jų šventė užsitęsė iki ryto. Paryčiais į kambarį, kur vyko šventė, atėjo M. V. ir beisbolo lazda norėjo smūgiuoti jam į galvą, bet jis galvą užsidengė ranka, todėl buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai į dešinę ranką ties dilbiu ir alkūne. Taip pat M. V. beisbolo lazda jam sudavė vieną smūgį į dešinės kojos sąnarį. Tada jis paskambino į policiją. Kaip M. V. smurtavo prieš jo žmoną E. K., jis nematė, bet apie tai jam sakė žmona. Jis iškvietė policiją. Buvo atėjusi M. V. žmona ir pastarąjį išsivedė. Byloje jis pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo M. V. priteisti 97,31 Eur turinei žalai atlignti ir 1500 Eur neturtinei žalai, taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo M. V. ligomis dalimis jam ir žmonai turėtas išlaidas už atstovo suteiktą teisinę pagalba. Žala neatlyginta, civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d., po pietų, ji su vyru G. K. Žilvino ir J. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šventė šv. Kalėdas. Apie 3 val. nakties vyras su Ž. K. jai papasakojo, kad prie laiptų buvo sutikę M. V. ir šis liepė jiems netriukšmauti. Dar buvo atvažiavusi ir policija. Apie 7 val. ryto M. V., turėdamas rankoje beisbolo lazdą, įsiveržė į K. butą ir pradėjo šaukti, mosikuoti lazda. Įėjimo į K. butą laukutinės durys visą laiką buvo užrakintos. Po to M. V. turėta lazda trenkė G. K. kelis kartus per ranką. Paskui ta pačia lazda trenkė vieną kartą jai per abiejų kojų kelius. Po suduoto smūgio ji atsisėdo, labai skaudėjo kojos. Tuo metu atėjo M. V. žmona ir pastarąjį išsivedė. Tada jie iškvietė policiją. Ji pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Padaryta žala neatlyginta, civilinį ieškinį palaiko. Taip pat prašo priteisti jai ir vyrui lygiomis dalimis išlaidas, turėtas už atstovo suteiktą teisinę pagalbą.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji su vyru Ž. K. gyvena medinio namo antrame aukšte, adresu: (duomenys neskelbtini). M. V. yra jų kaimynas. 2019 m. gruodžio 25 d. jų namuose buvo švenčiamos šv. Kalėdos ir jos mamos gimtadienis. Be jos ir Ž. K. dar buvo jos mama, G. K. ir E. K.. Šventė užsitęsė iki paryčių. Šventės metu galbūt jie ir patriukšmavo, nes buvo iškviesta policija. Jie muziką išjungė ir policija išvažiavo. Naktį pas ją dar atėjo V. V. ir jie toliau šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Paryčiais atėjo M. V., rankoje laikydamas medinę lazdą, kuria trenkė G. K.. Po smūgio šis nuvirto ant lovos, sakė, kad skauda ranka. E. K. bandant G. K. apginti, M. V. lazda sudavė E. K. per koją. Po suduoto smūgio E. K. šlubavo. Ji matė, kad M. V. sudavė G. ir E. K. po vieną smūgį. Tada kažkuris iš K. iškvietė policiją. Kai atvyko policija M. V. jų bute nebebuvo. M. V. į butą pateko, išlaužęs laukutines duris, kurios buvo tikrai užrakintos. M. V. tiek prieš ją, tiek prieš jos vyrą nesmurtavo.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. ji buvo svečiuose pas Ž. ir J. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini), dviaukščiame name, tikslaus adreso nežino. Namuose dar buvo J. K. mama ir K., kurių tada ji nepažinojo. Šventės metu buvo atvažiavusi policija ir perspėjo juos, kad netriukšmautų. Kai policija išvažiavo, jie šventė toliau, tyliai grojo muzika. Jie visi buvo neblaivūs. Paryčiais iš kitos laiptinės pirmo aukšto atėjo M. V.. Kaip M. V. pateko į butą, ji nematė. Ji tuo metu buvo tualete, todėl nieko nematė, tik girdėjo, kad kilo triukšmas. Išėjusi iš tualeto, ji tik matė, kad M. V. dar buvo bute, visi šaukė, keikėsi, o J. K. draugė, parkritusi ant grindų ir susiėmusi už kojos, šaukė, kad skauda. Ji labai išsigando, todėl išbėgo iš buto. Tarpduryje susitiko M. V. žmoną, policijos pareigūnus. Kas iškvietė policiją, ji nežino.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Datos ir laiko nepamena, buvo gautas pranešimas, kad namo antrame aukšte keliamas triukšmas. Po kelių minučių gautas pranešimas dėl sumušimo tame pačiame bute. Atvykus į įvykio vietą, pamatė kaltinamąjį M. V., kieme vedžiojantį šunį. Tada į kiemą išėjo pranešėjai ir nurodė, kad M. V. juos sumušė. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys sakė, kad M. V. rankose turėjo medinę lazdą, buvo labai agresyvus, šaukė, keikėsi. Daugiau aplinkybių nepamena, ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, nes buvo praėję mažiau laiko nuo įvykio.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 7 val. ryto, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena, yra triukšmaujama. Netrukus buvo gautas antras pranešimas, kad tuo pačiu adresu yra įsilaužta į butą ir lazda sumušti asmenys. Nuvykus nurodytu adresu, kieme pamatė stovinti vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai M. V.. Šis buvo agresyvus, šūkavo, keikėsi, sakė, kad jį sunervino kaimynai, nes visą naktį nemiegojo, šūkavo, garsiai klausėsi muzikos, atvykę policijos pareigūnai jų nenuramino, todėl buvo nuėjęs jų paauklėti. Sakė, kad bute buvusiems asmenims sudavė turėta medine lazda. Tada jis kartu su kolegėmis nuėjo pas nukentėjusiuosius. Bute buvo dvi moterys ir du vyrai. Bute matėsi išvartyti daiktai ir sudužęs indas, galimai stiklinė. Ten buvę asmenys nurodė, kad kaimynas atėjo pas juos, turėdamas medinę lazdą, ir pradėjo juos mušti. Prisimena, jog viena moteris skundėsi, kad jai buvo suduoti smūgiai lazda. Taip pat prisimena, kad sužalojimais skundėsi ir vienas vyras, sakydamas, kad rankomis dengėsi galvą ar veidą ir tada gavo smūgius lazda per rankas ar ranką, tiksliai nepamena. Po to visi išėjo į kiemą, kur tarnybiniame automobilyje kolegės įformino įvykį, o jis surašė nukentėjusiesiems šaukimus atvykti į policijos komisariatą. Prisimena, kad jis su kolegėmis nuėjo į M. V. namus, kur šis jiems savanoriškai pateikė medinę lazdą, panašią į beisbolo lazdą, kuria sužalojo asmenis. M. V. buvo sulaikytas ir einant į policijos tarnybinį automobilį, jis šaukė kieme stovėjusiems nukentėjusiesiems, kad šie mažai gavo, kad bus dar blogiau. Jiems dar būnant įvykio vietoje, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir išsivežė nukentėjusius asmenis (1 t., b. l. 109-111).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, adresu; (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatyta, kad šio buto lauko metalinių durų stakta ir varčia yra apgadintos, matosi laužimo pėdsakai. Įėjus pro tas duris, patenkama į koridorių, kuriame esančių antrų metalinių durų išorinė rankena sulaužyta. Šalia durų, ant grindų rasta netaisyklingos formos detalė, galimai nuo rankenos. Už šių durų yra laiptai į antrą aukštą. Užlipus laiptais į viršų, priešais laiptus yra medinės durys. Pro šias duris patenkama į gyvenamąsias patalpas (1 t., b. l. 34-49).

Iš prietaisu Drager Alcotest 7510 patikrinimo duomenų kvitų matyti, kad įvykio metu – 2019 m. gruodžio 26 d., apie 08.00 val., kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo neblaivūs: kaltinamajam M. V. 08.20 val. nustatytas 0,75 promilės girtumas, nukentėjusiajam Ž. K. 07.55 val. nustatytas 1,72 promilės girtumas, nukentėjusiajai E. K. 08.04 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas, G. K. 08.02 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas (1 t., b. l. 64, 80, 2 t., b. l. 52).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. K. pateikė policijos pareigūnei patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad J. K. sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 150-155).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo, paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo akto ir kvito matyti, kad kaltinamasis M. V. policijos pareigūnei pateikė medinę lazdą, kuri buvo apžiūrėta ir perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1 t., b. l .156-157, 171-176).

Asmens apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėjus G. K., dešinės kojos kelio vidinėje dalyje matoma poodinė kraujosruva, o apžiūrėjus E. K., dešinės kojos kelio sąnario dešinėje pusėje matoma mėlynė ir kairės kojos sąnario dešinėje pusėje matomas nežymus patinimas (1 t., b. l. 158-170).

Specialisto išvadoje Nr. G 207/2020 (03) nurodyta, kad G. K. padarytas dešinio dilbio sumušimas, kuris galėjo gautis suduodant per dilbį beisbolo lazda. Šis sužalojimas G. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 196).

Specialisto išvadoje Nr. G 206/2020 (03) nurodyta, kad E. K. padarytas dešinio kelio sumušimas, odos nubrozdinimas, kuris galėjo gautis sudavus per kelį beisbolo lazda. Šis sužalojimas E. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., 07.39 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyriškis pranešė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kaimynas jį sumušė beisbolo lazda (2 t., b. l. 6-8).

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog pagal 2019 m. gruodžio 26 d., apie 07.44 val., gautą pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kaimynas sumušė beisbolo lazda, nuvykus į įvykio vietą, M. V. kieme vedžiojo šunį. Bendraujant su M. V., šis paaiškino, kad Ž. ir J. K. namuose sumušė moterį ir vyrą dėl to, kad jis nuo 04 val. ryto negalėjo miegoti dėl K. namuose buvusio triukšmo. M. V. pateikė medinę beisbolo lazdą, su kuria buvo suduoti smūgiai. M. V. elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, matėsi sugadintos buto durys. Bute buvę G. K. ir E. K. paaikšino, kad jiems sėdint už stalo į K. namus įsiveržė kaimynas ir be jokio paaiškinimo medine beisbolo lazda sudavė smūgius jam ir jo sutuoktinei E. K.. E. K. ir G. K. pristatyti į ligoninę (1 t., b. l. 12-14, 2 t., b. l. 16-17).

Iš aptartų įrodymų, kaltinamojo M. V. prisipažinimo matyti, kad kaltinamasis M. V., smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiuosius G. K. bei E. K. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą – kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko, jo įgaliotų asmenų, būste legaliai esančių žmonių valią ir neturint tam teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė – tyčia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais be teisinio pagrindo ir prieš būsto savininko ar valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti. Veikiama gali būti įvairiais motyvais. Nukentėjusieji Ž. K., G. K., E. K., liudytoja J. K. parodė, kad įėjimo į J. Ž. K. butą laukutinės durys buvo užrakintos, kaltinamasis M. V. į butą pateko, jas išlaužęs. Šiais nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatyta, kad šio buto lauko metalinių durų stakta ir varčia yra apgadintos, matosi laužimo pėdsakai. Įėjus pro tas duris, patenkama į koridorių, kuriame esančių antrų metalinių durų išorinė rankena sulaužyta. Šalia durų, ant grindų rasta netaisyklingos formos detalė, galimai nuo rankenos. Taigi, M. V. į butą pateko išlaužęs laukutines duris, prieš bute buvusių žmonių valią. Kaltinamasis M. V. į butą ėjo pasiėmęs medinę lazdą, kaip pats paaiškino, turėdamas tikslą nuraminti triukšmą keliančius asmenis. Įėjęs į butą ir nieko nepaaiškinęs, kaltinamasis M. V. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų G. K. ir E. K. ir po to iš buto pasišalino. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. V. neteisėtai atvirai įsibrovė į kitų žmonių butą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytos veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesį teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

Nors kaltinamasis M. V. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, padarytos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Skiriant bausmes atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 29-34), nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. V. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo vieneriems metams, tačiau ši bausmė jau yra atlikta, o BK 64 straipsnio pagrindu paskirta bausmė yra bendrinama su neatlikta bausmės dalimi, todėl šioje baudžiamojoje byloje paskirta bausmė nebendrintina su 2019 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 97,31 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 113-118). Nukentėjusysis G. K. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 6 d. turėjo nedarbingumą ir už šį laikotarpį negautas darbo užmokestis sudaro 84,19 Eur (atskaičius mokesčius) bei buvo reikalingi medicininiai preparatai, kurie jam kainavo 13,12 Eur. Iš viso buvo padaryta 97,31 Eur turtinė žala. Nukentėjusieji G. K. ir E. K. kiekvienam po 1500 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, kad patirtas fizinis skausmas, prievarta ir sužalojimai suteikė jiems dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų. Jie pajuto nepatogumus ir pažeminimo jausmą ne tik smurtautojo, bet ir draugų, pažįstamų, aplinkinių akivaizdoje. G. ir E. K. iki šiol turi sveikatos sutrikimų, susijusių su kaltinamojo M. V. padarytais sužalojimais. Jie iki šiol nesulaukė kaltinamojo M. V. atsiprašymo. Iš pateiktų prie ieškinio dokumentų matyti, kad nukentėjusysis G. K. dirba G. S. firmoje ir dėl netekto darbingumo nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. sausio 6 d. negavo 84,19 Eur darbo užmokesčio. Taip pat už medikamentus sumokėjo 13,12 Eur. Visos šios aplinkybės rodo, kad G. K. civilinis ieškinys dėl 97,31 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, visiškai įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. V., smurtaudamas sukėlė nukentėjusiesiems G. K. ir E. K. fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo M. V. jiems priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, padaryto sužalojimo mastą – nukentėjusiesiems G. K. ir E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, į pačių nukentėjusiųjų elgesį, nes jie per visą naktį triukšmavo, dėl ko buvo iškviesta policija, nusikalstama veika padaryta ryte apie 07.30 val., kai triukšmas dar nebuvo pasibaigęs, patys nukentėjusieji buvo neblaivūs, iš kaltinamojo M. V. priteistina kiekvienam nukentėjusiajam po 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis Ž. K. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Už nukentėjusiesiems G. K. ir E. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 100,74 Eur. (1 t., b. l. 133-139), sužalojimai šiems nukelntėjusiesiems padaryti kaltinamojo M. V. nusikalstamais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo M. V. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiuosius G. K. ir E. K. atstovavo advokato padėjėjas G. P. (1 t., b. l. 119). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos šioje byloje sudaro 650 Eur (1 t., 120-121, 2 t., b. l. 143-150). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. V. lygiomis dalimis nukentėjusiesiems G. K. ir E. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinė plokštelė paliktina baudžiamojoje byloje, medinė lazda, saugoma Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 2020 m. vasario 14 d. serija TEL Nr. 0003603), sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant iki 2021 m. kovo 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant iki 2021 m. kovo 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant iki 2021 m. kovo 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti M. V., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas nuteistajam M. V. kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš M. V. priteisti G. K. 97,31 Eur (devyniasdešimt septynis Eur 31 ct) turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti, E. K. 400 Eur (keturis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. V. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 100,74 Eur (vieną šimtą Eur 74 ct).

Iš M. V. priteisti G. K. ir E. K. lygiomis dalimis 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinę plokštelę palikti baudžiamojoje byloje, medinę lazdą, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame polcijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.