Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. A., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui R. V., 2009 m. spalio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009-06-19 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. birželio 12 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. birželio 12 d. 9.25 min. kelio A1 10 kilometre patikrinus transporto priemonę „Mercedes Benz 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančią užsakomuoju maršrutu Klaipėda, Priestoties g. 1A – Vilnius, Geležinkelio g. 8A, nustatyta, jog vežami keleiviai nėra susiję su kelionės organizatoriumi, keleivių vežimo tikslas neatitinka reikalavimų, nustatytų užsakomajam reisui. Nurodyta, jog patikrinus keleivių vežimo sutartį, nustatyta, kad sutartį kaip užsakovas sudarė V.A. individualios įmonės savininkas V. A. Keleivių vežimo lape Nr. 266173 įrašyti 4 keleiviai, nors tikrinimo metu buvo vežami 6 keleiviai, kurie nebuvo vienijami bendro tikslo. Keleivinės transporto priemonės priekinėje dalyje nebuvo lentelės su užrašu „Užsakytas“. Tokiu būdu vairuotojas G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10, 3.11, 5.5 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142² straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį.

2009 m. birželio 19 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu G. A. veika iš ATPK 172 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į ATPK 172 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 500 litų bauda, pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį jam paskirta 50 litų bauda. Skundžiamu nutarimu jis taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį ir paskirta 75 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi G. A. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. A. ir jo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas skundą, remdamiesi jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Romas Valevičius prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą dalyje dėl ATPK 142² straipsnio 1 dalies ir ATPK 172 straipsnio 2 dalies pažeidimų. Sutinka, kad byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 142² straipsnio 3 dalyje, būtų nutraukta. Paaiškino, jog G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog vežė neorganizuotą keleivių grupę, o vežimo sutartis neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pabrėžia, kad G. A. vežė keleivių grupę, kurios nevienijo bendras tikslas, todėl ji buvo neorganizuota.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

G. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimus, numatytus ATPK 142² straipsnio 1 bei 3 dalyse ir ATPK 172 straipsnio 2 dalyje. ATPK 142² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. ATPK 142² straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus, o ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmenims, baustiems administracine tvarka už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Šios teisės normos yra blanketinės. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai.

Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007 ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 25) G. A. surašytas už tai, kad 2009 m. birželio 12 d. 9.25 min. kelio A1 10 kilometre patikrinus transporto priemonę „Mercedes Benz 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančią užsakomuoju maršrutu Klaipėda, Priestoties g. 1A – Vilnius, Geležinkelio g. 8A, nustatyta, jog vežami keleiviai nėra susiję su kelionės organizatoriumi, keleivių vežimo tikslas neatitinka reikalavimų, nustatytų užsakomajam reisui. Keleivių vežimo lape Nr. 266173 įrašyti 4 keleiviai, nors tikrinimo metu buvo vežami 6 keleiviai, kurie nebuvo vienijami bendro tikslo. Keleivinės transporto priemonės priekinėje dalyje nebuvo lentelės su užrašu „Užsakytas“. Minėtame procesiniame dokumente nurodyta, jog tokiais veiksmais vairuotojas G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10, 3.11, 5.5 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį bei 142² straipsnio 1 dalį. Tačiau skundžiamu nutarimu (b.l. 22-23) praplėstas kaltinimas 142² straipsnio 3 dalimi. Kaip jau buvo minėta, ATPK 142² straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole toks kaltinimas nebuvo pateiktas, jis nepagrįstas faktine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog nutarimu kaltinimo apimtis ar pats kaltinimas negali būti keičiamas, t.y. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo veika negali būti inkriminuojama pagal teisės aktus (jų straipsnius, straipsnių dalis ir punktus), pagal kuriuos nebuvo suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokolu. Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nurodyti pažeidimai laikytini esminiais administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos proceso pažeidimais, todėl teismas naikina skundžiamo nutarimo dalį, kuriuo G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį. Tokiu būdu būtina patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyse dėl ATPK 142² straipsnio 1 dalyje ir ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų. Dėl ATPK 172 straipsnio 2 dalies pažeidimoNors G. A. neigia padaręs ūkinės ar komercinės veiklos pažeidimą, tačiau pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, keleivių vežimo lapais (b.l. 27-28), keleivių apklausos anketa (b.l. 31). Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje pateikiama užsakomojo reiso sąvoka – tai reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 3.10 punktas nustato, jog užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą Susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, draudžiama. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 19 straipsnyje nurodyta, kad keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.11 punktas numato, jog keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, 3.11.1-3.11.6 punktuose reglamentuojamas sutarties turinys.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog 2009 m. birželio 12 d. jis iš Priestočio g. 1A Klaipėdoje vežė 4 keleivius į Vilnių pagal keleivių vežimo sutartį, sudarytą su užsakovu V.A. individualia įmone. Institucijos pareigūnui, atlikusiam transporto priemonės kontrolę, pateikė keleivių pervežimo sutartį ir keleivių vežimo lapus. Teismas pažymi, jog keleivių vežimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. birželio 10 d.. Sutartyje nurodyta, jog vežėjas įsipareigoja pristatyti keleivių grupę pagal iš anksto nurodytą tikslą, maršrutą ir sudarytą sąrašą Nr. 266173. Minėtas sąrašas sudarytas tik 2009 m. birželio 12 d., t.y. praėjus 2 dienom po sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, jog keleivių grupė nebuvo organizuota. Sąraše nurodytos 4 keleivių pavardės, nors patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vežėjas vežė 6 keleivius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog be keleivių vežimo lape nurodytų keleivių, jis iki Gargždų pavežė du draugus A. G. ir M.U. kurie šiuo metu yra išvykę į užsienį. Pažymėtina, jog tokia versija nebuvo pateikta Institucijai, t.y. nebuvo pateikti minėtų asmenų paaiškinimai dėl pažeidimo aplinkybių, jokie jų paaiškinimai nepateikti bylos teisminio nagrinėjimo metu ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas nepageidavo, kad A. G. ir M. U. būtų apklausti liudytojas. Todėl kaip nepagrįstas vertintinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog Institucija ignoravo jo paaiškinimus dėl dviejų draugų vežimo.

G. A. ir jo atstovas kelia abejones dėl keleivių apklausos anketos, kaip įrodymo, vertinimo. Byloje pateiktoje keleivių apklausos anketoje nurodyta, jog keleivė R. R. nepažysta kartu vykusių keleivių, nežino kelionės vadovo. Keleivė nurodė, jog skubėjo į Kauną pas gydytoją ir stotyje buvęs mikroautobuso vairuotojas pasiūlė nuvežti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra apibrėžta, kokie duomenys gali būti įrodymais, t.y. įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais. Faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Teismas taip pat pabrėžia, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik įrodžius jo kaltę įstatymų leidėjo numatytų įrodymų visuma. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais. Iš to darytina išvada, kad priešinga teisei veika, apibrėžta ATPK 172 straipsnio 2 dalyje, gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis inter alia ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. Nors pateiktoje anketoje ir nėra visų formalių duomenų, būtinų liudytojo apklausai (asmens kodo), tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, paneigiančiu minėto dokumento įrodomąją reikšmę. Teismas pažymi, jog Institucijos pareigūnų apklausta R.R. buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, todėl anketoje pateikti duomenys vertintinas kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis administracinio teisės pažeidimo padarymą ir pažeidimo padarymu kaltinamo asmens kaltę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. A. 2009 m. gegužės 26 d. nutarimu už analogišką pažeidimą pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį paskirta 550 litų bauda, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal minėto straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę asmenims, baustiems administracine tvarka už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 142² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių 5.5 punktas nustato imperatyvų reikalavimą užsakomųjų reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turėti lentelę su užrašu „Užsakytas“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 38 punktas nustato reikalavimą užsakomųjų reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turėti rodyklę su užrašu „Užsakytas“, o specialiųjų reisų metu – su užrašu „Specialus“. Pažymėtina, kad keleivinis kelių transportas turi būti apipavidalintas pagal aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus užsakomojo reiso metu. Teismui konstatavus, jog G. A. pažeidė ūkinę veiklą, nes vežė keleivius ne užsakomuoju reisu, akivaizdu, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį, todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Dėl procesinių pažeidimųAdministracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia procesinių teisių pažeidimu. G. A. teigia, jog buvo pažeistos jo teisės, nes Institucijos pareigūnai neprašė pateikti paaiškinimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jo paaiškinimo, tačiau įrašu protokole nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parašu patvirtino, jog gavo protokolo nuorašą ir jam išaiškintos teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog G. A. antrą kartą baudžiamas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma teisė teikti Institucijai paaiškinimą. Jis nedalyvavo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nors buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 24). Skundžiamame nutarime nurodyta, jog įmonės vadovas įsipareigojo įteikti nutarimo nuorašą G. A. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ar priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos G. A. procesinės teisės. Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 172 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nuo 1 000 litų iki 2 000 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė ATPK 172 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, t.y. 1 500 litų baudą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, G. A. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas dalyse dėl ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimų naikintinas, o dėl ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n utarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. birželio 16 d. nutarimą, kuriuo G.i A. pagal ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalis bei ATPK 172 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 500 litų bauda, pakeisti.

Panaikinti 2009 m. birželio 16 d. nutarimo dalis, kuriomis G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalis.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.