Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3436-232/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų patikslinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gintarinė vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamos negyvenamųjų patalpų, pažymėtų plane indeksais 1-(45-48), esančių adresu Dariaus ir Girėno g. 18, Vilniuje (toliau – Patalpos), nuomos viešo konkurso būdu sąlygas neteisėtomis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybą užtikrinti UAB „Gintarinė vaistinė“ pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį, pakeičiant (papildant) konkurso sąlygas – įtraukiant į jas šią nuostatą: „Nepriklausomai nuo dalyvavimo konkurse, UAB „Gintarinė vaistinė“ turi pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurią pasiūlys konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Su nuomos konkurso laimėtoju nuomos sutartis bus sudaroma tik tuo atveju, jei UAB „Gintarinė vaistinė“ nepasinaudos ar atsisakys pasinaudoti pirmenybės teise“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei pasirašyti naują nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos su viešojo konkurso laimėtoju, uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Gintarinė vaistinė“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis, jei bus mokamas 2008 m. balandžio 3 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. A466-2150-(5.2-TR2.) nustatyto dydžio nuomos mokestis.Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus miesto savivaldybei sudarius naują nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu ir jam įsikėlus į patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų – naujų nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu (sąžiningu nuomininku) sudarymas iš esmės užkirstų kelią (apsunkintų galimybę) atnaujinti sutartį ir įgyvendinti ieškovės pirmenybės teisę. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos ir susijusios su ieškinio reikalavimais. Vilniaus miesto savivaldybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatirtų jokių nuostolių. Nėra jokios grėsmės, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovės UAB „Gintarinė vaistinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė Vilniaus miesto savivaldybei pasirašyti naują nuomos sutartį dėl Patalpų nuomos su viešojo konkurso laimėtoju, taip pat uždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Gintarinė vaistinė“ teisę naudotis Patalpomis, jei bus mokamas 2008 m. birželio 3 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. A466-2150-(5.2-TR2.) nustatyto dydžio nuomos mokestis.Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir egzistuoja grėsmė, kad tikėtina ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar pasunkėti. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikdyta ginčo patalpose veikiančios vaistinės veikla, kuri susijusi su viešuoju interesu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys preliminariai pagrįstas. Priešingai, ieškinio reikalavimai akivaizdžiai negalės būti tenkinami, nes: ieškovė Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka ir terminais neginčijo atsakovės atsisakymo nustatyti tokias Patalpų nuomos konkurso sąlygas, kad konkursą laimėtų ieškovė, su tokiu atsisakymu sutiko ir įsipareigojo Patalpas atlaisvinti paskelbus nuomos konkurso laimėtoją; ieškovės reikalavimai nesuderinami su galiojančiomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis – savivaldybių turto nuomos konkursai vyksta vadovaujantis specialiųjų teisės aktų nuostatomis, kurios nustato, kad nuomos sutartis gali būti sudaryta tik su konkurso laimėtoju, o ne kitu subjektu; ieškovė neturi pirmenybės teisės nuomotis Patalpas, kadangi jas jau nuomojosi maksimalų teisės aktų leidžiamą terminą – 10 metų.Dėl pareikšto ieškinio reikalavimų tenkinimo negalimumo teismas taip pat klaidingai sprendė ir dėl grėsmės, kad tikėtina ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar pasunkėti. Be to, ieškovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir išsikelti iš Patalpų. Tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai ji neatlaisvina Patalpų ir tokiu būdu daro žalą tiek atsakovėms, tiek konkurso laimėtojui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su viešuoju interesu, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikdyta ginčo patalpose veikiančios vaistinės veikla. Patalpų nuomos konkursas buvo skirtas būtent vaistinės veiklai vykdyti, konkursą laimėjo vaistinė. Be to, greta Patalpų veikia dar 4-ios vaistinės.Ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo argumentai prieštarauja teismų suformuotai praktikai tapačiose bylose, kuriose laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pripažintas būtinu.Atskirajame skunde nėra paneigtas faktas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų žymiai apsunkintas arba net neįmanomas. Naujų nuomos sutarčių su trečiaisiais asmenimis (sąžiningais nuomininkais) sudarymas iš esmės užkirstų kelią sudaryti nuomos sutartį su ieškove. Vien dėl teisės sugrįžti į nuomotas Patalpas įgyvendinimo ieškovė turėtų inicijuoti papildomus teisminius procesus dėl naujų su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių panaikinimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė taip pat patirtų žalą dėl to, kad negalės Patalpose vykdyti vaistinės veiklos, dėl kurios atlyginimo taip pat turėtų inicijuoti papildomus teisminius procesus.Ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes įrodyta, kad ji (ieškovės) turi akivaizdžiai pagrįstą pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) Patalpų nuomos sutartį, o Vilniaus miesto savivaldybė, atsisakydama į konkurso sąlygas įtraukti nuostatą dėl ieškovės pirmenybės teisės nuomotis Patalpas, akivaizdžiai pažeidė nuomos sutarties 16 punktą ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė UAB „Gintarinė vaistinė“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad dėl jau įvykusio Patalpų nuomos viešojo konkurso ji pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo momento perduoti konkurso laimėtojo (nuomininko – UAB „Nemuno vaistinė“) teises ir pareigas UAB „Gintarinė vaistinė“. Nurodo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir patikslinus ieškinio reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos ieškovės rašytinius paaiškinimus, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagal pradinį ieškinį, todėl jo pagrindu vertinamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016 ir kt.). Taigi preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015 ir kt.). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamos Patalpų nuomos viešo konkurso būdu sąlygas neteisėtomis ir įpareigoti atsakoves užtikrinti ieškovei pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį, pakeičiant (papildant) konkurso sąlygas – įtraukiant į jas šią nuostatą: „Nepriklausomai nuo dalyvavimo konkurse, UAB „Gintarinė vaistinė“ turi pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurią pasiūlys konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Su nuomos konkurso laimėtoju nuomos sutartis bus sudaroma tik tuo atveju, jei UAB „Gintarinė vaistinė“ nepasinaudos ar atsisakys pasinaudoti pirmenybės teise“.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškovė nėra nurodžiusi jokių faktinių aplinkybių ar pateikusi rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) Patalpų nuomos sutartį su atsakovę ilgesniam nei 10 metų terminui, kuris nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 1-920 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“. Tik deklaratyvus faktų konstatavimas, nepagrindžiant jų įrodymais, sudaro pagrindą spręsti, jog pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikdyta ginčo patalpose veikiančios vaistinės veikla, kuri susijusi su viešuoju interesu.Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010 ir kt.). Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų viešųjų pirkimų (taip pat ir viešosios nuomos) tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo. Taigi viešojo intereso apsauga turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, akivaizdžios neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie pagrindai <...> turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko, be to) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (pats savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas viešąjį interesą siejo su tuo, kad ginčo Patalpose veikia ieškovės vaistinė ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sutriktų jos veikla. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Atsakovių paskelbto Patalpų nuomos viešojo konkurso tikslas yra išnuomoti Patalpas būtent vaistinės veiklai, be to, Patalpų vietovėje veikia ne viena vaistinė. Konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę dėl viešojo intereso vien dėl to, kad Patalpose veikia ieškovės vaistinė, nėra pagrindo. Tokioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas siekė ginti ne viešąjį, o individualų interesą – konkrečios vaistinės teisę likti ginčo Patalpose. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad nėra sąlygų, nustatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrąsias bei specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to priėmėm neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, išsprendžiant klausimą iš esmės – atmetant ieškovės UAB „Gintarinė vaistinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ prašymą taikuti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.