- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- I-973-437/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00151-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. padavė teismui skundą (b. l. 2-4), kuriame prašo priteisti jam iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau – VSAT) Ignalinos rinktinės 2006 – 2008 m. laikotarpiu 4884,66 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Skunde paaiškina, kad nuo 2003-08-01 jis dirba VSAT Ignalinos rinktinėje, nuo 2005-07-01 iki šiol eina Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Pažymi, kad Ignalinos rinktinė, apskaičiuodama jo 2006 – 2008 m. darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimą, kuris negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Jo priedų ir priemokų suma viršijo šią ribą, kadangi jis dirba viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis. Dalies atlyginimo neišmokėjimas jam nebuvo atlygintas kitokiu būdu, kadangi to nenumatė galioję teisės aktai.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime konstatavo, kad: „valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku, ši asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus“. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymi, kad Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimą jis sužinojo, kad jo konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą pažeista, nes Valstybės tarnybos įstatyme numatytas priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas pažeidžiant Konstituciją.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004.
2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2009 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis buvo pakeistas – išliko nuostata, kad priemokų ir priedų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, tačiau nustatyta, kad į šią sumą neįskaitomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą bei priedai, numatyti Valstybė tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte (už tarnybos stažą) ir 4 punkte (pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Todėl turi būti taikomos 2008 m. gruodžio 9 d. redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. nuostatos, kurios jau galiojo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dieną ir galioja šiuo metu.
Motyvuojamoji dalis
Atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso 298 straipsnis nustato, kad su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Normoje nėra imperatyviai nurodyta, kad gali būti priteisiamos tik paskutiniais trejais metais nesumokėtos sumos. Daro išvadą, kad galima pasirinkti palankų laikotarpį, kuris neturi viršyti trejų metų. Jam buvo nesumokėta dalis darbo užmokesčio 2006 metų liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais (1813,08 Lt), 2007 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais (1278,45 Lt.) ir 2008 metų sausio, kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio, gruodžio mėnesiais (1793,13). Šie laikotarpiai neviršija trejų metų. Iš viso buvo nesumokėta 4884,66 Lt.
Atsakovė VSAT Ignalinos rinktinė prašo patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės neišmokėtą 4884,66 Lt darbo užmokesčio dalį. Atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) paaiškina, kad V. B. teisė į jam priklausantį darbo užmokestį buvo pažeista ne dėl VSAT Ignalinos rinktinės kaltės ar neteisėtų veiksmų (neturėjo nei finansinės galimybės, nei teisinio pagrindo išskirti ar išmokėti daugiau lėšų nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymais), todėl VSAT Ignalinos rinktinė yra netinkamas atsakovas šioje byloje, jos procesinė padėtis turėtų būti pakeista į trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Atkreipia dėmesį į tai, kad „Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį“ (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo konstatuojamosios dalies III skirsnio 11 punktas). Daro išvadą, kad plačiąja prasme valstybės tarnautojų darbdaviu laikytina Lietuvos valstybė, kuriai teko pareiga nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris užtikrintų teisingą valstybės tarnautojų apmokėjimą už atliktą darbą. Mano, kad Lietuvos valstybė turėtų skirti papildomas reikiamas lėšas už pareigūnų atliktą darbą apmokėjimui, nes „tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (VSAT nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-02-22 nutarimu Nr. 194, 6 punktas).
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-1054/2004, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 21-22), kuriame prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nesutikimą su pareiškėjo skundu grindžia Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03, LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-264/2003, Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7. Nurodo, kad V. B. su skundu į teismą kreipėsi 2010-01-22, todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2007-01-22, t. y. jei teismas pripažintų, jog VSAT Ignalinos rinktinė pažeidė jo teises, priteistinos sumos turi būti mažinamos už visus 2006 merus bei 2007 m. sausio mėnesio 15 darbo dienų. Be to, VSAT Ignalinos rinktinės sprendimai riboti V. B. priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalis neišmokėtai V. B. darbo užmokesčio daliai netaikytina.
Pareiškėjas, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (4884,66 Lt), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kai atsakovas taikė 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniuoju specialistu ir laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. VSAT Ignalinos rinktinė pareiškėjui dėl taikyto 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo nesumokėjo 4884,66 Lt darbo užmokesčio dalies (b. l. 5-13).
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 – 26 straipsnių nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos be išlygų.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal to paties straipsnio 7 dalį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos (26 str. 3 d.).
2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija), kuriuo buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos.
Sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimą pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.
Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su VSAT Ignalinos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus, tuo tarpu valstybė šiuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, todėl VSAT Ignalinos rinktinė yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Pareiškėjo V. B. prašoma priteisti nepriemokų sumą susidarė už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir šis laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto 3 metų apribojimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127, 129 str., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo V. B. skundą patenkinti.
Priteisti V. B. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės 4884,66 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir šešiasdešimt šešis centus) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.