- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-658-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00657-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Reda Kurlavičienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios darbo inspektorės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarimo R. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucija 2021 m. kovo 17 d. R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, jog jis būdamas Fondo direktoriumi, leido J. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. dirbti (duomenys neskelbtini) (toliau –Fondas) gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, kintančiu darbo laiko režimu, nuo 8.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro dirbti nelegaliai, t. y., nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą. Tuo R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija R. S. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu R. S. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 000 Eur dydžio bauda, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi, minėtas nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. D. buvo pavaldi Fondui, yra gavusi ar vykdžiusi konkrečių nurodymų, susijusių su Fondo veikla, taip pat nesurinkta ir duomenų apie tai, kad Fondo direktorius R. S. ar jo įgaliotas asmuo su J. D. būtų taręsis dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo vietos, jos funkcijų, įdarbinimo bei atlyginimo. Vien tik liudytojos J. D. paaiškinimai bei liudytojų A. K. bei S. I. paaiškinimai, kurių dalis prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, negali būti pakankami pripažinti Fondo direktorių leidus J. D. dirbti nelegaliai, nesant jokių kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas pažymėjo, kad J. D. savo galimai kaip darbuotojo pažeistus interesus pradėjo ginti tik praėjus maždaug vienam mėnesiui nuo tariamo jos įdarbinimo, taip pat maždaug dviem savaitėms nuo tada, kai pati J. D. nurodė pageidavusi būti įdarbinta (nutraukė ankstesnius darbo santykius) su pretenzijomis į Fondo steigėją kreipėsi iš karto pasiruošusi pokalbį įrašinėti pašnekovui to nežinant, kas, nesant kitų nelegalų darbą patvirtinančių įrodymų bei esant tai paneigiančių įrodymų, teismui sukėlė abejonių dėl pačios liudytojos J. D. parodymų patikimumo.
Šalies argumentai
4. Institucijos atstovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – konstatuoti J. D. nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei paskirti R. S. administracinę nuobaudą numatytos sankcijos ribose.
4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes byloje pateikti neginčijami įrodymai, jog J. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. Fonde dirbo gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, dirbo kintančiu darbo laiko režimu, nuo 8.00 val. ryto iki 19.00 vakaro. Į darbą J. D. priėmė Fondo steigėja L. S.. Jai buvo pažadėtas 600 Eur darbo užmokestis. R. S. atliko darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas ir leido dirbti darbuotojai J. D. gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, ir taip siekė naudos.
4.2. Apeliantės teigimu, R. S. administracinio nusižengimo byloje yra įrodyti nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai, t. y. visiškai įrodyta ir nustatyta, jog J. D. pradėjo dirbti realiai, ji pradėjo dirbti gyvūnų prieglaudoje, gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, ji dirbo paklusdama nustatytai darbo tvarkai, ji dirbo Fonde. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų J. D., A. K., S. I. parodymai, kurie matė mėnesį laiko dirbančią J. D.. Taip pat įrodo „Messengers“ programėlės žinutės, fonde darytos fotonuotraukos; iš J. D. e-pašto siųstas CV (gyvenimo aprašymo) pdf. failas, nuomos sutartis; e-Taksi programėlės nuotraukos; VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad J. D. nepaklusimą darbo tvarkai įrodo, tai, kad ji nebuvo įtraukta į darbo grafikus, tačiau būtų buvę nepaprastai keista ir nesuprantama, jei Fondas galimai nelegaliai dirbantį asmenį būtų įtraukęs į darbo grafikus, nes 95 proc nelegalaus darbo bylų, darbdavys nelegaliai dirbančių asmenų sąmoningai neįtraukia į darbo grafikus. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. ne kartą nurodė, kad J. D. Fonde dirbo pagal jai nustatytą darbo grafiką. Teismas visiškai neįvertino ir liudytojų V. K., S. I., A. K. bei J. D. nurodytos aplinkybės, jog J. D. dirbo pirmoje pamainoje, nustatytu darbo grafiku.
4.3. Taip pat skunde nurodoma, jog viena tai, kad J. D. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. dirbo kitame darbe, nepaneigia fakto apie jos nelegalų darbą Fonde. J. D. davė išsamius parodymus tiek apie kitą darbovietę, tiek ir apie studijas. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl ne viso darbo laiko, kaip numatyta DK 40 straipsnyje. Liudytoja J. D. parodė, kad darbo pokalbyje susitarė, kad tą pačią savaitę ateis pasibandyti, pažiūrėti ar jai patinka ir ar jai tinka. Pirmą dieną sunkiais darbais neapkrovė, ji vedžiojo šunis, jai parodė kaip valomi gardai, kaip vyksta šėrimas konservais. Apie pietus ji jau žinojo, kad norėtų dirbti, kad jai patinka ir jei neklysta, tada nuėjo pas administratorę, pranešti, kad jai darbas tinka. Tiek liudytojas A. K., tiek liudytoja S. I., kurie laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. buvo Fondo darbuotojai posėdžio metu parodė, kad J. D. dirbo jų pamainoje ir į darbų atvykdavo apie 7.00 val. ryto, išvykdavo apie 7.00 val. vakaro. Kad J. D. į darbą atvykdavo apie 7.00 val. ryto, papildomai įrodo e-Taksi programėlės nuotraukos. Nors apylinkės teismas aiškinosi, ar tikrai „Messenger“ grupėje buvo vien tik Fondo darbuotojai, o gal „Messenger“ grupėje buvo ir Fondo savanorių, tačiau neanalizavo ir nevertino susirašinėjimų turinio. (duomenys neskelbtini) darbuotojų „Messenger“ grupės žinučių. Būtent susirašinėjimo tarp J. D. ir K. M. turinys patvirtina, kad fondo darbuotojai J. D. laikė Fondo darbuotoja, o ne savanore. Be to, susirašinėjimų turinys patvirtina, jog J. D. siekė pasikalbėti su Fondo steigėja L. S., tačiau arba darbuotojai neturėjo telefono numerio, arba L. S. prašymu, jos telefono numerio J. D., neduodavo.
4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. iš savo el. pašto dėžutės J. D. siuntė į el. paštą - (duomenys neskelbtini) savo CV ir pretendavo į gyvūnų prižiūrėtojos poziciją, o 2020 m. rugsėjo 25 d. į tą patį adresą siuntė nuomos sutartį. Kas įrodo, kad J. D. siekė įsidarbinti į gyvūnų prižiūrėtoja bei, kad iš jos buvo prašoma pateikti duomenis apie savo gyvenamąją vietą. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas taip pat neįsigilino ir į J. D. pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp jos ir Fondo steigėjos L. S.. Tiek šis įrašas, tiek ir kiti įrodymai rodo, jog J. D. statusas (nei darbuotojo, nei savanorio) Fondo steigėjai L. S. tiko ir ji galimai sąmoningai nesiekė nei darbo sutarties, nei savanorystės sutarties pasirašymo su J. D., sekant logiką, jeigu su asmeniu nepasirašoma darbo sutartis, asmuo automatiškai tampa savanoriu. Apeliantės nuomone, garso įraše, nėra nei vieno įrodymo, kur J. D. savo laisva valia ketinusi būti savanore arba būtų kitiems asmenims kalbėjusi apie save, kaip apie savanorę. Remiantis Savanoriškos veiklos įstatymu, savanoriška veikla yra savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Taip pat skunde pažymima, kad liudytojai - savanoriai G. B. ir E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad Fonde, atlieka savanorystės veiklą, abu liudininkai su Fondu yra pasirašę savanorystės sutartis, kai tuo tarpu J. D. ne tik kad nebuvo išreiškusi noro būti savanore, bet su J. D. nebuvo pasirašyta savanorystės sutartis, kai tuo tarpu su kitais savanoriais Fonde, savanorystės sutartys yra sudaromos.
4.5. Skunde nurodoma ir tai, kad remiantis suformuota teismų praktika pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje padaromas neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrolę. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to ką privalo padaryti. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotoju darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Nors byloje ir nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, tačiau tai nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt..
Atsiliepimas
5. R. S. atstovė advokatė Reda Kurlavičienė atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka R. S. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skunde iš esmės teigiama, jog apylinkės teismas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų S. I., A. K. bei J. D. parodymus, neteisingai vertino J. D. pateiktą garso įrašą darytą su L. S..
6. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų R. S. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo nutarime išdėstytais motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu išsamiai ir kruopščiai įvertino byloje esančių duomenų visumą. Pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
8. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
9. Apeliaciniame skunde Institucijos atstove nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyti visi administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, tai yra pilnai įrodyta ir nustatyta, jog J. D. pradėjo dirbti realiai - dirbo gyvūną prieglaudoje, gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, taip pat ji dirbo paklusdama nustatytai darbo tvarkai. Šiuos faktus įrodo - liudytojų parodymai, kurie matė mėnesį laiko dirbančią J. D., „Messengers“ programėlės žinutės, Fonde darytos foto nuotraukos, J. D. pateiktų elektroninių laiškų kopijos, iš kurių matyti, kaip ji siuntė savo gyvenimo aprašymą, nuomos sutartį, e-Taksi programėlės nuotraukos, VSDFV informacinės sistemos - užklausos rezultatai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Be to, tokie apeliacinio skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime argumentuotai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.
10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovė advokatė Reda Kurlavičienė nurodė, kad jos atstovaujamas asmuo nesutinka su jam inkriminuoto pažeidimo padarymu. Atstovės teigimu nėra paties nusižengimo sudėties ir nėra paties R. S. kaltės. Rašytinė sutartis su savanoriais sudaroma tik dviem išskirtiniais atvejais: kai abi pusės to prašo, arba kai yra kompensuojamos savanorio patirtos išlaidos. Nei vieno, nei kito atvejo byloje nustatyta nebuvo, todėl tokios savanorystės rašytinės sutartis nebuvo sudaryta. J. D. tiek teismo posėdžio metu, tiek institucijai pateikė paaiškinimus, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. ji pateikė raštu prašymą ją įdarbinti ir tą pačią dieną pradėjo dirbti, tačiau tokio prašymo nebuvimo faktą patvirtina J. D. ir L. S. pokalbio garso įrašas, kuris darytas slaptai 2020 m. spalio 5 d. ne L. S., o būtent J. D. iniciatyva. Iš jo stenogramos galima susidaryti vaizdą, kad L. S. apskritai pirmą kartą girdi, kad J. D. norėtų įsidarbinti fonde, ir antras dalykas, kas girdisi iš šio garso įrašo, – tai J. D. nepasitenkinimas: „Tai ką, aš atsavanoriavau visą mėnesį, išėjau iš darbo ir net nebūsiu įdarbinta?“ – tai yra esminis sakinys garso įraše, o L. S., paprasčiausiai atsakydama, sako: „tai taip, tu turėjai gi susitarti“. Garso įraše nėra net paminėtas darbo užmokestis. L. S. sako: „Tai ar tu tareisi su manim dėl darbo užmokesčio, tu net nesitarei, tu neatėjai pasišnekėti su manim“. Atstovė nurodė ir tai, kad institucija yra suformulavusi, jog darbo santykiai prasidėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. ir tęsėsi mėnesį laiko. Tačiau J. D., būdama prisiekusi, teismui liudijo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. objektyviai darbo sutartis negalėjo būti sudaryta, nes ji dirbo kitame darbe. Teismo posėdžio metu J. D. nurodė, kad ji žinojo, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. negalėjo būti įdarbinta, nes dirbo kitame darbe ir su tuo sutiko. Visi pokalbiai, apie kuriuos nurodė J. D. vyko iki 2020 m. rugsėjo 4 d., tačiau nėra jokių duomenų, kad tuomet, kai J. D. jau galėjo dirbti, galėjo sudaryti darbo sutartį, t. y. nuo rugsėjo 24 d., būtų kreipusi į R. S. ar į L. S., ar į V. K. ir paklaususi, kada galės įforminti darbo santykį. J. D. ir po 2020 m. rugsėjo 24 d. toliau tęsė tą santykį, kuris buvo nusistovėjęs nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Galbūt nesant galimybės ją įdarbinti 2020 m. rugsėjo 4 d., ji galimai tikėjosi, kad toks sprendimas bus priimtas vėliau, bet pati jokių aktyvių veiksmų po to, kai jau galėjo būti sudaryta darbo sutartis, t. y. po 2020 m. rugsėjo 23 d., ji neatliko, ir tai įrodo 2020 m. spalio 5 d. įrašytas pokalbis. Pati J. D. suvokia, kad dirbti ir gauti atlygį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. ji negalėjo, nes dirbo kitur, tokio darbuotojo fondui nereikėjo, todėl su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. O tai, kad ji pati ėjo savanoriauti į fondą, taip kaip ji įsivaizdavo, pirmadienius praleisdama, bandydama su kažkuo susikeisti ar kt., tik įrodo, kad nebuvo jokios prievartos, kad čia buvo savanorystė. Fonde savanoriavimo momentas prasideda nuo žodinio susitarimo, vieni asmenys ateina savanoriauti vienai dienai, bet yra ir nuolatiniai savanoriai, o ypatingai 2020 m. rugsėjį buvo toks metas visoje Lietuvoje, kai buvo ieškomos nelegalios šunų veisyklos, dėl ko poreikis savanorių ir padėjėjų tikrai buvo didelis. Savanorių ir darbuotojų veiklos pobūdžio esminių skirtumų nėra, labiausiai apibrėžta tik veterinarės funkcija, o tai, kas susiję su šunų gaudymu, maitinimu, išvedimu, gardų valymu, – šios savanorių ir darbuotojų funkcijos panašios, jos persipynusios. Fondas neneigia fakto, kad J. D. buvo pas juos, kad atliko funkcijas, bet nelegalaus darbo nebuvo, buvo savanorystės santykiai. Ir tai, kad buvo savanorystės santykiai, J. D. patvirtino, kadangi ji negalėjo dirbti pagal nustatytą darbo grafiką, nes pirmadieniais turėjo paskaitas, negalėjo dirbti pilną darbo dieną, nes dirbo kitame darbe. 2020 m. spalio 5 d. garso įraše yra akivaizdus pokalbis, kad L. S., kuri kaip surašyta institucijos protokole, J. D. priėmė į darbą, J. D. klausė ar ji kalbėjai su kuo nors dėl darbo užmokesčio. L. S. nežinojo kad yra daromas garso įrašas, savo nustebimo L. S. negalėjo suvaidinti. Asmuo savanoriavo, nepaklusdamas vidaus darbo tvarkai, neturėjo net administracijos asmenų kontaktinių duomenų. Sprendimas priimti į darbą asmenį, kuris savanoriavo, yra fondo, atstovaujamo R. S., prerogatyva. Vien todėl, kad J. D. išsiuntė prašymą priimti į darbą, jei toks prašymas ir buvo išsiųstas į bendrą paštą, o ne R. S. ar L. S., ar tai yra esminė aplinkybė, lemianti darbo sutarties sudarymo faktą. Taip pat atstovė nurodo, kad S. I., viena iš liudytojų, išskyrė du požymius, kurie skiria savanorį nuo darbuotojo: 1) priėmimas į „Messenger“ grupę, kas įrodo, kad ji dirbo, kad buvo darbo santykiai, o ne savanoriavo; ir 2) ji dirbo pamainomis, o savanoriai nedirba pamainomis. Tačiau tiek liudytojas A. K., tiek liudytoja S. I. negalėjo paaiškinti, kodėl „Messenger“ grupėje yra priimti ir kiti du asmenys – G. B. ir E. J., kurie abu buvo savanoriai nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir iki šiol yra savanoriai. Dėl to, J. D. buvimas „Messenger“ grupėje neįrodo, kad J. D. buvo Fondo darbuotoja. Nors institucijos atstovė nurodė, kad A. K. patvirtino, jog pokalbyje dėl darbo dalyvavo kartu su J. D., tačiau šio fakto nepatvirtino pati J. D., ji teismo posėdžio metu parodė, kad ji dalyvavo pokalbyje viena. R. S. su J. D. nieko konkrečiai nesitarė, pokalbyje nedalyvavo ir jokių klausimų jai neuždavinėjo, nieko jai nežadėjo. J. D. nebuvo nustatytos konkrečios buvimo fonde valandos, ji fonde lankydavosi savanorystės pagrindu, nesilaikydama nustatytos darbo tvarkos, kuri nustatyta darbuotojams, pati ateidavo ir padėdavo, daug tokių asmenų, kurie ateina ir padeda, nėra tokios rašytinės sutarties ar nurodymo, kad tu kaip savanoris turi ateiti kiekvieną dieną ar kas antrą dieną, nes ateini, kai turi laisvo laiko.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. A. nurodė, kad ji dirba gyvūnų gerovės prieglaudoje veterinarijos gydytoja. Pamena, kad būnant L. S. kabinete ir kaip kiekvieną dieną aptarinėjant gyvūnų sveikatą, į kabinetą atėjo J. D.. Ji norėjo išeiti iš kabineto, tačiau L. S. paprašė jos pasilikti, nes matė, kad J. D. buvo pakankamai suirzusi. Ji pasiliko kabinete, tiesiog sėdėjo ir klausė. L. S. ir J. D. pokalbis vyko 2020 m. rugsėjo gale, pokalbis nebuvo draugiškas, J. D. reiškė nepasitenkinimą, turėjo priekaištų, pokalbio pabaigoje J. D. pradėjo grasinti teismais. Pokalbio metu temos apie J. D. įdarbinimą nebuvo. Ji daugiau jokiuose pokalbiuose su J. D. ir L. S. nedalyvavo, ji yra veterinarijos gydytoja ir neaptarinėja klausimų, susijusių su darbo santykiais. 2020 m. rugsėjo pradžioje pokalbyje dėl J. D. priėmimo į darbą tikrai nedalyvavo, tokiuose pokalbiuose ji neturėtų dalyvauti. Jos nuomone, J. D. gyvūnų prieglaudoje buvo kaip savanorė, kaip pagalbinė darbuotoja. Ji, kaip veterinarė, prieglaudoje dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val., kiekvieną dieną vizituoja gyvūnus, dalina jiems vaistus, todėl matytų, kad žmogus ateina dirbti nuosekliai kiekvieną dieną, tačiau J. D. atveju taip nebuvo. Prieglaudoje darbuotojai dirba dviem pamainomis nuo 8 val. iki 19 val., pasiskirstydami – vieną savaitę tik trečiadieniais ir ketvirtadieniais, kitą savaitę – visomis dienomis, išskyrus trečiadienį ir ketvirtadienį. Ji matydavo J. D., tačiau J. D. tai būdavo prieglaudoje, tai nebūdavo. Darbuotojai į darbą ateina ryte. Jei žmogus ateina kartais 12 val., kartais ryte, kartais po pietų arba išvis neateina, tai galima spręsti, kad jis savanoris. „Messenger“ grupė sukurta tam, kad būtų perduodama jai aktuali informacija. Šioje grupėje gali būti ne tik darbuotojai. Joje dalyvauja visi, kurie pas juos atvyksta. Jei asmuo yra įtrauktas į šią grupę, tai identifikuoti jį kaip darbuotoją nebūtų galima. Ar šioje grupėje yra darbuotojas, ar savanoris, jai visiškai nesvarbu, jie visi turi vienodą teisę pranešti jai informaciją apie gyvūnus. Savanoriai neturėjo pareigos „Messenger“ programėle jai pranešti apie gyvūnus, tai buvo jos žmogiškas prašymas ją informuoti, bet ne tik programėle, o ir tiesiogiai pasakyti žodžiu. J. D. nėra klaususi apie jos statusą prieglaudoje, su J. D. yra bendravusi tik gyvūnų klausimais. Tuo metu, kai buvo J. D., administratore buvo V. K.. Prieglaudoje yra daug savanorių. Savanoriai padeda gyvūnus maitinti, vedžioti, gardus valyti. Vieni savanoriai prieglaudoje praleidžia gal valandą, kiti ateina dviem valandoms – labai įvairiai, pagal galimybes. Savanoriai prieglaudoje dažniausiai nepietauja, bent ji to nematė. Jos pietų pertrauka dažniausiai sutampa su darbuotojų pietų pertrauka, todėl ji ir matydavo darbuotojus, bet virtuvėle visi galėdavo naudotis, užkandžiauti, atsigerti vandens. Į prieglaudą paprastai nepateksi, atvykę paskambina į vartus, jų paklausiama kokiu tikslu atvyko, kas gali, tas ir įleidžia. Apie tokį atvejį, kad J. D. kažkas būtų išvarę, negirdėjo.
12. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad ji vienu metu dirbo gyvūnų prieglaudoje, kurioje kaip savanorė, tiksliai nežino kaip ją pavadinti, dirbo J. D.. J. D. jokių dokumentų jai nesiuntė, atėjo su tikslu įsidarbinti, pabandyti, nes darbuotojai nėra iškart įdarbinami, kadangi darbas fiziškai sudėtingas, komandinis, reik pažiūrėti, ar žmogus susidirba, ar gali išdirbti, ar jam patinka. Su J. D. buvo kalbėta apie prašymo, asmens tapatybės kortelės, banko sąskaitos pateikimą tuo atveju, jei ji bus įdarbinta. Jokio prašymo iš J. D. ji negavo, ji tik vadovo nurodymu galėdavo įdarbinti darbuotoją. Ji tik paruošia sutartis, bet nieko nesprendžia. J. D. atveju jokios sutartys ruošiamos nebuvo. J. D. savanoriškai viską darydavo. Buvo situacijos, kuomet vidury nakties į „(duomenys neskelbtini)“ prieglaudą buvo vežami šunys. J. D. tada niekas neprašė atvažiuoti padėti, ji savo noru važiavo, niekas jai neskambino. Tuo metu pas juos dirbo J. D. draugas, todėl ji buvo su juo kartu, savo noru. Paklausus J. D., ką ji čia daro, nes nėra įdarbinta, ši atsakė, kad „padėti reikia“, o tai, jos nuomone, yra savanoriška veikla. J. D. atėjo į prieglaudą tikėdamasi, kad bus įdarbinta, tačiau tuo metu dirbo kitur. Nuo kada J. D. norėjo būti įdarbinta kalbos nebuvo. Nuo to laiko, kai J. D. buvo atėjusi pirmą kartą dėl galimybės įsidarbinti, būdavo prieglaudoje darbo grafiku, bet to negalima įvardinti darbu, nes tai buvo ir bandomasis laikotarpis. Buvo klausimas, ar J. D. tam darbui tinka, ar į kolektyvą įsiterps, bet J. D. atėjo į prieglaudą, turėdama tikslą įsidarbinti. Ji kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ vadove, klausė, ar J. D. tinkama darbui, ar galima ją įdarbinti, kodėl ji neįdarbinama, nes vis ateina į prieglaudą. Tačiau tuo metu buvo labai daug darbo dėl istorijos su Širvintų šunimis, dirbdavo iki išnaktų, tai atsakymo iš vadovės negavo. Jai nebuvo pasakyta, kokiu pagrindu J. D. bus gyvūnų prieglaudoje, ji tik kreipėsi į vadovę, ar ruošti sutartį, ar ne, daugiau apie tai nieko nežino. Ar iš J. D. priėmė prašymą įdarbinti ar savanoriauti, neprisimena. J. D. tuo metu ir studijavo, tai nevisą laiką būdavo. J. D. į darbo grafiką kaip darbuotoja nebuvo įtraukta. Ji J. D. matydavo atėjusią ir klausdavo, ar ji čia dirba, ar dirbs, sakydavo jai, kad eitų pas vadovę ir susitvarkytų dokumentus, bet J. D. vis atsakydavo „tai vėliau“ ir nenueidavo pas vadovę susitvarkyti darbo reikalų. J. D. tikėjosi būti įdarbinta, tačiau negalima remtis vien tikėjimu, reikia patiems savimi pasirūpinti. Darbus J. D. tikrai atlikinėjo, ateidavo savanoriškai. Vadovei pačiai buvo neaišku, kodėl ir kada J. D. ateidavo, kiek būdavo prieglaudoje. Ji skirstydavo darbo grafikus, tačiau J. D. niekada nėra sakiusi kada ateiti. Jei J. D. neateidavo, ji jai neskambindavo, neklausdavo, ar ateis, nes ji neturėjo su J. D. sudarytos darbo sutarties. Vadovė neprašydavo susisiekti, paklausti, kodėl J. D. nėra. Vieną kartą J. D. jai paskambino ir pasakė, kad ateis vėliau, ji J. D. atsakė, kad darbo sutartis su ja nesudaryta, todėl neprivalo ateiti laiku, jos grafike nėra. Darbuotojai ir savanoriai prieglaudoje atlieka tuos pačius darbus, patys pasiskirsto kokius. Iš šono neatskirtum, ar darbus atlieka darbuotojas, ar savanoris, tik darbus jie atlieka nevienodą laiko tarpą. Savanoriai išbūna tiek, kiek gali tuo metu išbūti. Ji neturi galimybės įvardinti tiksliai, kiek laiko išbūna savanoriai, jai rūpi sužiūrėti tuos žmones, kurie yra įdarbinti, turi sudarytą darbo sutartį. Jai žinomas faktas, kad tarp L. S. ir J. D. įvyko konfliktas, kuomet J. D. atėjo kalbėti dėl darbo sutarties, šnekėjo nekorektiškai, todėl gavosi konfliktas, susipyko, tada J. D. buvo pasakyta, kad išeitų. Iki tol tarp L. S. ir J. D. buvo mažai kontaktų. Būdavo keista, kad J. D. gali sakyti, kad ji dirba, jei net neidavo pas vadovę pasišnekėti, ar ji darbui tinkama, ar ne, ar bus įdarbinta. L. S. į darbą atvažiuodavo kiekvieną dieną, labiau į dienos antrą pusę, taip pat ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Prieglaudoje dirbo J. D. draugas, vardu A., pavardės neatsimena. J. D. būdavo tik toje pamainoje, kurioje būdavo jos draugas A., jie kartu atvažiuodavo, kartu būdavo. A. buvo šunų gaudytojas. Keista būdavo tai, kad tuomet, kai A. naktinio budėjimo metu išvažiuodavo pasiimti šunų ar kitų gyvūnų, J. D. irgi ryte atvažiuodavo į prieglaudą ir pabrėždavo jai, kad važiavo kartu su A.. Buvo tikrai daug atvejų, kad po darbo valandų J. D. tikrai nereikėdavo važiuoti, bet ji važiuodavo savo noru su savo draugu. J. D. draugas pirmas atėjo į gyvūnų prieglaudą, o J. D., matyt, patiko gal darbo principas ir ji norėjo būti prieglaudoje įdarbinta. Patekimas į prieglaudos teritoriją kontroliuojamas, teritorija uždara, ji ir ūkvedys turėjo pultelį. Paskambindavo vairuotojas ir jį įleisdavo. J. D. į teritoriją įleisdavo. Prieglaudoje pietauja kaip kas nori, t. y. ne tik darbuotojai arba tik savanoriai, daug kartų ji pietaudavo su savanoriais. Savanoriams leidžiama įeiti į virtuvėlę pasišildyti maistą, ir kitur, gal tik neleidžiama įeiti į vadovės kabinetą. J. D. darbo grafike nebuvo, ji neturėjo konkrečių darbo valandų. Tikrai buvo keista, kad J. D. taip dažnai lankydavosi prieglaudoje, tikėjosi būti įdarbinta. Pati J. D. sakė, kad negalės iki 2020 m. rugsėjo 22 d. įsidarbinti, nes dirba kitur.
13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. nurodė, kad J. D. pažįsta labai mažai, iš matymo, su ja buvo epizodinis, dalykinis santykis. Ji buvo jo buvusio kolegos A. draugė. Jis, išeidamas iš darbo gyvūnų gerovės prieglaudoje, apmokino J. D. vaikiną A.. Prasidėjus šunų konfiskavimo reikalams, jis su A. važiavo į Š., J. D. paskambino A., paklausė, ar reikia pagalbos, jie sutiko, pasakė, kad atvažiuotų, ir nuo to laiko J. D. tai atvažiuodavo į prieglaudą, tai išvažiuodavo, ji nedirbo pilnos darbo dienos. Darbuotojas negali dirbti be sutarties. A. buvo darbuotojas, jis su juo nebuvo vienoje pamainoje, jis A. tik apmokino ir važiavo kartu į Š. dėl šunų konfiskavimo, dar matė A. prieglaudoje. Nei su A., nei su J. D. nėra kalbėję apie tai, ar ji čia dirba, ar savanoriauja, su jais didesnio kontakto neturėjo. Jis baigęs 12 klasių, pasiėmė laisvus metus prieš studijas ir įsidarbino gyvūnų gerovės prieglaudoje, buvo darbuotoju čia metus laiko. Tikslios datos iki kada buvo darbuotojas negali pasakyti, bet galėjo būti, kad darbuotoju buvo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Kai išėjo iš darbo, prasidėjo šunų konfiskavimo reikalai, tada jis jau buvo kaip savanoris, galėjo būti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jis jau buvo savanoris, t. y. jis pirmiau prieglaudoje buvo darbuotojas, po to savanoris, nes pradėjo mokytis. Dabar lankosi prieglaudoje, yra savanoris. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būdamas savanoriu, jis nebuvo paskirtas į kažkokią pamainą, bet prieglaudoje lankydavosi, nes vyko šunų konfiskavimas, jis atvažiuodavo aplankyti gyvūnų, nes juos pats traukė iš pragaro, o tai asmeniškai keičia viską. Iš esmės prieglaudoje darbuotojo ir savanorio darbas nesiskiria. Jei ateini į prieglaudą padirbėti, padėti gyvūnams, tai darai tai, kas tavo jėgoms. Darbuotojo ir savanorio darbo principas nesikeičia, tik skiriasi laikas, nes darbuotojas turi savo pamainas ir dirba tada, kada jam priklauso, savanoris ateina kada nori ir iš esmės daro tą patį. Jis yra pasirašęs savanorystės sutartį. Ar yra pasirašytos savanorystės sutartys su kitais savanoriais, nežino. Savanorystės sutartį pasirašė vėliau, t. y. ne iškart pradėjęs savanoriauti. Atėjus savanoriauti prie gyvūnų, nėra įstatymiškai privaloma pasirašyti sutartį. Sutartis buvo pasirašyta jo iniciatyva, buvo abipusis susitarimas, nes jis kurį laiką buvo kaip įgaliotas prieglaudos asmuo, dalyvavo šunų konfiskacijoje kaip savanoris ir kaip įgaliotas prieglaudos asmuo. Su vadove pokalbio, kad ateitų pasirašyti savanorystės sutartį, nebuvo. Kaip vyko sutarties pasirašymas, kas pasirašė sutartyje, neatsimena. Jam, kaip savanoriui, nėra atlyginamos atvykimo išlaidos. Jis dėl to nesitarė, nes lankosi gyvūnų prieglaudoje savo noru, jam patinka gyvūnai, jaučiasi laimingesnis, kai daro kažkokį gerą darbą ir jam nereikia už tai mokesčio. Sukurtoje „Messenger“ grupėje yra ne tik darbuotojai, toje grupėje yra žmonės, kurie dažnai ateina į prieglaudą. Tai nėra kokie nors slapti susirašinėjimai, ten talpinama informacija apie gyvūnus, pvz., apie jų maistą. Jis buvo ir iki šiol yra toje grupėje. J. D. fonde pasirodė savo iniciatyva ir pradėjo atlikinėti darbus, tiesiog pati paskambino A., ir paklausė ar reikia pagalbos. Tuo metu kai jis apmokino A., jis pats buvo darbuotojas. Jis neteigia, kad J. D. prieglaudoje buvo nuolat. J. D. pasirodydavo kartais kaip savanoris, kuris atvažiuoja, padeda ir išvažiuoja, tarkim atvažiuoja 12 val., išvažiuoja 15 val. Kiek kartų matė J. D. prieglaudoje negali pasakyti, nes jau praėjo metai laiko. Tai, kad J. D. buvo savanorė rodo tai, kad su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Darbuotojai nuo tos datos, kai pradeda dirbti pamainoje, iškart pasirašo sutartis.
14. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. J. nurodė, kad J. D. norėjo įsidarbinti, bet tai buvo tik jos toks noras, su vadove J. D. apie tai nešnekėjo. Tai buvo 2020 m. rugsėjo mėnesį, ji pati tuo metu dar savanoriavo. Su J. D. ryšių nepalaikydavo, J. D. visą laiką buvo su Sandra ir savo vaikinu A.. A. buvo jos pamainoje, jis buvo įdarbintas ir būdavo kaip darbuotojas pilną pamainą. Kai A. įsidarbino, J. D. prieglaudoje iškart nebuvo, ji tik paskui pradėjo ten lankytis. A. ją atsivedė, jie visada būdavo kartu. J. D. kartais ateidavo, kartais ne, įvairiai, tiesiog ateidavo, kada pati norėdavo, ateidavo savo noru, kaip savanorė. J. D. atvykusią į prieglaudą matė neilgai, gal 2-3 savaites, tiksliai nepamena. A. būdavo visą laiką, po to išėjo iš darbo, nerodė noro darbui, pasiprašė ir išėjo. Nuo to karto, kai A. buvo atleistas iš darbo, ji tikrai nebematė ir J. D.. Apie tai, kad su vadovais buvo kalbėta apie J. D. įdarbinimą, jai nėra žinoma. Ji buvo pasirašiusi savanorystės sutartį su įstaiga, savanorystės sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio mėnesį nuo pirmos savanorystės dienos, o dabar neseniai įsidarbino. Jai pasiūlė įsidarbinti, nes gerai dirba, ji sutiko. Sukurtoje „Messenger“ grupėje ji yra, joje buvo ir tuomet, kai buvo savanorė 2020 m. Šioje grupėje dalinamasi visiems bendra informacija apie darbą – šunų šėrimą ir pan. Toje grupėje yra ne tik darbuotojai, joje yra ir savanoriai. Tie žmonės, kurie prieglaudoje jau nebedirba, nesavanoriauja, nepalaiko jokių ryšių nei su vadove, nei su prieglauda, tiesiog pašalinami iš „Messenger“ grupės. Ji pati savanoriavo apie metus, gal mažiau. Jokio neoficialaus atlyginimo jai nemokėdavo. Jau nebesavanoriaujantis žmogus, susitaręs su vadove, gali atvykti į prieglaudą aplankyti gyvūnus ir pan. Žiūrint iš šono, pagal darbų pobūdį darbuotojas ir savanoris nesiskiria, tik darbuotojai prieglaudoje būna konkrečiomis darbo valandomis, o savanoriai kada nori, tada ateina – toks esminis skirtumas tarp darbuotojo ir savanorio.
15. Taip pat priimant skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir pirmą kartą administracinę nusižengimo bylą nagrinėjant teisme apklaustų liudytojų A. K., S. I., J. D., L. S. parodymais. Proceso dalyviams sutikus jie buvo perskaityti. Liudytojas A. K. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-893-358/2021 nurodė, kad jis su J. D. susipažino darbe. Kai jis kreipėsi į Fondą dėl įdarbinimo, kreipėsi ir J. D.. Prie bendro stalo jie pasirašinėjo popierius – prašymus priimti į darbą. Pasirašė ir toliau dirbo savo darbus kaip šunų gaudytojas, o J. D. dirbo kaip šunų prižiūrėtoja. Dirbti pradėjo 2020 m., berods vasarą. J. D. kalbėjo apie įsidarbinimą, parašė prašymą. Kartu su prašymu ji teikė asmens tapatybės kortelę, nurodė savo kontaktinius duomenis. Prašymus priėmė Viktorija, kuri tuo metu buvo administratorė, sakė, kad prašymą perduos direktorei. Apie įdarbinimo galimybes taip pat kalbėjo su ta pačia administratore, ji viską ir aprodė. J. D. kartu nebuvo, su ja išsiskyrė tuomet, kai baigė pasirašinėti dokumentus. Darbo laikas buvo nuo septynių ryto iki septynių vakaro. Dirbo tokiu grafiku, kad kelias dienas iš eilės dirba ir kelias nedirba, buvo dvi pamainos, iš kurių vienoje dirbo kartu su J. D.. Jis ten dirbo neilgai, apie vieną mėnesį, tada jo paprašė, kad jis išeitų iš darbo, kadangi dar buvo bandomasis laikotarpis, tačiau atlygį gavo. Darbuotojai nuo savanorių skirdavosi tuo, kad darbuotojai dirbdavo tam tikromis valandomis, o savanoriai ateidavo kada nori ir dirbdavo kiek nori. Mano, kad J. D. dirbo, kadangi išeidavo iš darbo kartu su kitais darbuotojais. Kiek pamena, J. D. būdavo prieglaudoje kartu su juo 90 procentų laiko. Į „Messenger“ grupę savanoriai nebūdavo priimami, ten būdavo tik darbuotojai, o J. D. toje grupėje buvo. G. B. gal dabar ir yra savanoris, tačiau anksčiau tikrai dirbo, jam sakė, kad gaudavo atlyginimą.
16. Liudytoja S. I. nurodė, kad ji dirbo kartu su J. D., su ja susipažino prieglaudoje. Ji turėjo pažįstamą, kuriam pasiūlė įsidarbinti prieglaudoje, tačiau jis nenorėjo ir pasiūlė įsidarbinti A. K., su kuriuo ji taip pat susipažino darbe. A. buvo gyvūnų gaudytojas, dar lyg turėjo ir naktinio darbo, o J. D. nebuvo nei prie savanorių, nei prie praktikantų ir dirbo su jų pamaina, buvo pridėta prie „Messenger“ grupės, kur buvo tik darbuotojai. Savanoriai dažniausiai būdavo šeimos su vaikais, kurie vedžiodavo gyvūnus. J. D. buvo laikoma kaip darbuotoja, dirbo maždaug apie vieną mėnesį. Žino, kad po mėnesio klausė direktorės kodėl nėra algos. Ji pati darbo sutartį buvo pasirašiusi, grafikas buvo slenkantis. Darbuotojai nuo savanorių skyrėsi tuo, kad savanoriai dažniausiai būdavo šeimos ar draugų grupelės, o tiek savanoriai, tiek praktikantai turi būti prižiūrimi darbuotojų, o J. D. juos ir vedžiodavo, ir aprodydavo. Savanoriai keisdavosi, darbuotojai juos mažai pažinojo. Per pandemiją savanorių nepriimdavo į patalpas, jiems tiesiog atvesdavo šunis pavedžioti. Šunų gaudytojai prieglaudoje būna tol, kol išvažiuoja gaudyti gyvūnų. „Messenger“ grupėje jokių savanorių ir praktikantų nebuvo, tik darbuotojai.
17. Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. D. nurodė, kad ji nelegaliai dirbo gyvūnų prieglaudoje ir kada viskas baigėsi užpildė skundą darbo inspekcijai. Rugsėjo pradžioje ji turėjo darbą, tačiau iš pažįstamų sužinojo, kad prieglauda ieško darbuotojų. El. paštu nusiuntė savo gyvenimo aprašymą, tada jai paskambino administratorė, pakvietė į darbo pokalbį, o darbo pokalbyje susitarė dieną kada ateis pasibandyti. Į darbo pokalbį atvyko viena, o kabinete buvo L. S. ir veterinarė J. A.. Jai buvo papasakota apie darbą, ji papasakojo apie save. Darbo funkcijas jai Loreta sakė paaiškins tuomet, kai ateis pasibandyti, tačiau šiek tiek papasakojo. Darbo grafiką žinojo, jis ją tenkino, berods keturias dienas dirbdavo ir keturios būdavo laisvos, nes jos toks pats grafikas buvo ir kitam darbe. Pirmas dvi savaites jai šis darbas dubliavosi su kitu darbu picerijoje. Ji pirmadieniais turėjo paskaitą universitete, į kurią jai reikėjo nueiti, todėl ji kai kuriais pirmadieniais dirbti negalėjo. Darbo pokalbyje susitarė, kad tą pačią savaitę ateis pasibandyti, pažiūrėti ar jai patinka ir ar ji tinka. Pirmą dieną sunkiais darbais neapkrovė, ji vedžiojo šunis, jai parodė kaip valomi gardai, kaip vyksta šėrimas konservais. Apie pietus ji jau žinojo, kad norėtų dirbti, kad jai patinka ir, jei neklysta, tada ir ėjo pasirašyti pas administratorę, pranešti, jog darbas tinka. Prašymą priimti į darbą parašė tą pačią dieną, jį priėmė administratorė Viktorija. Prie prašymo pridėjo asmens tapatybės kortelės kopiją, taip pat nurodė savo banko sąskaitą. Susitarė, kad pradės darbą nuo pirmadienio. Pirmadienį jai pasakė, kad įdarbinti jos oficialiai negali, kadangi ji dar dirba picerijoje. Prieglaudoje ji dirbo maždaug mėnesį laiko, nuo rugsėjo pradžios iki spalio pradžios. Dėl atlyginimo buvo kalbėję, tačiau jo negavo. Apie savanorystę jie niekada nebuvo kalbėję, dėl savanorystės ji nebūtų išėjusi iš savo ankstesnio darbo. Ji buvo raginama išeiti iš buvusios darbovietės, kad galėtų būti įdarbinta naujoje, tačiau galiausiai liko be jokio darbo. Banko sąskaitos numerį ji nurodė pateikdama prašymą įdarbinti. Į „Messenger“ grupę, jei neklysta, priėmė nuo to pirmadienio, kai pradėjo dirbti, kadangi ji jau buvo laikoma bendradarbe. Toje grupėje buvo tariamasi dėl darbų pasiskirstymo, vyko apsitarimai dėl pietų, buvo šiek tiek aptarinėjami klausimai, susiję su gyvūnais. Darbo dieną pradėdavo nuo 7-8 val. ryto. Paskutinėmis darbo dienomis važinėjo į darbą su taksi, nors jai buvo žadėta, kad suderins važiavimą su kitu darbuotoju. Pietų laikas priklausydavo nuo darbų ir jų pasiskirstymo, visada pietaudavo virtuvėlėje. Ji sutiko būti įdarbinta nuo rugsėjo 22 d., kadangi iki tol dirbo kitoje darbovietėje. L. S. kontaktų neturėjo.
18. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoja L. S. nurodė, kad J. D. skundėsi, jog nėra įdarbinta, nors kalbos apie įdarbinimą nebuvo. Mano, kad J. D. atėjo provokaciniu tikslu, įžūliai, viskuo nepatenkinta. J. D. iki tol matydavo vaikštančią prieglaudos koridoriuose. Ką ji darydavo nematė, matydavo ją tik praeinančią ar sėdinčią ant sofos. Pašaliniai žmonės į prieglaudą nepatenka – yra skambutis ir tik paskambinus žmonės yra įleidžiami. Mano, kad J. D. patekdavo į patalpas nurodžiusi, jog nori padėti. Įleisti žmones gali bet kas, kas išgirsta skambutį, ar tai būtų administratorė, ar kiti darbuotojai, tačiau ne savanoriai. Manė, kad J. D. yra savanorė, bet ji savanoriavo neilgai. Jeigu asmuo nori įsidarbinti, pokalbyje jis dalyvauja tik su direktoriumi. Ji yra Fondo steigėja, įdarbinimo procese nedalyvauja. Savanoriai būna paprašo pavedžioti gyvūnus, kartais būną nusiteikę kažką daugiau padaryti, tuomet jam paskiriamas kažkoks darbas. Savanorių grafiko nėra, jie ateina kada gali. Savanoriai užpildo savanorių lapus, jie yra pas direktorių. Su J. D. ji kalbėjo tik vieną kartą, bet apie įdarbinimą niekada kalbėta nebuvo. 2020 m. rugsėjis buvo labai įtemptas, kuomet iš daugintojų buvo konfiskuota daug blogai prižiūrimų gyvūnų. Pas juos iš daugyklų atkeliavo 35 konfiskuoti šunys, reikėjo daug savanorių, buvo daug žmonių. Prieglaudoje ji lankosi kasdien ar kas antrą dieną. J. D. niekuomet neprašydavo su ja pasikalbėti, ji tiesiog praeidavo koridoriuje ir viskas. J. D. draugai buvo A. ir Sandra, pavardžių nežino. Jai nėra žinoma apie tai, ar J. D. buvo pateikusi prašymą įsidarbinti.
19. Byloje nekyla ginčas, kad J. D. lankėsi Fonde ir atliko tam tikrus gyvūnų priežiūros darbus nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d., tačiau šių duomenų nepakanka konstatuoti nelegalaus darbo fakto. Taip pat byloje nustatyta, kad Fonde tarp darbuotojų ir savanorių atliekamų funkcijų jokių esminių skirtumų nebuvo, o darbuotoją nuo savanorio skiria tik tai, kad darbuotojai atvyksta į darbą ir iš jo išvyksta nustatytu laiku, dirba pamainomis, gauna darbo užmokestį, o savanoriai atvyksta jiems patogiu metu, nėra kontroliuojami ir darbo užmokesčio negauna. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog tarp J. D. ir Fondo nebuvo sudaryta savanorystės sutartis, nes tokios sutarties pasirašymas nėra privalomas. Priešingai nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme išsamiai įvertinęs tiek teisme apklaustų liudytojų parodymus, tiek ir byloje esančius rašytinius duomenis, pagrįstai sprendė, jog byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. D. buvo pavaldi Fondui, yra gavusi ar vykdžiusi konkrečius nurodymus, susijusius su Fondo veikla, taip pat nesurinkta ir duomenų apie tai, kad Fondo direktorius R. S. ar jo įgaliotas asmuo su J. D. būtų taręsis dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo vietos, jos funkcijų, įdarbinimo bei atlyginimo. Nors Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, jog nelegalaus darbo faktą patvirtina ne tik J. D. paaiškinimai, tačiau ir liudytojų A. K., S. I. parodymai bei rašytiniai duomenys – J. D. siųsti elektroniniai laiškai su savo gyvenimo aprašymu, nuomos sutartimi, susirašinėjimai „Messenger“ programėle, J. D. pateiktas įrašas su jos ir L. S. pokalbiu, tačiau skunde pateiktame vertinime neatsispindi visi bylos duomenys, neatsižvelgta į liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, liudytojų tarpusavio santykius.
20. Nors administracinio nusižengimo protokole ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. D. protokole nurodytu laikotarpiu Fonde dirbo gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, kintančius laiko režimu, nuo 08.00val. iki 19.00 val., tai yra pirmoje pamainoje, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina minėtų aplinkybių ir neleidžia daryti išvados, jog J. D. lankydamasis Fonde pakluso jame nustatytai darbo tvarkai. Tai patvirtina ne tik tai, jog J. D. nebuvo įtraukta į darbuotojų darbo grafikus, tačiau ir tai, jog realiai ji net negalėjo tokiai tvarkai paklusti. Kadangi J. D. ne tik studijavo universitete, bet ir iki 2020 m. rugsėjo 22 d. dirbo kitame darbe. Tai, kad J. D. nesilaikė Fonde nustatyto darbo režimo, patvirtina ne tik iš dalies pačios J. D. paaiškinimai, kad pirmadieniais ji vykdavo į paskaitas, liudytojos V. K. parodymai, tačiau ir liudytojų G. B. ir E. J. parodymai apie tai, jog J. D. į Fondą tai ateidavo, tai neateidavo, ji nedirbo pilnos darbo dienos. Skunde akcentuojama, jog J. D. Fonde dirbo pirmoje pamainoje, tačiau Institucija darydama tokią išvadą, neatsižvelgė į J. D. ir A. K. artimą draugystę, kad J. D. lankydavosi Fonde tuo metu, kai dirbo jos draugas. Taip pat nepagrįstai skunde nurodoma tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad darbdavys ir darbuotojas gali sulygti dėl ne viso darbo laiko, nes tokių aplinkybių nenurodė net pati J. D.. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, jog J. D. buvimą Fondo darbuotoja patvirtina susirašinėjimai „Messenger“ programėlėje, kad tik Fondo darbuotojai buvo įtraukti į susirašinėjimo grupę. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir šias aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog šių duomenų nepakanka konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių buvimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog į šią grupę buvo priimami tik Fondo darbuotojai. Tai, kad šioje susirašinėjimo grupėje buvo ne tik darbuotojai, bet ir savanoriai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojai G. B., E. J. bei J. A., todėl galima daryti išvadą, kad asmens buvimas šioje grupėje nepatvirtina asmens statuso (darbuotojo/savanorio) Fonde.
21. Taip pat aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. D. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu R. S., ar kitu atsakingu Fondo darbuotoju būtų susitarusi dėl į darbinimo. Nors byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad J. D. Fondui siuntė savo gyvenimo aprašymą, vėliau teikė nuomos sutartį, kas rodo, jog ji siekė įsidarbinti Fonde, tačiau tai savaime nepatvirtintų darbo santykių atsiradimo, kadangi tokie veiksmai parodo ne faktinį darbo santykių atsiradimą, o tik siekį ateityje tokiems santykiams atsirasti. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir skunde pateikta pokalbio tarp J. D. ir L. S. stenograma. Nors J. D. duodama parodymus teisme nurodė, jog dėl įdarbinimo kalbėjo su L. S., kai tuo metu kabinete buvo ir J. A.. Tačiau tokių J. D. parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teisme apklaustos liudytojos L. S. ir J. A. paneigė tokius J. D. parodymus. Liudytoja J. A. nurodė, kad dalyvavo pokalbyje tik tuomet, kai J. D. darė pokalbio su L. S. garso įrašą. Nors liudytojas A. K. nurodė, jog kai jis darbinosi į Fondą, tą pačią dieną buvo įdarbinta ir J. D., nes jie buvo vienoje patalpoje. Tačiau pažymima, kad tokių aplinkybių nenurodė pati J. D.. Apklausta liudytoja J. D. teigė, kad pokalbyje dalyvavo L. S. ir J. A.. Aukštesniojo teismo vertinimo, nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai bylos duomenys nepatvirtina, kad būtų buvęs dar vienas pokalbis, kuriame būtų dalyvavusios J. D., L. S. ir J. A.. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad J. D. nei karto nenurodė dėl kokio darbo užmokesčio buvo sulygta, tiesiog lakoniškai nurodydama, jog darbo užmokesčio ji negavo, nors jos teigimu apie jį buvo kalbėta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog garso įrašas patvirtina, jog L. S., net ir nežinodama apie daromą garso įrašą, J. D. nurodė, jog nors anksčiau su ja nebuvo pokalbio apie savanorystę, tačiau taip pat nebuvo jokio pokalbio nei apie įdarbinimą, nei apie darbo užmokestį, į ką J. D. atsakė, jog buvo pateikusi duomenis dėl įdarbinimo. Be to, įraše užfiksuota ir tai, kad po J. D. klausimo - „tai jūs norit pasakyti dabar, kad aš visą mėnesį atsavanoriavau, išėjau iš darbo, kad mane galėtų įdarbinti, ir dabar jūs nusprendėt, kad manęs nedarbinsit?“, L. S. atsakė, kad su ja apie tai (įdarbinimą) niekada nekalbėjo. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad L. S. nurodžius, jog pokalbio dėl įdarbinimo nebuvo, J. D. neprieštaravo šiam faktui, ir tik nurodė, jog viską buvo pateikusi įdarbinimui. Aukštesniojo teismo vertinimu iš minėto įrašo negalima daryti išvados, kas R. S. ar kitas jo įgaliotas asmuo su J. D. būtų taręsis ar susitaręs dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, konkretaus darbo užmokesčio, darbo pradžios. Pagrįstai skunde nurodoma, kad J. D. siekė būti įdarbinta Fonde, tačiau vien tik dėl J. D. siekio ir noro įsidarbinti Fonde, negalima daryti kategoriškos išvados, kad tarp jos ir Fondo administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu buvo susiklostę darbo santykiais.
22. Aukštesnės instancijos nuomone, Institucija nepateikė neabejotinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad R. S. būdamas Fondo direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. leido dirbti J. D. gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeisdamas DK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant tai, apylinkės teismo nutarime pagrįstai nurodyta, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas ir patikrinęs apylinkės teismo įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.
23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
24. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties R. S. veikoje nėra, dėl to Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukė pagrįstai. Taigi skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.