- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-03
- Bylos Nr.
- I-2297-484/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- O. F., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. F.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl statinio statybos sustabdymo akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. F., O. F.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 10 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (101)-11.11-84. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. nurodymu Nr. A6-3936(5.9-SEN-17) nurodymu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio išduotu leidimu avariniams kasinėjimams Nr. K-740 bei leidimo pratęsimu Nr. K-761, vykdė tvoros sutvarkymo avarinius darbus privačioje valdoje (duomenys neskelbiami), Vilniuje. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausieji specialistai nepagrįstai surašė statinio statybos sustabdymo aktą. Pareiškėjas nurodė, kad jis statinio statybos darbų nevykdo, o atlieka pavojingai pasvirusios tvoros sutvirtinimo darbus, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kas sustabdžius tvoros sutvirtinimo darbus, iškilo pavojus gretimame sklype ((duomenys neskelbiami), Vilnius) esantiems ūkiniams pastatams, gyvenamajam namui, žmonių saugumui bei pareiškėjui priklausančiam gyvenamajam namui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra 0,0713 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbiami), Vilniuje, 289/713 dalies savininkas. Pareiškėjas, pažeisdamas Statybos įstatymo 23 straipsnio, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2-15.4 punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo, minėtame žemės sklype savavališkai vykdė žemės kasimo darbus. Pareiškėjas iškasė 5 m x 4 m, apie 3 m gylio, duobę, tuo sukeldamas grėsmę žemės sklype esančių statinių stabilumui bei kaimynų saugumui. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai 2007 m. rugpjūčio 10 d. surašė pareiškėjui statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (101)-11.11-84. Šiuo aktu pareiškėjas buvo įpareigotas sustabdyti statybos darbus nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. ir jų neatnaujinti, kol nebus gautas leidimas juos tęsti. Šio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyris 2007 m. rugpjūčio 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą avariniams kasinėjimams Nr. K-740, kuriuo leido iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. vykdyti tvoros remontą (duomenys neskelbiami), Vilniuje. Pareiškėjo prašymu šis leidimas 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. Minėtas leidimas numatė tvoros remontą, bet ne naujų pamatų klojinių montavimo darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai 2007 m. rugpjūčio 28 d. surašė pareiškėjui aktą dėl savavališkos statybos Nr. (101)-11.11-89, o 2007 m. rugpjūčio 29 d. – reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (101)11.12-221. Šiuo reikalavimu pareiškėjas buvo įpareigotas likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis iki 2007 m. rugsėjo 6 d. užpilti iškastą pamatų duobę. Tačiau pareiškėjas iki nustatyto termino reikalavimo neįvykdė. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti statytoją atlikti Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytus veiksmus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8795-611/2007 visiškai patenkino Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį ir įpareigojo R. G. užpilti neteisėtai ir savavališkai iškastą duobę žemės sklype prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), Vilniuje.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyris 2007 m. rugpjūčio 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą avariniams kasinėjimams Nr. K-740, kuriuo leido iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. vykdyti tvoros remontą (duomenys neskelbiami), Vilniuje. Leidimas buvo išduotas atsižvelgiant į pateiktą Vilkpėdės seniūnijos seniūno 2007 n rugpjūčio 13 d. raštą Nr. A6-3936(5.9-SEN-17) “Dėl tvoros sutvarkymo”. Pareiškėjo prašymu 2007 m. rugpjūčio 21 d. leidimas K-740 buvo pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokiems kitiems statybos darbams leidimų pareiškėjui neišdavė.
Tretysis suinteresuotas asmuo O. F. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas be jos sutikimo jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype iškasė didelę duobę. O. F. tvirtinimu, ginčo sklype avarinė situacija nebuvo iškilusi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija, valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja savivaldybės administracijos direktorius; Vyriausybės atstovas; statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą); statytojas (užsakovas); statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą; statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato pagrindus, kuriems esant bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas turi teisę sustabdyti statinio statybą. Pagrindas statinio statybai sustabdyti yra ir savavališka statinio statyba ar griovimas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, savavališka statyba – tai statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldo saugos reikalavimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas yra neprivalomas nesudėtingų statinių statybai ir statinio paprastajam remontui. Pareiškėjo teigimu, jis atlieka tvoros – nesudėtingo statinio sutvirtinimo darbus ir tam turi leidimą avariniams kasinėjimo darbams atlikti. Tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų, savavališkos statybos akto, statinio statybos sustabdymo akto matyti, kad pareiškėjo atliekamų darbų apimtis yra didesnė, nei avarinės situacijos likvidavimas (b. l. 67, 68-70, 71, 119). Ginčo sklype yra iškastas 4x5 metrų dydžio ir 3 metrų gylio griovys, jame montuojami pamatų klojiniai. Atliktų darbų apimtis ir pobūdis atitinka statybos požymius, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. Nagrinėjamu atveju išimtys, kada nereikalingas statybos leidimas, negali būti taikomos, nes naujo statinio statybos darbai neatitinka paprastojo remonto sąvokos ir numatomo naujo statinio statyba negali būti priskirta I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos leidimui negali prilygti jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai. Todėl nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. A6-3936(5.9-SEN-14) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio 2007 m. rugpjūčio 13 d. išduotas leidimas avariniams kasinėjimams Nr. K-740 nesuteikė pareiškėjui teisės atlikti statybos darbus. Pagal aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 1.07.02:2005) 7.1 punktą, žemės darbai – viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neišduodamas. Pareiškėjo atlikti žemės darbai negali būti priskirti žemės darbams likviduojant avarijas, kurių atlikimo tvarką nustato minėto Statybos techninio reglamento (STR 1.07.02:2005) VI skyrius. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio 2007 m. rugpjūčio 13 d. leidime Nr. K-740 avariniams kasinėjimams Nr. K-740 numatytas tvoros remontas, neatleido statytojo nuo pareigos vykdant žemės kasimą statybos reikmėms bei pamatų klojinių montavimo darbus laikytis statybą reglamentuojančių teisės aktų. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad statybos darbai nagrinėjamu atveju sustabdyti pagrįstai, todėl panaikinti ginčijamą statinio statybos sustabdymo aktą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 10 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (101)-11.11-84. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atliktų darbų apimtis ir pobūdis atitinka statybos požymius, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje. Nagrinėjamu atveju, iškilus klausimui, reikalaujančiam specialių statybos, technikos srities žinių, teismas turėjo skirti ekspertizę. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 7 punktą, nesudėtingi statiniai skirstomi į I grupės nesudėtingus statinius ir II grupės nesudėtingus statinius. Šio Statybos techninio reglamento 1 priedo 1 punkte nustatyta, kad I grupės nesudėtingu statiniu turi būti pripažįstamas pastatas privačiame namų valdos žemės sklype, kurio užimamas žemės plotas yra ne didesnis kaip 15-20 kvadratinių metrų. Tokiems statiniams statybos leidimas nereikalingas. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojų surašytuose objekto apžiūros aktuose nurodyta, jog iškastos duobės dydis yra 5 m x 4 m, todėl šiuo atveju tariamo pastato užimamas plotas negalėtų būti didesnis kaip 20 kvadratinių metrų. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad tvora gali neatlaikyti ilgalaikės natūralios apkrovos ir virsti į kaimyninį sklypą (duomenys neskelbiami) bei nugriauti jame esančius S. M. priklausančius ūkinius pastatus ir gyvenamąjį namą. Iš šių fotonuotraukų taip pat matyti, kad klojiniai pakloti duobėje vienu sluoksniu ir tik tam, kad būtų sutvirtinti žemės šlaitai. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyris leidimą avariniams kasinėjimams Nr. 740 išdavė būtent dėl to, kad tvora kėlė ir kelia realią grėsmę aplinkinių žmonių gyvybei bei jų turtui. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis, kaip žemės sklypo dalies savininkas, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. rašytinį nurodymą Nr. A6-3936 sutvarkyti avarinės būklės tvorą jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, privalėjo atlikti tvoros sutvirtinimo avarinio kasinėjimo darbus. Pareiškėjas akcentuoja, kad jokių statybos darbų jis nevykdo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad statybos darbai nagrinėjamu atveju sustabdyti pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto surašyto statinio statybos sustabdymo akto. Nagrinėjant bylą tikrinamas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 89 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija, valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę sustabdyti statinio statybą savo iniciatyva arba kai reikalauja savivaldybės administracijos direktorius; Vyriausybės atstovas; statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucija (jei įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės sustabdyti statinio statybą ar griovimą); statytojas (užsakovas); statinio projektuotojas, atliekantis statinio projekto vykdymo priežiūrą; statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato pagrindus, kuriems esant bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas turi teisę sustabdyti statinio statybą.
Vienas pagrindų statinio statybai sustabdyti yra ir savavališka statinio statyba ar griovimas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, savavališka statyba – tai statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldo saugos reikalavimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas yra neprivalomas nesudėtingų statinių statybai ir statinio paprastajam remontui.
Pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamai tam įrodymų, konstatavo, kad pareiškėjo atliekamų darbų apimtis yra didesnė, nei avarinės situacijos likvidavimas, bei, kad atliktų darbų apimtis ir pobūdis atitinka statybos požymius, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis formuluoja bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Jame nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka.
Skundžiamame akte nurodyta, kad pareiškėjas vykdo žemės kasimo darbus kieme (duomenys neskelbiami), Vilniuje, neturėdamas žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, darbai vykdomi be suderinto projekto ir statybos leidimo. Tačiau nenurodomi ir neanalizuojami įrodymai, patvirtinantys teiginius, kad yra vykdomi darbai, kurie pagal savo pobūdį ir apimtį turi būti atliekami pagal suderintą projektą ir turint statybos leidimą. Juolab, byloje nustatyta, kad pareiškėjas teigė, kad jis atlieka tvoros – nesudėtingo statinio sutvirtinimo darbus ir tam turi leidimą avariniams kasinėjimo darbams atlikti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio 2007 m. rugpjūčio 13 d. išduotą leidimą avariniams kasinėjimams Nr. K-740.
Pagal ABTĮ 81 straipsnį nagrinėjant administracines bylas teismams skirtas aktyvus vaidmuo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas tiriant. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė proceso reikalavimų ir nepasiūlė šalims teikti papildomų įrodymų dėl atliktų darbų pobūdžio, apimties ir kvalifikavimo (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalims pasiūlius pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą – 2009 m. balandžio 9d. išvadą, surašytą prof. Habil. Dr. Jono Gedimino Marčiukaičio, kuriam galiojančiais kvalifikacijos atestatais (t.2, b.l. 5,6) suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas bei ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas statinių grupėms: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti statiniai. Išvadoje (t.2, b.l. 2-4), įvertinus pareiškėjo atliktus darbus, pripažinta, kad atliktų kasinėjimo darbų apimtis bei pobūdis atitiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio 2007 m. rugpjūčio 13 d. išduotą leidimą avariniams kasinėjimams ir buvo atlikti atstatant saugią metalinės tvoros, esančios (duomenys neskelbiami), Vilniuje, būklę.
Kaip jau minėta, atsakovas ginčijamo akto pagrįstumui papildomų įrodymų nepateikė, savo pozicijos dėl naujo rašytinio įrodymo nepareiškė, todėl teisėjų kolegija byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad ginčijamas aktas negali būti pripažintas pagrįstu, dėl ko turi būti panaikintas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu skundas tenkinamas panaikinant skundžiamą administracinį aktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 10 d. statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (101)-11.11-84
Sprendimas neskundžiamas.