- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- A8.-1741-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01399-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S., būdamas muitinės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. elektroninę importo deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM29E330, kuria deklaravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į Sąjungos muitų teritoriją JAV tiekėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 29 d. sąskaitoje Nr. 136765 nurodytas prekes. Atlikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, susijusios su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūros vykdymu, patikrinimą, nustatyta, kad deklaruojant nagrinėjamas 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. 19LTVC0100IM29E330 prekes buvo neteisingai nurodyta bendroji faktūrinė vertė, t. y. deklaruota tik dalinė ženkliai mažesnė sąskaitoje atskira eilute išskirta prekių vertė (123 188,90 USD), o ne bendra galutinė nurodyta mokėtina suma (1 231 889,00 USD). Surašyta 2021 m. balandžio 14 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1KM320026M, kurioje nuspręsta tikslinti prekių, deklaruotų 2019 m. lapkričio 7 d. EID Nr. 19LTVC0100IM29E330, faktūrinę vertę, perskaičiuoti importo mokesčius ir dėl minėto pažeidimo įregistruoti mokestinę nepriemoką: 209 320 Eur importo PVM, kuri siekia 4186,4 aktualiu laikotarpiu galiojusio bazinių ir baudų ir nuobaudų dydžius (50 Eur). Muitinės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. S., pateikdamas neteisingus duomenis apie muitinės deklaracijoje 2019 m. lapkričio 7 d. EID Nr. 19LTVC0100IM29E330 deklaruojamas prekes, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. S. nurodė, kad prisipažįsta kaltu padaręs pažeidimą. Paaiškino, jog suklydo grynai dėl žmogiškojo faktoriaus, suma iš esmės ta pati, tik kablelis kitoje vietoje. Įprastai jei yra sumokėta dalinė suma, tai ir sąskaitoje rašoma, kad sumokėta dalinė suma. O nagrinėjamu atveju ta dalinė suma parašyta prie ,,total“ (iš viso). Tik sudėjus matosi, kad gautųsi tie du milijonai. Jeigu viena prekė deklaruojama, tai deklaruojama galutinė suma. Dalis sumos sumokama eksportuojant prekes, o kita dalis išsiuntus prekes. Šita suma išrašyta kaip galutinė, tai yra klaida, įmonė yra dar jauna, neseniai dirba. Matyt, jie nesusižiūrėjo, o muitinei atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad apskaičiuota neteisingai. Deklaruojant prekę turėjo nurodyti du milijonus. Deklaracijoje jis nurodė milijoną, nors turėjo sudėti abi sumas. Jis uždeklaravo tik mokėtiną sumą, o realiai turėjo uždeklaruoti du milijonus. Labai painiai išrašyta ta sąskaita. UAB ,,Hollister Lietuva“ dabar turi darbuotoją, kuris yra specialiai apmokytas šitam darbui, anksčiau tokio darbuotojo jie neturėjo. Klaida buvo ištaisyta, viskas buvo sumokėta. Jeigu įmonės finansininkė būtų pastebėjusi klaidas ir jam pranešusi, jis būtų jas ištaisęs. Jo klaida yra, jog neperskaičiavo sąskaitos, tiesiog deklaravo tokią sumą, kokia buvo nurodyta sąskaitoje.
Teismo posėdyje Kauno teritorinės muitinės atstovė pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo, jog importo deklaraciją asmuo pateikė ir jis yra atsakingas už duomenų tikslumą toje deklaracijoje. Buvo kilę abejonių dėl duomenų sąskaitoje, muitinės atstovas tų duomenų nepatikslino, nors tą padaryti galėjo. Atlikus veiklos patikrinimą buvo nustatytas pažeidimas ir pradėta administracinio nusižengimo teisena, surašytas protokolas. Taikant atsakomybę pagal šį straipsnį tyčia nėra būtina, nusižengimas gali būti padarytas ir per neapsižiūrėjimą ar klaidą. Muitinės atstovas už tai yra atsakingas. Taigi, jeigu atstovui kyla abejonių, jis gali pasitikrinti, ar sąskaitoje esantys duomenys yra teisingi prieš pateikiant deklaraciją muitinei.
Motyvuojamoji dalis
E. S. kaltę padarius nurodytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš E. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: 2021 m. gegužės 26 d. Kauno teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus tarnybinis pranešimas Nr. 4B-(P)-1394 su priedais. Dėl netikslių duomenų pateikimo susidaręs mokestinės nepriemokos dydis – 209 320 Eur importo PVM, t. y. viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (siekia 4186,4 aktualiu laikotarpiu galiojusio bazinių ir baudų ir nuobaudų dydžius (50 Eur)), todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį.
Minėti įrodymai patvirtina, kad E. S. pateikė importo deklaracijoje neteisingus duomenis, kai dėl šių veiksmų atsiradusi mokestinė prievolė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. E. S. padarytas administracinis nusižengimas priskirtinas prie formalių sudėčių (t. y. nereikalauja materialių pasekmių), todėl jo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis jokių instrukcijų ar paaiškinimų dėl to, kad galutinė suma yra tik dalinė iš importuotojo negavo, kad tokią klaidą galėjo padaryti bet kas, nepašalina jo administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog deklarantas, o ne klientas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktus duomenis. Be to, E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam žinoma, jog sąskaitos iš JAV būna kitokios nei iš visų kitų šalių, tačiau tai žinodamas, taip pat dirbdamas muitinės tarpininku pakankamai ilgą laiką, jis nebuvo atidus ir nepasitikslino sąskaitoje nurodytų sumų. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių, kad deklaracijoje pateikti duomenys būtų tikslūs ir teisingi.
Už ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo (įstatymo redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 1900 Eur iki 3000 Eur bauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, E. S. asmenybę – baustas administracine tvarka, tarp jų ir už analogiško pobūdžio pažeidimą (b. l. 35-38), informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, dirba, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas taip pat įvertina tai, kad jis geranoriškai bendradarbiavo su muitine ir teismu, teikė muitinei ir teismui duomenis, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad buvo neatidus, ir dėl to teismas nelaiko, jog E. S., yra piktybinis pažeidėjas, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų pagrindo teigti, jog tyčia būtų norima nuslėpti mokesčius, minėtas pažeidimas yra pašalintas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į E. S. turtinę padėtį, į tai, kad jis turi išlaikytinių.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 akto redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 punktas) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006).
Šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad E. S. neturėjo tikslo pateikti neteisingą deklaravimo informaciją, nusižengimas padarytas dėl painios sąskaitos ir žmogiškos klaidos, paaiškėjus nusižengimui, jis bendradarbiavo su institucija, nevengė atsakomybės, pažeidimas buvo pašalintas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus E. S. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 500 Eur dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – ,,(duomenys neskelbtini)“.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.