- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1-1674-806/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- G. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. B. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji, 2012-04-09 apie 14.30 val., dirbdama aukle (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė mažametei globotinei E. G., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, padarydama poodinės ir odinės kraujosruvas abiejų sėdmenų srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą.
Apklausta teisme kaltinamoji G. B. savo kaltę pripažino visiškai, ir parodė, jog prisipažįsta, kad pliaukštelėjo ir kad atsirado kraujosrūva. Pasak G. B., ji dirbo (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), aukle. Įvykis buvo 2012-04-09, ji, G. B. dirbo nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro, jos darbas yra padėti auklėtojai atnešti, išnešti rūbus, padėti pamaitinti vaikus, atnešti maisto, išplauti indus, grindis. Anot G. B., E. G. pradėjo verkti ir kad nuraminti ir sudrausminti ją pliaukštelėjo per užpakalį. Tuo metu apie 14.30 val., E. G. buvo lovytėje ir verkė, jos, G. B. pareigos padėti užmigdyti vaikus. E. G. verkė, o ji, G. B. nuleido sauskelnes ir pliaukštelėjo su ranka per sėdmenis, vaikas nusiramino. Pasak G. B., pas E. G. buvo raudonas užpakaliukas, bet galvojo, kad nuo sauskelnių, nes pastarosios jautri oda, atgal uždėjo sauskelnes. Anot G. B., po pietų miego kėlė E. G., nebuvo jokios žymės, 16.00 val. baigėsi pietų miegas, rengė E. G., prausė ir matė pastarosios sėdmenis ir nieko nebuvo. G. B. paaiškino, kad pastoviai daug darbo, tačiau ir auklėtojų, ir auklyčių pakanka. Vyr. seselė pasakė, kad vaiko užpakalis paraudonavęs. Jai, G. B. buvo išeiginė, paskambinę paklausė, ar ji ką matė, pasakė, kad ne. Po to ji, G. B. atvažiavo rašyti pasiaiškinimą. Anot G. B., Ž. buvo šalia, kai ji E. G. per sėdynę davė, stipriai nedavė, šiaip buvo pliaukštelėjimas, kad vaikas apsiramintų ne tai, kad blogo norėjo. Kitą dieną atsirado paraudonavimai ir pamėlynavimai. Ji, G. B. pripažįsta, kad sudavė. Pasak G. B., mėlynė atsiranda per 12 val., galvojo, kad pas E. G. nuo sauskelnių raudonas užpakaliukas. Anot G. B., ji nežino, kodėl E. G. sudavė, ji nesuduoda vaikams, gal tą dieną buvo pavargusi. Pasak G. B., smūgis buvo nestiprus. G. B. paaiškino, kad į registracijos knygą apie įvykius užrašo auklėtoja, kai baigiasi pamaina 7 val. užrašoma apie įvykius. Anot G. B., auklėtoja Ž. su ja dirbo, pastaroji nieko nerašė. Po to kai ji, G. B. pliaukštelėjo, paguldė E. G. miegoti, tvarkė grupę, plovė indus, Ž. rūbinėje sėdėjo, o ji tvarkėsi. Pasak G. B., patalpa miegamojo yra atskirai su rūbine, ji tvarkėsi žaidimų kambaryje, Ž. matė, kaip ji pliaukštelėjo. G. B. paaiškino, kad 16 val. vaikai atsikėlė, pasodino prie stalų, atnešė pavakarius ir pamaitino, buvo dviese su Ž. Anot G. B., po miego niekas nedavė per užpakalį mergaitei, 20 val. ji išėjo namo. Teisėjai pagarsinus G. B. charakteristiką, pastaroji teigė, kad pas ją balsas yra aukštas, dirba ten 1,5 metų. Pasak G. B., smūgis buvo ištiestu delnu ar kumščiu, negali pasakyti, ji E. G. paėmė ant rankų ir laikydama ant pilvo sudavė per užpakalį. Teisėjai pagarsinus įtariamosios G. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-04-09 nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukle, apie 1,5 metų, tačiau mėnesį dirba 1-oje grupėje, kurioje yra globotinė E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Globotinė E. G. serga cerebraliniu paralyžiumi ir visiškai nevaikšto. E. vystyklai buvo sausi, todėl iš ryto nekeitė. Mergaitė buvo rami iš ryto, todėl paguldė miegamajame kambaryje ant lovytės. Apie 9.30 val. paliko E. lovytėje ir nuėjo su bendradarbe šiukšlių išnešti. E. liko su kitais vaikais ir auklėtoja Ž. K.. Kai grįžo į grupę, rado E. rėkiančią, o Ž. paaiškino, kad mergaitė pradėjo verkti po to, kai ji išėjo, todėl kai pakėlė mergaitė nurimo. Apie 10.30 val. į miegamąjį kambarį, atėjo Ž. K. ir rusų kalba pasakė: „Ja segodnia etu stervu ubju“ ir paėmusi mergaitę ant rankų, prispaudusi prie krūtinės ir dešinės rankos kumščiu trenkė ar per nugarą ar per sėdmenis, nežino. Trankydama, sakė: „Sterva budeš segodnia spat ili opiat orat“. Mergaitė buvo išsigandusi, bet neverkė, nes Ž. paguldė ją atgal. Ji Ž. dėl šių veiksmų nieko nesakė, ir niekam nepranešė. Apie 14.00 val. grįžus į grupę, E. verkė, todėl paėmusi ant rankų ir nuleidus šiek tiek žemiau sauskelnes, pliaukštelėjo su savo rankos pirštais per sėdmenis. Mergaitė nusiramino, tuo metu priėjo Ž. ir paėmė mergaitę. Apie 17.00 val. keisdama E. sauskelnes, jokių mėlynių ant mergaitės kūno nematė, ir iki darbo pabaigos sauskelnių nekeitė. Apie E. sumušimą, t.y. apie mėlynes ant sėdmenų, kokias jei 2012-04-12 parodė atvykus į darbą, nieko pasakyti negali, bet nuo jos pliaukštelėjimo, mėlynių negalėjo būti. Dėl savo veiksmų gailisi. (b.l. 87) bei pagarsinus įtariamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 92), G. B. savo kaltę pripažino visikai ir paaiškino, dėl įvykdyto tikrai gailisi. (duomenys neskelbtini), nedirba, ją atleido. Dirba kitur, augina vaiką. Paaiškinti, kodėl tą dieną taip pasielgė nesugebės. Neatmeta galimybės, kad tą dieną, daug dirbo ir buvo pavargus, suirzus, o E. buvo nerami. Nenorėjo specialiai mušti, tai išėjo spontaniškai, bandė tokiu būdu sudrausminti, nemanė, kad nuo jos, G. B. smūgio su plaštaka ranka per sėdmenis, gausis kraujosruvos, tačiau sutinka, kad tai yra nuo jos sudavimo. Kadangi mergaitė ir taip nejuda, pastarosios kraujas lėčiau cirkuliuoja, ir supranta, kad galėjo atsirasti tos kraujosruvos. Dėl Ž. pasakė, taip ankstesnėje apklausoje ne iš blogos valios, tiesiog bijojo pasekmių ir išsigando, bandė nuo savęs numest atsakomybę, bijojo prarasti darbą. Tačiau savo poelgio nepateisina, suprato ką padarė ir sutinka, kad už tai būtų skirta bauda, nes surado naują darbą (b.l. 92) – G. B. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak G. B., bijojo, išsigando, dėl to apkaltino Ž., pirmi parodymai buvo melagingi, šitie paskutiniai teisingi.
Apklausta teisme nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. Z. parodė, kad tuo metu laikinai ėjo direktorės pareigas, buvo informuota, kad rado kraujosruvas ant E. G. sėdmenų, nusprendė paimti paaiškinimus, sudarė komisiją, kad išsiaiškinti. Pasak J. Z., paprašė gydytojos apžiūrėti ir nustatyti būklę, ar reikia E. G. vežti į ligoninę, surašė viską į ligos istoriją, pradėjo rinkti darbuotojų paaiškinimus, kurie dirbo tomis dienomis. Vienas paaiškinimas buvo Ž., kad matė kaip G. B. mušė vaiką. Pasak J. Z., toks atvejis (duomenys neskelbtini) nedažnas, nutarė, kad tai galimas smurtas, kreipėsi į policiją, buvo iškviesti ekspertai, nustatė, kad tai buvo mušimas ranka, parašė pareiškimą, perdavė policijos žiniai. Anot J. Z., G. B. pasiėmė iš karto nedarbingumą, po nedarbingumo lapelio pastaroji išėjo iš darbo pati savo noru, pas juos negali dirbti tokie darbuotojai. Jos, J. Z. klausimas G. B. buvo toks, kad mušant vaiką jis nenurims, G. B. pasakė, kad nurimo. J. Z. paaiškino, kad sužalojimą pamatė, kai su gydytojom kartu nuėjo pažiūrėti, balandžio 10 d., buvo kraujosruvos. Kaip galima vaiką mušti, tai komisija visaip mąstė, gal nukrito ir užsigavo, gal lovoje ką paliko ir žymės gavosi. Ekspertė pasakė, kad čia sumušimas, panašu buvo į pirštų žymes. Pasak J. Z., G. B. charakteristiką rašė vyr. slaugytoja, ji ją pasirašė. J. Z. paaiškino, kad G. B. yra garsiakalbė, jos kaip auklytės pareigos yra pagelbėti auklėtojai, G. B. greita, suspėjanti, tik tiek, kad garsiakalbė. Anot J. Z., santykiai yra sudėtingi, nes G. B. ne taip seniai atėjusi dirbti į grupę, jai sunku spręsti, grupė susigyvenusi. Pasak J. Z., ji seniai dirba, Ž. niekada neužkliūdavo, apie pastarąją gerai atsiliepia, negali pasakyti, kodėl G. B. davė tokius pirmus parodymus. Pasak J. Z., kai įvyko šis atvejis, visi buvo suirzę, jautėsi grupėje įtampa, bet santykiai G. B. ir Ž. K. nebuvo blogi, juo labiau, kad net įrašo jokio nepadarė Ž. po savo budėjimo. Anot J. Z., Ž. gavo papeikimą, kad nepaliko jokio įrašo, iki to atvejo nebuvo panašių įvykių (duomenys neskelbtini), registracijos žurnale viską pažymi, kad nesužiūrėjo vaiko ir atsiranda pastarajam kraujosruva, apie tai turi pažymėti. Pasak J. Z., Ž. jai aiškino, kodėl neužrašė į žurnalą apie įvykį, sakė, kad nepagalvojo, kad gali nuo to būti mėlynė. Nukentėjusi mergaitė nevaikščiojanti, pas pastarąją yra kraujotakos jautrumas, ji, J. Z. sutinka, kad nukentėjusiosios kraujotaka jautri.
Apklausta teisme liudytoja Ž. K. parodė, kad iš ryto 9 val. atėjo į darbą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priėmė pamainą, kad visi vaikai sveiki, grupėje buvo G. B., pastaroji nuo 8 val. pradėjo dirbti. Pasak Ž. K., G. B. pasakė, kad E. G. buvo nerami, tai paguldė lovytėje, ji užėjo į miegamąjį, mergaitė neverkė, buvo rami. Buvo atėjusi iš ryto seselė, davė vaikams vitaminų. Buvo gydytojas, nusiskundimų nebuvo. Buvo atėjusios vieno vaiko močiutė ir mama. Ji, Ž. K. su G. B. kalbėjo, ėjo ieškoti gydytojos, vaikai pavalgė pietus, po pietų E. G. guldė G. B., o ji nuėjo guldyti kitus vaikus, apie 14.30 val. išgirdo, kad E. verkia. Pasak Ž. K., ji buvo su kitais vaikais užsiėmusi, paskui kai vaikai užmigo, išgirdo, kad E. verkia, ji užėjo ir pamatė, kad G. B. iš lovytės E. paėmė, pasidėjo ant rankos, atlenkė pampersą ir pliaukštelėjo, vaikas pilvu ant rankos buvo paguldytas. Anot Ž. K., G. B. vieną kartą pliaukštelėjo per sėdmenis, mergaitę paguldė į lovą, pastaroji nusiramino ir užmigo. Kiek ji, Ž. K. matė nebuvo jokių mėlynių ant mergaitės, stovėjo per metrą nuo G. B., pastaroji paguldė E., užklojo ir mergaitė užmigo. Pasak Ž. K., pavakary pradėjo kelti vaikus, vaikai žaidė, dėl E. su G. B. nebuvo jokių pokalbių, G. B. sakė tą dieną, kad buvo labai pavargusi, daug dienų jau dirbo. Iš ryto, sekančią dieną, jai, Ž. K. paskambino jos kolegė iš darbo, paklausė ką jie pridirbo. Ji pasakė, kad pas E. buvo mėlynas užpakalis, pradėjo aiškintis iš kur atsirado ta mėlynė. Ji, Ž. K. prisiminė, kad įvyko toks įvykis, tokius įvykius privalo atžymėti. Pasak Ž. K., neatžymėjo, nes pirmą kartą darbe taip nutiko ir buvo pasimetusi, G. B. jai vakare skambino, prašė, kad nieko niekam nesakytų, kad pastaroji davė per sėdmenis E. G.. Ž. K. paaiškino, kad darė neteisėtus veiksmus, nes tą dieną nepranešė, pati nesudavė. Anot Ž. K., vienoje pamainoje su G. B. dirbo kelis kartus, su pastarąja nesipyko, bendrų reikalų neturėjo, vaikus vadina vardais, nevadina jų negražiai. Pasak Ž. K., smūgio stiprumo negali komentuoti, neatrodė, kad buvo stiprus, mergaitė su cerebraliniu paralyžiumi, iš viso nevaikšto.
Apklausta teisme liudytoja R. L. parodė, kad po Velykų švenčių, ryte atėjus į darbą, posto slaugytoja pranešė, kad yra mėlynė ant neįgalios mergaitės, nuėjus pasižiūrėjo, mėlynė matėsi. Ryte visi apie tai kalbėjo, kad matosi mėlynė. Ji, R. L. yra vyresnioji vaikų slaugytoja. Pasak R. L., ji po įvykio paskambino G. B., paklausė, ar nebus prisidėjusi prie to, kad ant E. G. sėdmenų atsirado mėlynė, pastaroji atsakė, kad ne. Anot R. L., dabar neatsimena, ar tuo kartu, ar vėliau G. B. dar pasakė, kad nuo jos pliaukštelėjimo tokia mėlynė negali būti. R. L. paaiškino, kad G. B. darbe sparti ir greita, pastarosios balsas garsus, nes kiek žino turi problemų su klausa, mušant ar šaukiant nematė. Ji, R. L. neatsimena ar tą pačią dieną G. B. pasakė, kad nuo pastarosios pliaukštelėjimo negali būti mėlynė, ar kitą dieną.
Apklausta teisme liudytoja I. P. parodė, kad ji dirbo Velykų pirmą dieną, 2013-04-08 dirbo auklėtoja (duomenys neskelbtini), pirmoje grupėje. Pasak I. P., 20 val. baigėsi darbas, turi priduoti vaikus, priėmė iš jos, sveiką vaiką E. G.. Visą dieną vaikas buvo ramus. Viską ką ji, I. P. žino apie tolesnius įvykius tik iš kalbų, po 2 dienų matė mėlynę ant E. G.. Kitą dieną, po jos, I. P. dirbo Ž. K. su G. B.. I. P. paaiškino, kad pridavė sveiką vaiką, perrengia vaikus, viską mato, tas žmogus pasitiki tuo žmogumi, iš kurio priima vaikus. Anot I. P., ji Ž. K. skambino, paklausė kaip E. G. užpakalis, pastaroji pasakė, kad viskas gerai. E. labai linkusi „šusti“, pastarosios oda jautri. Iš karto pradėjo aiškintis kas sumušė tą vaiką. Ji, I. P. pasakė, kad paliko sveiką vaiką, skambino Ž. K., nes pastaroji po jos priėmė vaiką. Anot I. P., Ž. K. pasakė, kad paliko sveiką vaiką, kad užpakalis tvarkingas. I. P. paaiškino, kad vaikas labai greitai šunta, labai raudonuoja oda, labai jautri oda.
Apklausta teisme liudytoja I. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 1981 m. vaikų slaugytoja. Pasak I. V., balandžio pradžioje atėjo vakare L. L. paprašė, kad nueitų apžiūrėti E. G. užpakaliuko, ant pastarosios sėdmenų buvo kaip kraujosruva, tokia mėlynė ir trys balti ruožiukai. Ji, I. V. pranešė vyr. adminisratorei ir parašė pranešimą. I. V. paaiškino, kad E. G. ankščiau nėra taip buvę, pastarajai dedamos sauskelnės, yra maitinama, pati nevalgo, jos sutrikusi kraujotaka. Ji, I. V. pagrinde nedirba su vaikais, daktaro nurodymus tik vykdo.
Apklausta teisme liudytoja N. O. parodė, kad dirba aukle (duomenys neskelbtini), pernai, balandžio 8 d. dirbo su auklėtoja I. P., vaikai buvo ramūs, jokių incidentų nebuvo. Pasak N. O., E. G. apžiūrėjo iš ryto, pakeitė sauskelnes, buvo visiškai sveika, vaikas buvo ramus, paraudimų nebuvo. Ryte ji, N. O. pakeitė sauskelnes, po to auklėtojos keičia sauskelnes. Daugiau iki vakaro mergaitės ji, N. O. neapžiūrinėjo. N. O. paaiškino, kad mergaitė nevaikštanti, pastarosios oda jautri, niekada taip nėra buvę, tokių mėlynių, paraudimas visai kitaip atrodo. Anot N. O., vėl pamaina jos buvo, kai atėjo 10 dienai, į naktinę pamainą, 10 d. naktį jau buvo mėlynės. Pasak N. O., ji jau matė, kad buvo didelės mėlynes ant E. G. sėdmenų, aukščiau truputį sėdmenų, per 18 metų tokių mėlynių nemačiau.
Apklausta teisme ekspertė Jūratė Gincman-Dorošenko parodė, kad pateiktą specialist išvadą patvirtina. Kad reikėtų tirti kraujagyslių stiprumą, krešėjimo faktorių, esmė tai, kad tų kraujosrūvų susidarymą ta liga nė kiek neįtakoja. Jei būtų kraujosruvos atsiradę nuo aprengimo ar nurengimo, matytų daugiau jų ant kūno. Pasak Jūratės Gincman-Dorošenko, tada kai ji apžiūrinejo buvo kraujosrūvos tik sėdmenų srityje.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini), užeinant į pirmą aukštą ir pasukant į kairę grupę, yra 6 vaikai su negalia. Kambarys didelis kairėje pusėje stovi lovytė, per vidurį ant grindų guli čiūžinis. Per vidurio kambario stiklinės durys, kurios veda į miegamąjį, kur yra lovytes ant kurių miega vaikai. (b.l. 5-7)
Daiktų, dokumentų patiekimo protokole nurodyta, kad buvo pateiktos visų dirbančio personalo auklėtojų šlepetės 5 poros, kurios buvo nufotografuotos. (b.l. 12-17)
Apžiūros protokole nustatyta, kad pateiktos (5 poros) šlepečių priklauso (duomenys neskelbtini) auklėtojoms. 1 pora šlepečių violetinis spalvos guminės (Corcs tipo), apie 27 cm. ilgio; 2 pora šlepečių šviesiai žalios spalvos (salotinės) guminės (Crocs tipo) apie 27cm. Ilgio; 3 pora šlepečių rožinės ir baltos spalvos medžiaginės šlepetės apie 27 cm. ilgio; 4 pora šlepečių baltos odinės spalvos su odiniu vidumi apie 27 cm. Ilgio; 5 pora raudonos spalvos guminės šlepetės apie 27 cm. ilgio (b.l. 42-46)
Specialisto išvadoje Nr. G 860/12(01) nurodyta, kad mažametei E. G. nustatyta poodinės ir odinės kraujosruvos abejų sėdmenų srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą, reljefinį paviršiu turinčiu daiktu, kuo galėjo būt apavo pado dalis prieš 3-6 paras iki apžiūros, sužalojimai klasifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti 1-2 smūgiais (į abu sėdmenis vienu smūgiu ar po vieną į kiekvieną), padarant kraujosruvas sėdmenyse, sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Atsižvelgiant į mažametės E. G. amžių, negalia, ji pati susižaloti negalėjo. Sužalojimo pobūdis bei reljefiškai išsidėsčiusios kraujosruvos sėdmenyse, leidžia teigti, kad žalojantis objektas buvo kietas bukas daiktas, kurio kontaktuojantis paviršius buvo ribotas, nelygiu reljefiniu paviršiumi, t.y. nedideliais iškišimais ir įdubimais, kurie dalinai atsispindėjo kraujosruvų vaizduose. Tuo žalojančio daiktu galėjo būti apavo padas. (b.l. 63-64)
Specialisto išvadoje Nr. G 1143/12(01) nurodyta, kad atsižvelgiant į E. G. abiejų sėdmenų kraujosruvų morfologinius požymius, bendrą jų vaizdą, jų padarymo galimybę, suduodant vieną kartą per abu sėmenis visa plaštaka delniniu paviršiumi, nėra atmetama. E. G. abiejų sėdmenų sužalojimuose (kraujosruvose) neužsifiksavo konkretaus traumavusio objekto savybės, todėl žalojusio daikto identifikacija nėra galima. Atsižvelgiant į tyrimui pateiktų šlepečių padų dydžius, forma, pado reljefų vaizdus ir nukentėjusios E. G. abiejų sėdmenų kraujosruvų morfologinius požymius, bendrą jų vaizdą, nei viena iš pateiktų šlepečių negali būti išskirta kaip galimai buvęs žalojantis objektas, panaudotas minėtų kraujosruvų padarymui, nes nei vienoje nėra analogiškai pasikartojančių nemažiau keturių cilindrinio formos išgaubimų, palikusių pėdsakus nukentėjusios dešinio sėdmens srityje. (b.l. 67-71)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta teismo medicinos ekspertė Jūratė Gincman-Dorošenko parodė, kad apžiūrinėjo mažametę mergaitę E. G., kuri patyri sužalojimus (duomenys neskelbtini), galimai nuo darbuotojos suduoto smūgio. Pirminėje išvadoje ji, J. Gincman-Dorošenko pateikė, kad galėjo būti suduota su apavu padu, tačiau tyrimui papildomai buvo pateiktos visų darbuotojų šlepetes ir buvo nustatyta, kad jie netinka, kad ne viena iš pateiktų šlepečių negali būti išskirta, kaip galimai buvęs žalojantis objektas panaudotas kraujosruvų abiejų sėdmenų srityse padarymui. Specialisto išvadoje Nr. G1143/12(01) E. G. sužalojimas abiejų sėdmenų srityse padarymui, neatmetamas suduodant smūgį plaštaka (delniniu paviršiumi), nes sėdmenų srityse aptiktas nemažiau keturių cilindrinės formos kraujosruvos (netaisyklingų formų), kurie galėjo susidaryti tik nuo kontakto ištiestos plaštakos pirštu. (b.l. 72)
Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausyta CD laikmena, kurioje darytas garso įrašas, jį pateikė Ž. K., iš kurio matyti, kad G. B. paskambinusi Ž. K. prašo nieko nesakyti. G. B. 2012-04-11 skambina Ž. K., pokalbio metu moters balsas susijaudinęs. G. B. prašo Ž. K. „Niekam nesakyk, kad per užpakalį daviau“. Ž. K. klausia: „Kodel?“, pašnekovė neišgirdo klausimo, pakartoja, o kodėl nesakysim? G. B. atsako: „Nu įtars iš karto“. Ž. K.: „Taigi sakei, kad skambinai R. ir viską pasakei vakar“. G. B.: „Niekam nieko nesakiau“ . Ž. K. „Ką sakei?“. G. B. : „R. pasakiau, kad vieną kartą daviau per užpakalį, o direktoriai nesakysim, kad daviau per užpakalį, rašysiu paaiškinimą, bet nesakysim, kad daviau per užpakalį, jei, ir tu nieko nematei, koroče vsio“. (b.l. 57)
Iš (duomenys neskelbtini) administracijos pateiktos G. B. charakteristikos matyti, kad dirbdama auklės pareigose G. B. pasižymėjo greitu ir pakankamai kokybišku savo pareigų atlikimu. Noriai sutikdavo pavaduoti sergančias koleges. Dirbo įvairiose grupėse su įvairaus amžiaus vaikais, taip pat su vaikais, turinčiais negalią. Dėl hiperaktyvaus charakterio, darbus atlikdavo greitai. Bet buvo linkusi be priežasties palikti savo darbo vietą. Dėl šio įpročio buvo ne kartą įspėta žodžiu. Taip pat yra gavusi žodinių pastabų dėl per garsaus kalbėjimo tono su vaikais ir personalu. G. B. dirbo tik dieninėje pamainoje (su auklėtoja arba vaikų slaugytoja), tai yra vaikų grupėje viena niekada nedirbo, nors 2011-12-23 parašė prašymą direktorės vardu, kad jai būtų leista dirbti ir naktinėje pamainoje. Tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Auklei G. B. buvo rekomenduota baigti kvalifikacijos kėlimo kursus ir įgyti slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Naktinėje pamainoje dirbantis žmogus lieka vienas su vaikais ir privalo laiku pastebėti ir įvertinti vaiko būklės pakitimus, bei informuoti budintį posto vaikų slaugytoją. Tai labai atsakingas darbas, susijęs su vaiko sveikata ir gyvybe. Todėl G. B. nebuvo leista dirbti naktinėje pamainoje dėl kvalifikacijos trūkumo bei polinkio palikti savo darbo vietą. Su kolegėmis G. B. elgėsi korektiškai, nekonfliktavo. Be jokių atsikalbinėjimų sutikdavo atlikti jai pavestus darbus, buvo paslaugi. Su vaikais nesielgė grubiai, tik labai garsiai kalbėdavo tiek su jais, tiek su kolegėmis. Neatrodė linkusi smurtauti prieš vaikus. Visuomeninėje veikloje nedalyvavo. Paskatinimų už gerą darbą taip pat negavo. Nuobaudų neturėjo. (b.l. 105)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausta teisme kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. Z., liudytojų Ž. K., R. L., I. P., I. V., N. O., ekspertės Juratės Gincman-Dorošenko parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolai, specialisto išvados bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. G. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi ji 2012-04-09 apie 14.30 val., dirbdama aukle (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė mažametei globotinei E. G., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, padarydama poodinės ir odinės kraujosruvas abejų sėdmenų srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamoji sudavė ne mažiau kaip vieną kartą, t.y. gali būti ir daugiau kartų, o tokia kiekį apibrėžianti konstrukcija yra nekonkreti, kas pažeidžia kaltinimo formulavimo procesines taisykles. Atsižvelgdamas į tai, teismas žodžius „ne mažiau “ iš kaltinimo pašalina paliekant ,,vieną kartą”.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę G. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, į G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamoji yra neteista, administracine tvarka nebausta, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojama kaip korektiška, nekonfliktuojanti asmenybė, be jokių atsikalbinėjimų sutikdavusi atlikti jai pavestus darbus, buvo paslaugi, su vaikais nesielgė grubiai, tik labai garsiai kalbėdavo tiek su vaikais, tiek su kolegėmis, tačiau neatrodė linkusi smurtauti prieš vaikus, nuobaudų neturėjo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė, todėl kaltinamajai neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, kaip vienintelė bausmės rūšis, yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje, t.y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir bausmės dydis nustatytinas sankcijos minimumas.
G. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje (b.l. 50) esančiame voke CD laikmena su garso įrašu paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
G. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jai laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje esančią CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.