- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-264-468/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. S.
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo R. S. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 05 d. nutarties, kuria atmestas R. S. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 12 08 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 09 02 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-02225-11, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate 2011 05 08 d. gautas E. U. 2011 05 07 d. pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2011 05 07 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), buvo įskeltas E. U. priklausančio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas, taip pat įlenktas šio automobilio stogas, dėl minėto įvykio, E. U. teigimu, jam padaryta 2596 Lt turtinė žala.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02225-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. 1 d.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ligitos Valentukevičienės 2011 09 02 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo nutrauktas, konstatuojant, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. l d., BK 188 str. l d. Prokurorė nutarime pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas tyčia, taip pat dėl automobilio apgadinimo padaryta žala yra mažesnė nei 250 MGL. Be to, ištyrus įvykio aplinkybes, prokurorė konstatavo, jog minėtą automobilį galėjo apgadinti S. Ž. ir K. S., tačiau įvykio metu jiems nebuvo suėję 16 metų, t. y. jie nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, o už jų veiksmus civiline tvarka atsako įstatyminiai atstovai.
Pareiškėjas R. S. minėtą nutarimą įstatymo nustatyta tvarka apskundė aukštesniajam prokurorui, skunde nurodydamas, kad vaikai automobilio nedaužė, jie buvo apklausinėjami pažeidžiant taisykles, jiems buvo daromas spaudimas iš policijos.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius 2011 12 08 d. nutarimu atmetė R. S. skundą nurodydamas, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nesant BK 187 str. l d., BK 188 str. l d. numatytų nusikalstamų veikų požymių. Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai (apžiūrėta įvykio vieta, apklausti liudytojai), prokurorės išvados remiasi byloje surinktais duomenimis, todėl sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ir atnaujinti tyrimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S., nesutikdamas su aukštesniojo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydamas panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 05 d. nutartimi toks pareiškėjo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad minėtas aukštesniojo prokuroro nutarimas pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro ir skyriaus prokurorės nutarimus, nurodyti prokuroro pažeidimus ir pasiūlyti juos pašalinti.
Pareiškėjo manymu, ikiteisminio tyrimo teisėja jo skundą atmetė nepagrįstai ir tuo pažeidė pareigą atlikti visus reikalingus, privalomus proceso veiksmus ir priimti visus reikalingus sprendimus. Ikiteisminio tyrimo teisėja pažeidė nekaltumo prezumpciją pareiškėjo sūnaus K. S. atžvilgiu. Abu prokurorai apsiribojo tik paviršutiniška, nepilna ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos ir įrodymų apžvalga, bei pamąstymais ir padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad dėl neatsargaus turto sugadinimo yra kalti abu nepilnamečiai S. Ž. ir K. S., dėl ko nepagrįstai ir neteisingai jų įstatyminiams atstovams kilo negalima solidari civilinė atsakomybė už jų veiksmais padarytą žalą.
Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatytos visos nusikaltimo sudėčiai reikšmingos, svarbios aplinkybės: ar automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso galėjo būti sugadintas stiklinio rutuliuko pagalba, ar automobilis „Opel Astra“ buvo sugadintas būtent įvykio vietoje rastu rutuliuku. Šiuo metu tyrime remiamasi tik prielaidomis ir nuomone, kas negali būti traktuojama kaip įrodymai. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas stikliniu rutuliuku ir vėliau įrodyta, kad būtent rastu įvykio vietoje, tik tuomet turi būti nustatyta, kuris iš nepilnamečių šį stiklinį rutuliuką išmetė iš balkono, nes abu nepilnamečiai vieno kamuoliuko kartu išmesti negalėjo. Anot pareiškėjo, šios aplinkybės byloje privalo būti išaiškintos ir nustatytos. Nustačius visas jas, o vėliau ir nustačius kaltąjį asmenį, ikiteisminis tyrimas neteisėtų veiksmų nepadariusio asmens atžvilgiu turi būti nutrauktas. Tik tokiu atžvilgiu sprendimas būtų pilnai teisingas.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. S. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 09 02 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02225-11 nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. arba BK 188 str. 1 d., požymių, ir kad S. Ž. ir K. S. įvykio metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė.
2011 09 02 d. ir 2011 12 08 d. prokurorų nutarimai ir 2012 03 05 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėti ir pagrįsti, juose prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėja išsamiai motyvavo savo išvadas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, minėtoje byloje buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai: atliktos įvykio vietos ir bylai reikšmingų daiktų apžiūros, duomenys užfiksuoti apžiūrų protokoluose, apklausti S. Ž., K. S., tyrėjas M. K., surinkta bei ištirta kita reikšminga informacija. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad S. Ž. ir K. S., būdami adresu (duomenys neskelbtini), balkone žaisdami mėtė stiklinius kamuoliukus, kurių vienas nukrito ar nukritęs ant žemės atšokęs apgadino kieme stovintį E. U. automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas skunde nesutinka su išvada, kad dėl neatsargaus turto sugadinimo yra kalti nepilnamečiai S. Ž. ir K. S., nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatyta, ar automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso galėjo būti sugadintas stiklinio rutuliuko pagalba, ar minėtas automobilis buvo sugadintas būtent įvykio vietoje rastu rutuliuku, kuris iš nepilnamečių šį stiklinį rutuliuką išmetė iš balkono, tačiau, apygardos teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir ištirtų duomenų pakanka konstatuoti, kad automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino būtent S. Ž. ir K. S.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2011 05 07 d. apie 21.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi E. U., kuris nurodė du vaikinus, kurie apgadino jo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėti vaikinai yra S. Ž., gim. 1996 m., ir K. S., gim. 1996 m. Apklaustas S. Ž. nurodė, kad įvykio dieną jis kartu su kaimynu K. S. balkone, esančiame (duomenys neskelbtini), mėtė ant balkono grindų stiklinius kamuoliukus, mėtė po kelis iš karto, kurie nukritę ant balkono grindų atšokdavo ir dėl to galėjo iškristi pro atvirą balkono langą ant žemės lauke. Tyrėjas M. K. nurodė, kad 2011 05 07 d. į policijos komisariatą buvo pristatyti du nepilnamečiai asmenys: K. S. ir S. Ž., kurie prisipažino, kad iš balkono, esančio (duomenys neskelbtini), mėtė stiklinius kamuoliukas ir vienas nuo žemės atšokęs kamuoliukas pakilo į orą ir nukrito ant šalia stovėjusio automobilio. Nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus apgadintą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobilio priekinio stiklo dešinėje pusėje yra įskėlimas, apvalios formos, 2 cm skersmens, įlenktas automobilio stogas ties viduriu. Šalia apgadinto automobilio buvo rastas mėlynos spalvos stiklinis rutuliukas.
Nors K. S., duodamas parodymus, neigė mėtęs stiklinius kamuoliukus balkone ar iš balkono pas S. Ž., tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė pagrįstai tokius K. S. parodymus vertino kritiškai, kadangi juos paneigė jo draugo S. Ž., tyrėjo M. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga. Apygardos teismo nuomone, nustatytų bylos duomenų pakanka išvadai, kad S. Ž. ir K. S. 2011 05 07 d. apgadino E. U. automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad nors iš nustatytų bylos duomenų galima daryti išvadą, kad E. U. automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl S. Ž. ir K. S. veiksmų, tačiau nėra teisinio pagrindo minėtų asmenų veiksmus laikyti nusikalstamais. Jų veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimą turtą, todėl jie nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. Pagrįsta ir ta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 188 str. 1 d., nes 2011 05 07 d. įvykio metu E. U. turtui buvo padaryta 2139,02 Lt dydžio žala, kuri, remiantis BK 190 str. 1 d. nuostatomis, neatitinka didelės vertės turto sąvokos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02225-11 buvo nutrauktas pagrįstai, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Be to, nagrinėjamo įvykio metu S. Ž. ir K. S. nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus (BPK 3 str. 1 d. 4 p.). Tokiu atveju už nepilnamečių asmenų veiksmus ir padarytą žalą atsako jų įstatyminiai atstovai. Kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju pareiškėjas R. S., būdamas K. S. įstatyminis atstovas, turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjamu atveju žalą padariusių kaltų asmenų nustatymas, nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudiminės išmokos pagrįstumo, jos dydžio ir kompensavimo klausimų išsprendimas yra civilinių teisinių santykių dalykas.
Taigi ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02225-11 buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Tiek prokurorų nutarimuose, tiek teismo nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorų nutarimai ir apylinkės teismo nutartis teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti šių sprendimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti R. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 05 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.