Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-203/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-11
Bylos Nr.
2A-203/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Property Trust“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Bonum Publicum“
Kategorijos
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-203/2011Procesinio sprendimo kategorijos 50.1, 50.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant, Joanai Tamašauskienei ir Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant, ieškovo atstovui advokatui V. B.,atsakovo atstovams advokatui G. B., R. V. – V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Property Trust“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1852-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Property Trust“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bonum Publicum“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo patirtų 182 738,28 Lt nuostolių, kurie atsirado atsakovui nutraukus tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį ir ieškovui netekus galimybės gauti nuomos mokesčio, atlyginimo.

2007 m. kovo 30 d. UAB „Baltic Property Trust“ ir Gyvybės draudimo kompanija UAB „Bonum Publicum“ sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2012 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo išnuomotos patalpos verslo centre, (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2009 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 10-368 informavo ieškovą, jog nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutraukia sutartį prieš terminą. Atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą grindė tuo, kad jam nebuvo pasiūlytos jo poreikius atitinkančios patalpos. Ieškovas su atsakovo nuomone nesutiko. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas papildomai išnuomoti apie 20 kv. m. ploto patalpas, esančias 2,3 ar 4 aukšte. Ieškovas teikė įvairius pasiūlymus dėl papildomų patalpų nuomos, tačiau atsakovui jos netiko. 2009 m. balandžio 5 d. susitikimo metu ginčo šalys sutarė, kad atsakovas išsinuomotų 3- ame aukšte esančias patalpas, jei ieškovas jas parengtų nuomai iki 2009 m. balandžio 1 d. ir nuomos mokestį skaičiuotų kaip už mažesnes patalpas. Susitikus ginčo šalims antrą kartą, atsakovas nurodė, kad aptartos patapos nebeatitinka atsakovo poreikių, todėl 2009 m. gegužės 26 d. informavo ieškovą, jog nuomos sutartį nutraukia prieš terminą. Ieškovo teigimu, toks atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas atsisakymą nuomotis papildomas patalpas kaip neatitinkančias poreikių grindžia subjektyviais argumentais. Pagal pasirašytos nuomos sutarties sąlygų 8.20 p., atsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei ieškovas negalės pasiūlyti atsakovo pageidaujamo dydžio patalpų arba pasiūlytos patalpos bus skirtinguose aukštuose. Atsakovas pateikdamas prašymą papildomai nuomotis patalpas, nurodė, kad šios patapos turėtų būti tarp 2-to ir 4- to aukšto. Ieškovas pateikė atsakovui 4 nuomojamų patalpų variantus. Atsakovas visų ieškovo pasiūlymų atsisakė. Ieškovo teigimu, atsakovui nutraukus sutartį, ieškovas prarado galimybę gauti pajamas iš nuomos. Mėnesinė nuomos mokesčio suma sudarė 27 195,54 Lt bei netiesioginiai nuomotojo kaštai, kurie sudarė 3 260,84 Lt. Taigi ieškovas už prarastos nuomos laikotarpį priskaičiavo 974 604,16 Lt negautų pajamų, tačiau ieškovas reiškia ieškinį dėl 6 mėn. nuomos mokesčio priteisimo, t.y. 182 738,28 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovui, priėmus sprendimą priimti į darbą daugiau darbuotojų, objektyviai iškilo poreikis nuomotis didesnio ploto patalpas, kurios buvo reikalingos darbuotojų darbo vietoms įrengti. Patalpos turėjo būti skirtos klientų aptarnavimui, jos turėjo būti izoliuotos, netoli pagrindinio įėjimo, netoli nuo kitų atsakovo patalpų, kurios buvo 3-čiame aukšte. Atsakovas, kreipdamasis į ieškovą dėl patalpų nuomos, nurodė, kad papildomos patalpos turėtų būti apie 20 kv. m. 2-4 aukšte. Ieškovas pateikė pasiūlymą pastato 2-ame aukšte nuomotis 30,44 kv.m. patalpas, kurios buvo atsakovui per didelės, bei 15,47 kv. m. patalpas, kurios buvo per mažos. Vėliau, ieškovui pateikus pasiūlymą nuomotis patalpas 3-čiame aukšte paaiškėjo, jog įėjimą į šias patalpas reiktų daryti iš atsakovo tuo metu nuomojamų patalpų, tokiu būdu prarandant dvi darbo vietas, o taip pat klientams vaikštant per patalpų teritoriją. Ieškovas taip pat pasiūlė patalpas nuomotis 5- ame aukšte, tačiau tai neatitiko atsakovo keliamų esminių nuomos reikalavimų. Kadangi atsakovas negavo iš ieškovo tinkamo ir jo poreikius atitinkančio nuomos pasiūlymo, atsakovas sutartį nutraukė ir sudarė sutartį su UAB „Verslavita“ dėl naujų patalpų suradimo. Minėtai įmonei atsakovas pateikė tuos pačius kriterijus nuomai. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovo argumentai dėl subjektyvių nuomos kriterijų bei nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 4 340 Lt atstovavimo išlaidų bei 13, 60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Byloje nustatė, kad patalpų nuomos sutarties 8.20 p. šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovas) turi teisę nutraukti sutartį prieš nuomos termino pabaigą, jei nuomotojas (ieškovas) negalės pasiūlyti atsakovo pageidaujamo dydžio patalpų arba patalpos neatitiks nuomininko poreikių. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas nepasiūlė atsakovo poreikius atitinkančių patalpų ir kad dėl šios priežasties atsakovas pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:

1. Atsakovas nuomotinoms patalpoms kėlė tik ploto (t. y. patalpos turėtų būti apie 20 kv. m) ir patalpų dislokacijos (t. y. patalpos turėtų būti nuo 2 iki 4 aukšto) reikalavimus. Ieškovas pateikė atsakovui 4 variantus patalpų, kurios atitiko minėtuosius reikalavimus. Atsakovas visų šių variantų atsisakė nurodydamas, kad patalpos neatitinka jo poreikių, pavyzdžiui, jos „nėra izoliuotos nuo gretimų patalpų“, „patekimas į patalpas trukdytų normaliam kitų darbuotojų darbui“, nors minėtųjų nuomotinoms patalpoms taikytų reikalavimų jis ieškovui nenurodė. Tai lemia, kad atsakovas atsisakymą nuomotis papildomas patalpas grindė subjektyviais ir neturinčiais teisinio pagrindo argumentais bei kad atsakovas nepagrįstai nutraukė patalpų nuomos sutartį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos skundžiama nutartimi turėjo tenkinti ieškovo reikalavimus.

2. Atsakovas bet kokiomis priemonėmis vengė akceptuoti ieškovo pasiūlymus dėl papildomų patalpų nuomos. Tai rodo, kad atsakovo nesąžiningumą. Be to, atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis išsikraustė iš verslo centro, esančio (duomenys neskelbtini), pastato kartu su vieninteliu akcininku AB „Ūkio bankas“. Tokiu būdu atsakovas pažeidė sutartinių santykių sąžiningumo principą, nebendradarbiavo su kita sutarties šalimi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos skundžiama nutartimi turėjo tenkinti ieškovo reikalavimus.

3. Tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties 15.3 p. nurodyta, kad, jei atsakovas neteisėtai nutraukia sutartį, ji privalo kompensuoti visus dėl to ieškovui atsiradusius nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį ir dėl šios priežasties turi kompensuoti protingus ir pagrįstus ieškovo nuostolius, kuriuos sudaro 6 mėnesius nemokėtas nuomos mokestis.

4. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

5. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir teisingai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė teisėtai. Nenustačius jokių neteisėtų veiksmų nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

2. Ieškovas, teikdamas atsakovui pasirašyti faktinių aplinkybių neatitinkančius dokumentus, keletą kartų siūlydamas tas pačias, netinkamas, kitiems nuomininkams išnuomotas ir užimtas patalpas, pažeidė sąžiningumo bei kooperavimosi principus. Apeliantas rėmėsi vien prielaidomis ir jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, todėl ginčą tarp šalių išsprendė teisingai ir tinkamai. Teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymų arba, nors ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarties, kyla būtinybė kvalifikuoti ginčo sutartinius santykius bei išaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų turinį.

Kaip nustatyta, 2007 m. kovo 30 d. UAB „Baltic Property Trust" ir Gyvybės draudimo kompanija UAB „Bonum Publicum" sudarė nuomos sutartį Nr. GO 18/2007, kurios pagrindu iki 2012 m. balandžio 1 d. atsakovui buvo išnuomotos biuro veiklai patalpos verslo centre (duomenys neskelbtini): 286,93 kv. m pagrindinių patalpų, 34,79 kv. m bendrųjų patalpų, 22,63 kv. m kitų patalpų.

Pagal sutarties 8.20 p. šalys susitarė, kad jei nuomininkas pageidautų nuomoti daugiau

patalpų, pastate jis apie numatomą papildomų patalpų poreikį ir pageidaujamų nuomoti

papildomų patalpų plotą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius informuoja nuomotoją. Tuo atveju,

jei nuomotojas negali pasiūlyti tokio dydžio patalpų nuomai arba pasiūlytos patalpos neatitinka

nuomininko poreikių, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį prieš nuomos termino pabaigą, raštu

apie tai pranešęs nuomotojui, bet ne anksčiau nei po dviejų metų nuo nuomos termino pradžios

(b. 1. 22-44, t. l). Būtent dėl šios sutarties nuostatos praktinio įgyvendinimo tarp šalių ir kilo

ginčas, nes atsakovas 2008 m. rugpjūčio 19 d., kaip numatyta sutartyje kreipėsi dėl papildomos

20 kv. m patalpos išnuomavimo, tačiau nuomotojas, atsakovo vertinimu, nesugebėjo suteikti jo

poreikius atitinkančios tokios patalpos, todėl tarp šalių pasirašytos sutarties 8.20 p. pagrindu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį nutraukė.

Siekiant nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė sutarties šalys, pasirašydamos aptariamas sąlygas, būtina sutartį išaiškinti pagal CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles bei jų pagrindu suformuotą teismų praktiką. Esminės teismų praktikos nuostatos dėl sutarčių aiškinimo orientuoja teismus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, tikruosius sutarties dalyvių ketinimus nustatyti pagal sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas sutartis aiškinti sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių. Aiškinant sutartis privalu nepažeisti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Magalenga v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas", bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas" v. J. N. bylos Nr. 3K-3-406/2008). 2011 m. vasario 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB ,,BPT Optima Retail“ su Länstörsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag, bylos Nr. 3K-3-48/2011.)

Papildomai patalpai atsakovas kėlė du reikalavimus: išsinuomojamos patalpos plotas apie 20 kv. m, ji turi būti nuo antrojo iki ketvirtojo aukšto (b. 1. 46, t. 1), taigi ji iš esmės niekuo neišsiskyrė nuo atsakovo nuomojamų patalpų antrajame pastato (duomenys neskelbtini) aukšte (b. 1.41, t. 1).

Ieškovas UAB „Baltic Property Trust" pasiūlė keturis galimus variantus. 2008 m. rugpjūčio 25 d. atsakovui pasiūlyta 30,44 ir 15,47 kv. m patalpos, kurios netiko dėl jo poreikius neatitinkančio ploto ir, kad šios patalpos nėra izoliuotos nuo gretimų patalpų. 2008 m. rugsėjo 30 d. pasiūlyta 20 kv. m patalpa 3-ajame pastato aukšte, šalia atsakovo nuomojamų patalpų (b. 1. 50, 51, t. 1). 2009 m. sausio 20 d. atsakovas atsisakė motyvuodamas, kad patenkant į šią patalpą būtų nepatogumų kitiems bendrovės darbuotojams (b. 1. 52, t. 1). Ieškovas siūlė biuro patalpą ir penktame pastato aukšte, tačiau akivaizdu, kad ši patalpa neatitiko atsakovo poreikių (b. 1. 53-55).

Paskutinis 2009 m. vasario 18 d. siūlymas siejamas su 32,75 kv. m patalpa 3-ajame pastato aukšte, ieškovas pasiūlė ją išnuomoti nuomos kainą skaičiuojant kaip už 20 kv. m patalpą (b. l. 56, t. 1), tačiau minėta patalpa nebuvo izoliuota, įėjimas į ją susijęs su kitais šio pastato aukšte esančiais nuomininkais, dėl to neatitiko atsakovo keliamų reikalavimų.

Vertinant sutarties turinį, seka, kad atsakovas neįsipareigojo sudaryti šią sutartį dėl papildomos nuomos išimtinai ieškovo nurodytomis sąlygomis, nes sutartimi numatyta atsakovo galimybė įvertinti pasiūlytų patalpų atitikimą jo verslo poreikiams, sutartyje šios patalpos nėra įvardintos, atsakovo pareiga įsikelti į ieškovo siūlomas patalpas nebuvo besąlyginė. Teikdamas prašymą papildomai patalpai atsakovas akcentavo, kad suteikiama patalpa turi atitikti jo, kaip draudimo kompanijos, kuriai ekonominio nuosmukio sąlygomis atsirado daugiau reikalų susitikti su klientais, reikalavimus, todėl suteikiama patalpa turėjo būti izoliuota ir vienoje erdvėje su kitomis patalpomis. Priešingu atveju dėl intensyvaus klientų srauto nukentėtų darbo kokybė ir efektyvumas, įmonė patirtų nuostolius.

Ieškovo argumentai dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo vertinant pateiktus pasiūlymus dėl papildomos patalpos atmestini, kaip nepagrįsti, nes jis nepakankamai detaliai ir aiškiai išdėstė sutarties 8.20 p. reikalavimus.

Šiuo požiūriu nagrinėjamoje byloje reikšmingas CK 6.193 str. 4 dalies aiškinimas ir taikymas. Šioje teisės normoje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai. Byloje nustatyta, kad nuomos sutartį parengė ir jos bendrąsias bei specialiąsias sąlygas pasiūlė ieškovas, kuriam negyvenamųjų patalpų nuoma yra profesionalus verslas.

Esminė nuomos sutarties sąlyga – susitarimas dėl nuomos sutarties objekto: nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 str. 3 d.). Nagrinėjamoje sutartyje (8.20 punkte) nurodyti požymiai neidentifikuoja nuomos sutarties objekto.

Be to, kaip numato CK 6.477 str. 1 d. normos sutartis yra dvišalė, t. y. pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Kaip minėta, nėra duomenų, ieškovas jų ir nepateikė, kurie leistų abejoti atsakovo veiksmų sąžiningumu. Nutraukdamas sutartį jis įvykdė visus įsipareigojimus pagal šią sutartį t. y. nuomos sutartį nutraukė praėjus dvejiems metams po sutarties sudarymo, įvykdė mokestinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nekonkrečiai suformulavo sutarties reikalavimus, todėl jos vykdymas nėra aiškus. Atsakovo prašymas suteikti papildomą patalpą ir ieškovo atitinkamas siūlymas jas užimti vertintinas kaip pasiūlymas sudaryti naują patalpų nuomos sutartį, o ginčas dėl atsakovo atsisakymo persikelti į jas vertintinas kaip kilęs iš ikisutartinių santykių, o ne dėl sutartinių prievolės vykdymo.

Sutarties šalys yra laisvos dėl sutarties sąlygų, šią jų laisvę riboja tik įstatyme įtvirtinti nurodymai, konkrečiai CK 6.156 str. 4 d. Neaiškių Sutarties sąlygų pasiūlymas ar priėmimas nėra neteisėti veiksmai. Sutarties neaiškumams pašalinti įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo institutas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išaiškino Sutarties turinį ir konstatavo, kad atsakovo veiksmai atitiko jo prisiimtas prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos minėta 2011 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-48/2011 m.).

Apeliantas mano, kad apygardos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kadangi nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų. Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus, nurodytas argumentas nėra pagrįstas. Ieškovas nurodė, kad teismas nepasisakė dėl AB ,,Ūkio bankas“ išsikėlimo iš pastato, tačiau bankas nebuvo šios nuomos sutarties šalis, todėl apygardos teismas neprivalėjo vertinti banko veiksmų.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų nėra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovo UAB „Baltic Property Trust“ ieškinį. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nutarė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisinis rezultatas yra palankus atsakovui. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.16, 8.18 punktais, už atsiliepimą į apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1 200 Lt suma, už 2 val. atsakovo atstovavimo teismo posėdžiuose iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 240 Lt suma, už kitų dokumentų rengimą iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 96 Lt suma, iš viso 1 536 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Property Trust“ (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bonum Publicum“ (duomenys neskelbtini) 1 536 Lt (tūkstantis penki šimtai trisdešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėVytas MiliusGintaras Pečiulis