- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 2-1418-772/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
neatvykus ieškovei A. A. ir atsakovui A. P., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bei Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovui A. B.,
viešame parengiamajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. P. priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2011-01-28 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt nuo 2009-09-01 iki 2010-07-01 ir nuo 2010-10-01 iki vaiko pilnametystės bei išspręsti kitus klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku. Taip pat teismo prašė nustatyti sūnaus N. P. gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina A. A.
Ieškovė A. A. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jai gyvenant su atsakovu (duomenys neskelbtini)gimė jos ir atsakovo sūnus N. P. Su atsakovu santuokos ji nėra sudariusi. Nepilnametis sūnus N. P. gyvena kartu su ieškove, jos asmeniniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra vaiko tėvas, todėl privalo jam teikti išlaikymą, tačiau išlaikymo neteikia. Ieškovė su atsakovu buvo sutarusi, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, tačiau atsakovas šios savo pareigos nevykdo. Nuo 2009 m. rugsėjo 01 d. iki 2010 m. liepos 01 d. atsakovas visiškai nedavė lėšų ieškovei vaiko išlaikymui. 2010 m. liepos mėnesį atsakovas vaikui išlaikyti davė ieškovei 1 000 Lt ir 500 Lt pervedė vaiko išlaikymui, o liepos mėnesį nupirko vaikui kėdutę automobilyje – 300 Lt. Nuo 2010 m. spalio 01 d atsakovas iki šio laiko jokių lėšų vaikui išlaikyti nedavė. Nepilnametį sūnų faktiškai išlaiko viena ieškovė padedama jos motinos, tačiau ir jai dabar sunku, nes jinai neturi lėšų ieškovei duoti. Ieškovei praktiškai dabar reikia ir motinai padėti, nes ji yra ligonis.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo A. P. po 500Lt / penkis šimtus litų / kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo 2009 m rugsėjo mėnesio 01d. iki 2010 m. liepos mėnesio 01d. nepilnamečiam sūnui N. P. ir nuo 2010 m. spalio mėnesio 01 d. priteisti iš atsakovo A. P. po 500Lt / penkis šimtus litų / kiekvieną mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. P. iki jo pilnametystės.
Taip pat prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui skirtas lėšas nuo 2009 m. rugsėjo 01d. iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys jo motina A. A..
Ieškovė nurodė, kad gauna motinystės pašalpą, kurios suma nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 buvo 2 230,19 Lt. Teigė, kad atsakovas dirba Norvegijoje ir jo pajamos yra apie 8000 Lt, kadangi pats ieškovei apie tai sakė. Kur dabar atsakovas dirba ir kiek uždirba ieškovė nežino. Šiuo metu atsakovas gyvena Lietuvoje.
Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 1000 Lt į mėnesį. Ieškovė nepilnametį sūnų augino kurį laiką padedama motinos, išlaikė faktiškai savo lėšomis. Ieškovė prie vaiko išlaikymo prisideda savo darbu, ieškovė skalbia nepilnamečio sūnaus rūbelius, vežioja pas gydytojus, rūpinasi jo sveikata ir t. t. Ieškovė nepilnamečiam sūnui suteikia gyvenamąjį plotą.
1. Maistui reikia vaikui išleisti apie 350 Lt, perka pieno produktus / jogurtą, sviestą, varškę, pieną, kefyrą, sūrį ir į mėnesį išleidžia apie 120 Lt, /kiaušiniams išleidžia apie 8 Lt, miltams, makaronams – 5 Lt, aliejui apie 10 Lt, kruopoms, dribsniams / manų, grikių, kukurūzų, perlinės, ryžių / išleidžia į mėnesį apie 10 Lt, daržovėms /bulvės, morkos, moliūgai, kopūstai, žiediniai kopūstai, salierai, agurkai, pomidorai / apie 25 Lt į mėnesį išleidžia, perka mėsą / kiaulieną, jautieną, veršieną, paukštieną, kepenėles, pieniškas dešreles/ išleidžia vaikui apie 50 Lt, vaisiams, sultims / obuoliai, kiviai, melionai, persimonai, bananai, spanguolės/ apie 25 Lt išleidžia, medui - 5 Lt, duonos gaminiai/duoniukai, meduoliai, riestainiai, sausainiai, džiūvėsiai/ išleidžia apie 15 Lt. Viso maistui išleidžia apie - 350 Lt.
2. Rūbai ir avalynė - žieminiai batukai apie 150 Lt, striukė 80 Lt, žieminės kelnės 60 Lt, kepurė, šalikas 28 Lt, pirštinės - 12 Lt, pižama-16 Lt/ jų reikia net keletos /, pėdkelnės - 8 Lt, megztinis 40 Lt džinsinės kelnės 35 Lt, apatinio trikotažo komplektas -14 Lt - viso į mėnesį apie 293 Lt, tačiau reikia faktiškai dar daugiau, nes su vienu apatinio trikotažo komplektu vaikas nebus švarus nes reikia skalbti, keisti rūbelius, dabar ateina pavasaris, vaikas išaugo rūbelius ir vėl reikės pirkti. Be to, reikia pirkti ir patalynę ir turėti po keletą komplektų, perka vaikui trumpikes, marškinėlius ir t. t.
3. Kitos išlaidos apie 600 - 700 Lt į mėnesį. Ieškovė nepilnametį sūnų yra apdraudusi, kiekvieną mėnesį moka po 140,45 Lt, vaikas lanko YAMAHA muzikos mokyklėlę. Ieškovė moka į mėnesį po 70 Lt. Vaikui vaistams, vitaminams išleido spalio mėnesį 84,64 Lt, lapkritį išleido 39,64 Lt, gruodžio mėnesį išleido -197,12 Lt, nepilnametį sūnų vežė pas gydytojus į Vilnių ir Šiauliuose, benzinui/ dujoms išleido spalį - 118,18 Lt, lapkritį - 178,18 Lt, gruodį - 270,78 Lt. Žaislams, knygelėms nuo 35 iki 50 Lt išleidžia į mėnesį, kadangi reikia vaiką lavinti, higienos prekėms išleidžia kiekvieną mėnesį apie 120 Lt, kitoms paslaugoms ir prekėms 2010 m. nuo spalio iki gruodžio mėnesio išleido nuo 154, 96 Lt iki 76,75 Lt. 2009 m. liepos mėn. gydymo įstaigai ieškovė sumokėjo 230 Lt už atliktą sūnui skiepą ir kt.
4. Būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kur ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi išlaidos yra: už elektrą moka į mėnesį 111,15 Lt arba 86,40 Lt, už šaltą vandenį apie 18,10 Lt, už karštą vandenį, šildymą apie 216,79 Lt, už dujas į mėnesį moka apie 27,65 Lt, už telefoną apie 27,53 Lt, namo bendrijai - apie 27,53 Lt. Į mėnesį mokesčiai sudaro apie 486,86 Lt. Bute esančiame (duomenys neskelbtini)ieškovė gyvena viena su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir sūnui kiekvienam išlaidų tenka apie 243,43 Lt. Ieškovė pateikė teismui sudarytą pagal mokėjimo kvitus mokesčių sąmatą už 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius.
5. Ieškovė už gaunamas pajamas išlaiko save, sūnų ir dar turi mokėti paskolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi butą nusipirko už paskolą ir kiekvieną mėnesį moka maždaug po 204,58 Lt.
Tokiu būdu, nepilnamečiam sūnui išlaikyti, reikia apie 1 000 Lt į mėnesį. Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti kvitai.
Taip pat ieškovė pridėjo prie ieškinio VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninės konsultacinės poliklinikos siutimą tirti, konsultuoti, už kurį sumokėta 10 Lt, už nepilnamečio sūnaus nuotraukas „Stop kadras“ sumokėjo - 175 Lt, už vaistus sumokėjo į kasą 27,50 Lt, VŠĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centrui, kasos pajamų kvitą serija ASP Nr. 900156, sumokėta 230 Lt, pridėjo gydytojų receptus ir jų kopijas suklijuotas ant 2 lapų, pridėjo kvitus už vaikui pirktus daiktus, vaistus, nuotraukas, maistą ir jų kopijas.
CK 3. 192 str. yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir pažymima, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas /CK 3.192 str.2d./ Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad nustatant vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo /CK 3.3 straipsnio 1 dalis/, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, kad vaikas galėtų normaliai vystytis.
Įstatymas numato, kad abu vaiko tėvai privalo rūpintis vaiku, rūpintis vaiko sveikata, švietimu, pragyvenimu, kad turėtų kur pastoviai gyventi, kad nebūtų vaikas kilnojamas ir neprižiūrimas, turi būti sudaromos vaikui tinkamos buitinės sąlygos.
Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, o teismų praktika orientaciniu kriterijumi laiko, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo suma turi būti viena minimali mėnesinė alga. /CK 6.461 str.2d./.
Nepilnamečiam sūnui reikalingas išlaikymas kasdien, reikia viską pirkti, o atsakovas lėšų sūnaus išlaikymui neduoda.
Nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus N. P. pastovi gyvenamoji vieta yra, jo motinos A. A. pastovi gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės.
Kad vaikas jaustųsi saugus, žinotų kur jo namai, nebūtų traumuojamas, augtų ramus ir sveikas, ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas bendraus su nepilnamečiu sūnumi N. P. iki vaikui sukaks trys metai amžiaus vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bute, dalyvaujant motinai, kiekvieną mėnesio kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val. atsižvelgiant į vaiko interesus. N. P. sukakus trims metams, nuo to laiko atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendraus kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., atsižvelgiant į vaiko interesus, o taip pat bendraus visomis ryšio priemonėms iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad niekada netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.194 str. l d., 3.196 str. l d. l p., CPK 145 str. ld. 11 p., ieškovė teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo A. P. po 500Lt / penkis šimtus litų /kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo 2009 m rugsėjo 01d. iki 2010 m. liepos 01 d. nepilnamečiam sūnui N. P. ir nuo 2010 m. spalio 01d. priteisti iš atsakovo A. P. periodinėmis išmokomis po 500Lt / penkis šimtus litų / kiekvieną mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. P. iki jo pilnametystės.
2. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymo lėšas nuo 2009 m. rugsėjo 0l d. iki jo pilnametystės tvarko uzufrukto teise jo motina A. A.
3. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus N. P. pastovi gyvenamoji vieta yra jo motinos A. A. pastovi gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės.
4. Nustatyti, kad atsakovas A. P. bendraus su nepilnamečiu sūnumi N. P. iki vaikui sukaks trys metai amžiaus vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bute, dalyvaujant motinai, kiekvieno mėnesio, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val. atsižvelgiant į vaiko interesus. Sukakus N. P. trims metukams, nuo to laiko atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendraus kiekvieno mėnesio, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., atsižvelgiant į vaiko interesus, o taip pat bendraus visomis ryšio priemonėmis iki jo pilnametystės.
5. Įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas.
6. Priteisti iš atsakovo visas teismo ir bylos vedimo išlaidas, remiantis CPK 88 str.
7. Bylą nagrinėti ir šalims nedalyvaujant.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 245 str. 1d.).
Atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui sutikimą, jog su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl sūnaus išlaikymui reikalingo mėnesinės išmokos dydžio ir jo gyvenamosios vietos nustatymo sutinka. Taip pat prašė teismo parengiamajame teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, į ieškovės paaiškinimus, skyrius mano, jog tikslinga nustatyti N. P., gyvenamąją vietą kartu su motina A. A..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo ją vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinį pripažįsta, dėl to surašytinas sprendimas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. P. yra ieškovės A. A. ir atsakovo A. P. sūnus (b.l. 3). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (b.l.6). Ieškovė šiuo metu dirba, tačiau gauna tik minimalią algą, be to jos vaikui yra teikiama valstybės parama. Atsakovas dirba užsienyje ir gauna su tuo susijusias pajamas, bei teigė, kad yra pasiryžęs sūnaus išlaikymui mokėti ieškovės nurodytą išmokos dydį. Ieškovės teigimu ji norėtų, kad sūnus ateityje lankytų darželį, o ji galėtų toliau dirbti. Nors atsakovas kol kas geranoriškai teikė sūnui išlaikymą retkarčiais, tačiau nereguliariai ir ne visuomet jam reikalingas lėšas, dėl to atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir atsakovo sutikimą, nurodytos išmokos dydis priteistinas iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu negyvena. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu teikė sūnui išlaikymą nereguliariai, tačiau sutikime dėl ieškinį jis nurodė, kad sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo sutikimas leidžia ieškovei užtikrinti tik minimalius ieškovės ir atsakovo vaiko poreikius, atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar mažametis, tačiau jau lanko ikimokyklinę muzikos ugdymo įstaigą, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo teikiama parama dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio šiandien nėra aiškiai apibrėžta, o kartais būna per maža ir neatitinkanti net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su ŠVTAS išvados argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo penkių šimtų litų mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat tiekti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui valstybei ar vaiko motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį šalių suderintą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu vėl dirba užsienyje, kur gauna nuolatines pajamas.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. P. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).
Atskirai pažymėtina, kad N. P. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).
Šioje byloje tik ieškovė pagal savo pasiūlymą prašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to konfliktų kol kas nekyla. Šis ieškovės reikalavimas atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad ji yra geranoriška tartis dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas, akivaizdu, kad bendravimo tvarkos nustatymui įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl siekiant pašalinti galimus tėvų nesutarimus, kol kas tenkintinas ieškovės prašymas nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovė prašė nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniame dokumente. Todėl teismas į šį jos prašymą atsižvelgia, kadangi kol kas būtina atsižvelgti ir į vaiko amžių, jo psichofizines savybes ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes sūnus gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina į ieškovės A. A. sutikimą, sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti auklėjime, mokant ir bendraujant su vaiku, kartu atsižvelgiant ir į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.
Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi jo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad tokie vaiko ir tėvo bendravimo pasiūlymai, kuriuos nurodė ieškovė galimi iki sūnus sulauks trejų metų ir vėliau.
Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais.
Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teismas irgi tenkina ieškovės prašymą dėl sūnaus N. P. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. A., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Ieškovė A. A. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji už teisines paslaugas ir dokumentų išdavimą bei už žyminį mokestį yra sumokėjusi 333,00 Lt, dėl to šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ieškovė pagal įstatymą yra atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto N. P. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).
Ieškovės ieškinį patenkinus iki sprendimo įvykdymo paliktina galioti byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė, atsakovo piniginių lėšų areštas pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-01-28 nutartį (CPK 150 str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. P. tenkinti visiškai.
1. Priteisti nepilnamečiam sūnui N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500,00Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2009-09-01 iki 2010-07-01 ir nuo 2010-10-01 iki vaiko pilnametystės.
2. Nustatyti N. P., (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. A. (a/k (duomenys neskelbtini)
3. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.
4. Nustatyti, kad atsakovas A. P. bendraus su nepilnamečiu sūnumi N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks trys metai amžiaus vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bute, Šiauliuose, dalyvaujant vaiko motinai, kiekvieno mėnesio, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val., atsižvelgiant į vaiko interesus. N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) sukakus tris metus, nuo to laiko atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendraus kiekvieno mėnesio, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., atsižvelgiant į vaiko interesus, o taip pat bendraus visomis ryšio priemonėmis iki jo pilnametystės.
5. Priteisti A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) iš A. P., (a/k (duomenys neskelbtini) 133,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio, 200,00 Lt (du šimtus litų) už teisines paslaugas, iš viso: 333,00 Lt (tris šimtus trisdešimt tris litus).
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 390,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 3,15 Lt (tris litus 15 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 393,15 Lt (tris šimtus devyniasdešimt tris litus 15ct).
7. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-01-28 nutartimi atsakovo A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį išlaikymą.
8. Sprendimą dėl išlaikymo N. P. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.