Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1.ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3776,84 Eur skolą, 28,09 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

3.Atsakovas MB „Žuvainė“ nustatytu terminu pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo, informuoja, kad yra skolingi ieškovui pagal sąskaitas faktūras PEL20170069, PEL20170084, PEL20170090, PEL20170099, PEL20170103, PEL20170114 ir su skola sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, kad sąskaita PEL20170135 sumai 455,08 Eur yra su suklastotu vadovo vardu, pavarde ir parašu, todėl su ja nesutinka. Nurodė, kad šiuo metu yra susidūrę su laikinomis finansinėmis problemomis, kadangi 2017 m. rugsėjo - birželio mėnesiais turėjo problemų su netinkamai pasirinkta pardavimo vieta, kas lėmė ir šios skolos atsiradimą, tačiau šie sunkumai yra laikini ir didelė tikimybė, jog verslą ištikusios problemos bus išspręstos, tačiau tik tuo atveju, jei skolą bus įmanoma grąžinti dalimis, o ne visą iš karto. Nurodo, jog visada dėjo pastangas laiku atsiskaityti, kas įrodo ir pastovūs atsiskaitymai su Ieškovu. Nori atkreipti dėmesį, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sprendimo įvykdymas tiktai pasunkės, kadangi nebeturės galimybės įsigyti produkcijos, sutriks atsiskaitymai su kitais tiekėjais ir pirkėjais, neturėsime apyvartinių lėšų, kas tik sutrikdys verslą bei jį apsunkins, o tuo pačiu atsiskaitymą ir su Ieškovu, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mano, kad pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jas taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, o jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas - suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga tikėtinai pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Tai reiškia, kas asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, pateikti jas patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, kad skolininkas realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie skatina ar daro visai neįmanomą galimo teismo sprendimo vykdymą - pardavinėja savo turtą, turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, ir pan.). Teismų praktikoje pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010). Pažymi, tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - skolininko turto arešto - taikymo, yra reikšminga ne tai, ar reiškiamų reikalavimų suma yra didelė kreditoriaus nuomone, o tai, ar reikalavimo suma pagal skolininko nuosavybės teise valdomą ir jos turtinę padėtį yra didelė jai, t.y., ar kreditoriaus reikalavimų tenkinimo atveju, skolininkas galės įvykdyti teismo sprendimą. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė skolos suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką padidina, tačiau prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog skolininkas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti skolininkas turi turėti didelius finansiniu resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam skolininkui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su skolininko nuosavybės teise valdomo turto verte ir skolininko turtine padėtimi. Todėl reikalavimo sumos dydis, vertinant jį vien tiktai absoliučiu dydžiu, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą skolininkės turtui bei piniginėms lėšoms. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 4 punktą kreditoriui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t.y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kreditorius prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, tačiau nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikšto prašymo būtinumą. Kreditorius nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prašoma priteisti skolos suma skolininkei yra didelė, kad skolininkas sąmoningai vengia įsipareigojimo, gali turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims, taip išvengiant prievolės kreditoriui įvykdymo. Nors kreditorius nurodo, kad siuntė rašytinius raginimus ir įspėjimus, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti laikomasi ir šalių interesų pusiausvyros principo, o tai reiškia, kad kreditoriaus interesams neturėtų būti teikiamas prioritetas. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių ūkinės komercinės veiklos, t.y. įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis c.b. 2-651-178/2015). Teismų praktikoje yra manoma, kad 3000-4000 Eur nelaikytina didele suma, santykiuose su juridiniais asmenimis. Įvertinus visa kas aukščiau išdėstyta, manome, kad kreditorius neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vien aplinkybė, kad skolininkas nesumoka kreditoriaus reikalaujamos sumos rodo teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Kaip aukščiau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti laikomasi ir šalių interesų pusiausvyros principo, o tai reiškia, kad kreditorės interesams neturėtų būti teikiamas prioritetas. Siekiant šalių interesų pusiausvyros ir remianti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei vadovaudamiesi LR civilinio proceso kodeksu, prašo atmesti Ieškinį kaip nepagrįstą. Prašo, kad atsakovo MB „Žuvainė“ atstovui neatvykus į teismo posėdį, byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.